Gyva eglė vilioja ir kvapu, ir jaukumu
Dauguma vilniečių atviri – gyvą eglę puošia jau eilę metų, tad tai tapo ir savotiška tradicija, į namus atnešanti jaukumą, prisiminimus, o svarbiausia – gyvo medžio kvapą.
„Pirksime gyvą eglę, nes esu prieš plastikinius dalykus ir mes stengiamės naudoti tą, ką užaugino būtent tam dalykui – šventėm mūsų, žmonės dirbo, padarė gerą dalyką. Po to ją galima sunaudoti prasmingai – neužteršti gamtos“, – pasakojo vilnietė.
„Tik gyvą puošime. Gyva vis tiek yra natūralu ir kvepia namuose, įneša šilumą ir didesnį jaukumą. Vaikai irgi nori tik gyvos“, – pasakojo mažamečius vaikus auginantis vyriškis.
Kita vilnietė pasakojo žadanti puošti ne visą eglę, o jos šaką. Sako gyvenant vienai daug nereikia, o eglių šakas miestų ir miestelių savivaldybės gyventojams prieš šventes dalina nemokamai.
Nors kalendorinė žiema dar tik prasidėjo, kalėdinę eglutę kai kurie jau spėjo papuošti lapkričio gale. O štai kiti tikina, kad Kalėdų laukimas prasideda gruodį, todėl nereikėtų skubėti ir puošti eglės.
„Aš nedidelę eglę puošiu, kadangi viena gyvenu, gal atvažiuos anūkai. Kol kas dar kainomis nesidomėjau ir eglės nepirkau, dar per anksti. Kalėdos yra Kalėdos. Jų nebūna lapkritį, nebūna ir spalį“, – sakė moteriškė.
Gyvų eglių būna visokių rūšių, vieni jas perka vazonuose, kiti renkasi kirstas.
„Visada perkam vazone, po to jas pasodiname kaime. Įtariu, kad kainos bus pakilusios, bet tai yra natūralu, nieko nenustebinsi, šventinio atributo vis tiek norisi“, – sakė ji.
Tie, kurie eglę skuba puošti tik prasidėjus žiemai, jau spėjo pastebėti – smulkieji verslai eglutes pardavinėja didesnėmis kainomis, o didieji prekybos tinklai siūlo mažesnes kainas.
„Brangu – 35 eurai už pusantro metro eglę, čia labai brangu. „Depo“ tas pats variantas kainuoja 12 eurų“, – prie „Akropolio“ prekybos centro apžiūrėjęs prekybininkų siūlomas eglutes sakė vilnietis.
Prekybininkai tikina pasistengę šiais metais kainų nekelti ir palikti jas tokias, kokios buvo ir praėjusiais metais.
„Pačios mažiausios kainuoja nuo 20 iki 40 eurų. Už 3,5 metrų eglę galime paprašyti 50 eurų, bet čia – pati brangiausia eglė. Visos kirstos 2,5 metrų eglės kainuoja po 40 eurų“, – teigė kalėdinių medžių prekybininkas Erikas Guževičius.
Kalėdinių eglučių gyventojai gali įsigyti ir internetu. Šias pardavėjai pristato tiesiai į namus, neretai siūlo ir išvežimo paslaugą. Asortimentas platus – siūloma įsigyti vis dar populiarumu nenusileidžiantį kėnį, lietuviškas, sidabrines ir baltąsias egles. Kainos įvairios – pusės metrų eglę vazone galima įsigyti nuo 20 eurų, metro – 40–60 eurų, už pusantro metro eglę gali tekti sumokėti nuo 30 iki 60 eurų, dviejų metrų – nuo 50 iki 90 eurų. Pusantro metro kirstą eglę galima nusipirkti už 30–50 eurų, dviejų metrų – nuo 50 iki 80 eurų, o trijų metrų eglutė gali atsieiti ir 130 eurų.
Pataria, kaip teisingai eglę prižiūrėti
Lietuviai buvo pamėgę namuose puošti kėnį, tačiau pasak E. Guževičiaus, praėjusiais ir šiais metais pamažu vis labiau domimasi sidabrinėmis eglėmis.
„Keičiasi mada, keičiasi norai. Jau žmonės nori kvapo, gyvo daikto, galbūt ir to, kad pasibadytų ir durtų ta eglutė. O kėnis yra kitoks augalas – jis neturi kvapo, bėgant laikui paprasčiausiai sudžiūsta, žaisliukai pradeda kristi. O šios eglutės išlieka tokios pat, tik byra spygliai“, – aiškina jis.
Gruodžio pradžioje prekybininkas pataria ieškoti tokios eglės, kuri mažiau reikli ir išliks graži iki pat švenčių pabaigos.
„Siūlyčiau pirkti vazonėlį ir su temperatūriniu laipteliu parsinešus namuose drėkinti dažnai. Taip ji stovės jums tiek, kiek reikės, net ir iki vasaros. O kirstos vis tiek neprigis, bėgant laikui vis byrės. Kiekvienas tik gali pailginti tą laiką savais būdais – kas į smėlį deda, kas į vandenį. Jau po kokios savaitės bus galima statyti ir kirstą, ją puošti ir džiaugtis iki pat Trijų karalių“, – teigia eglėmis prekiaujantis E. Guževičius.
Pašnekovas aiškina: kirstą eglę geriau merkti į vandenį, o ne į smėlį, mat net ir kirsta eglė reikalauja didelio kiekio vandens. Reikėtų nepamiršti ir eglę drėkinti.
„Reikėtų tai daryti vieną ar du kartus per dieną, nepamirštant. Motyvuoti turėtų tai, kad šlapia sidabrinė eglutė kvepia. Kėnis sudrėkintas, deja, nekvepia“, – sako jis.
Vazonines po švenčių galima persodinti
Dažnai gyventojai perka vazonines egles, norėdami jas po švenčių pasodinti savo soduose ar namų kiemuose. Pasak prekybininko, eglė išties gali prigyti ir žaliuoti ilgus metus. Vis dėlto, kėnis gali ir neprigyti, todėl geriausia rinktis sidabrinę eglę.
„Svarbu tik jos nepamiršti ir neišdžiovinti, nes žmonės iki Kalėdų ja rūpinasi, po to po Kalėdų dovanas susirenka iš po eglių ir pamiršta. Tada ji išdžiūna, mūsų namuose temperatūra siekia 23–25 laipsnius, todėl mes ją iš žiemos tarsi įnešame į vasarišką orą“, – teigia E. Guževičius.
Praūžus šventėms, gyventojai neretai eglutes tempia prie šiukšlių konteinerių. Specialistai primena – toks poelgis gali užtraukti piniginę baudą nuo 20 iki 80 eurų. Eglutę po švenčių galima panaudoti įvairioms reikmėms, o neradus būdo ją prikelti antram gyvenimui, reikėtų pristatyti į specialią atliekų surinkimo aikštelę.
Dirbtinės eglutės – ilgalaikis pasirinkimas, padedantis sutaupyti
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Arboretumo vedėjo Juozo Girino, dirbtinė eglutė yra puikus būdas sutaupyti ir kartu sumažinti vartojimą. Vieną kartą įsigyta dirbtinė eglutė gali ir turėtų būti naudojama metų metus. Kuo ilgiau ji tarnaus, tuo daugiau išteklių bus sutaupyta.
„Dalis žmonių atsisako dirbtinių eglučių ir mieliau renkasi gyvas dėl jų skleidžiamo natūralaus miško kvapo, tačiau naudojant eterinius aliejus toks kvapas gali būti suteikiamas ir dirbtiniam medžiui. Taip elgdamiesi jūs neišsižadate kalėdinių tradicijų ir kartu apsaugote gyvus medelius nuo kirtimo, leidžiate jiems augti natūraliomis sąlygomis“, – pranešime žiniasklaidai sako J. Girinas.
Gyvos eglutės pirkimą reikėtų gerai apsvarstyti
Renkantis kirstas, įsodintas į vazoną ar jame užaugintas eglutes ar kėnius, reikėtų apsvarstyti kelis aspektus, teigia J. Girinas.
„Eglutei užaugti iki 2 m aukščio reikia apie dešimties metų, per kuriuos medelis iš aplinkos absorbuoja anglies dvideginį ir valo orą. Praėjus šventėms nukirstas medelis nebegalės toliau augti ir nudžius. Išimtį galima daryti tik tuo atveju, jeigu eglutė nukirsta retinant privatų mišką arba yra užauginta specializuotame ūkyje, kur medeliai būna tręšiami ir formuojami“, – sako VDU ŽŪA ekspertas.
Lyginant su kertamomis eglutėmis, tvaresnis pasirinkimas būtų puošti gyvą, vazone įsodintą ar jame nuo mažo sodinuko užaugintą spygliuotį. Tokį medį, pasibaigus šventėms, galima pasodinti atgal į žemę miške ar sode. Tačiau perkant tokio tipo spygliuotį reikia būtinai jį patikrinti, įspėja J. Girinas.
„Išsirinkę vazone augančią eglutę, pirmiausia ją suimkite už kamieno ir truputį kilstelėkite į viršų. Taip įsitikinsite, ar medelio šaknys nėra pažeistos. Su didžiuliu žemės gumulu iškastos ir vazone apie metus laiko augintos eglutės net nepajėgsite iškelti. O jeigu eglutė yra neatsakingai iškasta ir įdėta į vazoną nukapotomis šaknimis, lengvai išsikelia, net ir įsodinta į žemę ji nudžius“, – pataria J. Girinas.
Dauguma gyventojų renkasi gyvas eglutes
„Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė pasakoja, kad renkantis eglutę nėra vieno geriausio sprendimo, nes daug kas priklauso nuo pirkėjų poreikių ir galimybių.
„Rudenį atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa* rodo, kad 39 proc. Lietuvos gyventojų renkasi dirbtines eglutes – toks pasirinkimas populiaresnis tarp jaunesnių gyventojų. Tuo metu 43 proc. gyventojų savo namuose puošia gyvas eglutes. Abu šie pasirinkimai turi savo niuansų, kuriuos svarbu įvertinti. Pavyzdžiui, jei turite arba esate pasiryžę įsigyti dirbtinę eglutę – naudokite ją kuo daugiau metų. Jei norite tikro medelio ir planuojate jį vėliau persodinti, geriausia rinktis vazone užaugintą spygliuotį, tačiau, įvertinkite, ar turėsite galimybių tinkamai juo pasirūpinti, o praėjus šventėms – transportuoti ir persodinti“, – pasakoja R. Didjurgytė.
Jeigu norisi natūralaus, tačiau nedidelio papuošimo – puiki alternatyva yra spygliuočių šakos. Tokiu būdu vienas medis panaudojamas keletui namų papuošti. Eglių šakas, tyrimo duomenimis, renkasi apie 27 proc. gyventojų, tačiau joms prioritetą dažniau teikia vyresni žmonės, pastebi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.
