Didžiausia dovana, kai išvykę vaikai sėkmingai kuria savo gyvenimus ir nori sugrįžti namo
Paklausus, kiek šiais metais šeimos narių sės prie Kūčių ir Kalėdų stalo, Eglė juokiasi: „Kad nesuklysčiau, net pasiėmiau skaičiavimo mašinėlę. Mūsų bus 22! Kiekvienais metais mūsų genties skaičius auga, tad stalas vis ilgesnis ir gausesnis. Suaugę intensyviai dėliojasi savo darbų grafikus, kad galėtų grįžti namo. Sugrįžta jau su antromis pusėmis, tai išties labai miela ir gera.“
Į klausimą, kaip šitiek kompanijos susodina prie vieno stalo, Eglė atsako, kad visuomet randa išeitį: „Šventinę dieną prie pagrindinio valgomojo stalo prijungiame rašomuosius ir taip vingiuojame per kambarį, kad visi tilptume.“
Eglė sako, kad jų šeimai Kalėdos yra tam tikra ataskaita, kiek daug šie metai jiems padovanojo, ko išmokė, su kuo supažindino: „Kasmet visi jaučiamės vis turtingesni įvykių, emocijų, pergalių, įvykdytų projektų ir išpildytų svajonių. Tampame vis geresni – daugiau išmokę, patyrę, vis sveikesni nuo skaudulių. Ir mūsų vis daugiau. Tad kiekvienos šventės šeimoje geresnės už pernykštes.“
Daugybei vaikų savo namų duris Zarasuose atvėrusi Eglė kartu su vyru Rimvydu nuoširdžiai džiaugiasi matydama, kaip vaikai pradeda savo savarankiškus gyvenimus, ką renkasi, kaip siekia tikslų: „Mes visi taip paaugame per metus! Bet, svarbiausia, visi išvykę nori grįžti namo. Man tai be galo svarbu. Visada kūriau erdvę ir santykį, kur jie gali grįžti ir nusiimti visas kaukes. Būti savimi. Kaskart, kai jie manęs prašo patarimo ar pagalbos, patiriu pilnatvės jausmą. Ir apsipilu medumi matydama, kad tai, ką gavo mūsų namuose, išsineša į savo gyvenimus, į savo kuriamus pasaulius.“
Daugiausia dovanų sulaukia ne šeimos mažiausieji, o jiedu su vyru
Paklausus, kokios jų šeimos šventinės tradicijos, kurių visi paiso, kam yra daugiau mažiau atlaidūs ir ar būna kuriozinių situacijų, Eglė juokiasi sakydama, kad kai šeima tokio dydžio, pasitaiko visko, atlaidūs yra viskam, o kadangi jų namuose kalėdiniai „patiekalai“ būna gausiai apibarstomi humoru, tai kuo daugiau žmonių, tuo daugiau situacijų smagiai pasijuokti patiems iš savęs.
„Iš tiesų neįmanoma rasti vienintelės neginčijamos tiesos ir taisyklės, kuri tiktų visiems per šventes. Mes net neieškome! Turime tradicijų, bet kiekvienas turi teisę išjausti, kiek nori ir gali tame būti. Mūsų vaikų amžius 8–28 metai. Kažkur per viduriuką būna dygliuota paauglystė, vėliau – stiprus draugų svertas, degantys įsipareigojimai ar atstumas, kai negali grįžti namo. Taigi tradicijos – tradicijomis, o gyvenimas – gyvenimu, ir niekam dėl to neskauda galvos“, – paprastai paaiškina Eglė.
Moteris sako, kad jų šeimoje išties svarbus advento laikotarpis: „Kiekvieną gruodžio dieną skiriame laiko advento kalendoriui: žaidžiame stalo žaidimus, lekiame ant kalno su rogutėmis, pramogaujame baseine, organizuojamės išvykų, kuriame laužą ar kartu gaminame ką nors skanaus. Žiūrime filmus, dainuojame karaokę ar rengiame teminius vakarėlius su tais, kuriems tądien yra ūpo būti kartu.“
Kalėdų išvakarėse šeima keičiasi dovanėlėmis. Jau prieš mėnesį kiekvienas žino, ką sveikins. Skirtingai nei kituose namuose, kur labiausiai lepinami mažiukai, jiedu su vyru gauna daugiausia dovanų. „Laimė gyventi namuose, kur tiek daug mus mylinčių nykštukų“, – šypsosi Eglė.
Kalėdų dieną šeimoje švenčiami ir du gimtadieniai – Eglės mamos ir šiemet jau septynioliktasis Miglės. Antrą Kalėdų dieną visi kartu pūs 9 žvakutes ant Rasytės torto. O gruodžio 31-ąją laukia dar vienas gimtadienis. Tad tik spėk suktis!
Gruodis – išlaidų metas, bet už eurus yra gerokai svarbesnių dalykų
„Maistui skiriame turbūt mažiausiai dėmesio. Daug mažiau nei bendravimui ir emociniam komfortui. Tiesiog gausiai nukrauname stalus mėgstamais patiekalais ir neišsikeliame tikslo, kad jie visi būtinai turi būti pagaminti mūsų virtuvėje. Svarbu, kad kiekvienas rastų tai, ką mėgsta, todėl nėra streso ir dėl surauktos nosies pamačius grybus ar silkes – jų yra tiek, kiek valgytojų, ir jokio „privalai paragauti“ pas mus nebūna“, – džiaugiasi atradusi paprastą, bet visiems puikiai tinkančią formulę Eglė.
Paklausus, kokiais triukais gali pasidalinti didesnėms šeimoms, kad šventės „nesuvalgytų“ tiek pinigų, veltinio amatininkė Eglė atvira, kad gruodžio mėnesį jų šeima taip pat „išsitaško“.
„Mano darbas sezoninis ir tikrai daug dirbu tam, kad galėtume pasilepinti. Juk šventės! Bet mes mokame taupyti, todėl tas bangavimas, kai išleidžiame daugiau, nei reiktų, išsilygina kasdienybėje. Be to, noriu, kad ne tik šventės, bet ir jų laukimas būtų ypatingas. O tam ne visada reikia daug pinigų. Daug daugiau reikia brangesnio už eurus dalyko – laiko, kurio per lėkimą, buitį ar kitus įsipareigojimus taip šykštime vieni kitiems“, – atvirauja Eglė.
Paklausus, kokios yra jos svajonių Kalėdos, Eglė vėlgi plačiai nusišypso: „Žinote, būna akimirkų, kai namuose 25 žmonės, o tylu taip, kad girdi, kaip snaigės beldžiasi į langą. Po minutėlės prasideda šėlsmas, užgroja muzika, suskamba juokas, visur rankos, akys, šypsenos. Ir visiems yra vietos. Vaikai apsikabina, švelniai erzinasi, dalinasi paslaptimis, prausia vienas kitą sniege ar atneša karštos kakavos puodelį. Ir visi jaučiasi savo namuose. Savo šeimoje. Ir nenori išvykti. Toks yra mano Kalėdų skonis ir esu laiminga jį kasmet jausdama.“
