„Pastebime, kad lapkričio–gruodžio mėnesiais atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis internete padidėja kone penkis kartus. Lapkritį prasideda kalėdinės prekybos akcijos, prekybininkai organizuoja Vienišių dienas, Juodojo penktadienio, Kibernetinio pirmadienio akcijas. Tai reiškia, kad kuo daugiau atsiskaitinėjame internetu, tuo didesnė tikimybė susidurti su sukčiais virtualioje erdvėje“, – primena SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uostytė.
Prekyba internetu daugeliui gyventojų per pandemiją jau tapo įprastu dalyku. Pašnekovė primena, kad žmonėms reiktų išlikti budriems, perkant internetu, ir kritiškai vertinti didelėmis nuolaidomis viliojančius pasiūlymus.
„Šalia tikrų prekybininkų, patikimų prekių ženklų atsiranda ir sukčių, kurie bando nukopijuoti interneto svetaines. Dažnas atpažinimo kriterijus – panašus pavadinimas su kokiom nors klaidom, papildomais įtartinais ženklais. Be abejo, kuo daugiau vyksta akcijų, visokių išpardavimų, tuo daugiau atsiranda ir tų fiktyvių elektroninių parduotuvių, viliojančių klientus už mažą kainą nusipirkti brangų daiktą ar dalyvauti loterijoje už du eurus ir laimėti žinomų gamintojų buitinės technikos, kitokios produkcijos“, – aiškina D. Uosytė.
Šventiniu laikotarpiui sukčiai itin aktyviai bando pritraukti žmonių dėmesį, o įvairių ir oficialių parduotuvių skatinimas tuoj pat pasinaudoti išpardavimu, nes prekių kiekis yra ribotas ar akcija vyksta trumpą laiką, sukčiams tampa itin patogiu įrankiu.
Pašnekovė rekomenduoja pasitelkti kritišką vertinimą, kaip ir susidūrus su gatvės prekeiviais, kurie siūlo labai gerą daiktą įsigyti itin pigiai.
„Ar tikrai realu, kad už du eurus galiu nusipirkti ar laimėti naują telefoną, dar ką nors? Vienas iš kriterijų – paklausti savęs, ar tikrai taip būna, ar tikrai tai realu. Kai viskas vyksta internetinėje erdvėje, reikia padaryti vieną papildomą žingsnį – pasidomėti, ar tai tikra svetainė, ar yra galimybė rasti atsiliepimų iš vartotojų, ar yra aprašyta prekių pristatymo ir grąžinimo politika, jei visgi prekių negautume. Aš sakau, kad labai paprasta: pasižiūri, jei informacijos jokios nėra, jokių atsiliepimų – tai signalas, kad parduotuvė galbūt nesaugi ir ten geriau neapsipirkti. Jei visgi radote parduotuvę, kurioje norite apsipirkti ir turite informacijos, kad tai saugu, siūlytume tokiems atvejams turėti atskirą mokėjimo kortelę ir joje palikti tik tą sumą, kuri skirta vienam ar kitam pirkiniui“, – D. Uosytė vardija veiksmus, kaip nenukentėti nuo sukčių.
Atskirą kortelę pirkiniams internetu pašnekovė siūlo turėti dėl to, kad nebūtų pasinaudota pirkėjo duomenimis jam nežinant. „Noriu pabrėžti, kad jokiu būdu negalima atskleisti nei savo internetinės bankininkystės kodo bei slaptažodžio, nei mokėjimo kortelių duomenų saugos kodo. Tai kaip namų seifo raktas – jei atiduosite jį vagiui, jis, žinoma ateis ir ištuštins Jūsų seifą. Taip pat yra ir su internetine erdve – jei atiduodate savo prisijungimo kodą ar visus mokėjimo kortelės duomenis neaiškioje svetainėje, tai tikrai sukčiai tuo pasinaudos ir ištuštins Jūsų sąskaitą“, – paaiškina banko Prevencijos departamento direktorė.
Pašnekovė sako, kad iš banko klientų dažnai sulaukiama prašymų užblokuoti mokėjimus, korteles vien todėl, kad neaiškioje svetainėje pateikė savo duomenis ir nuo kortelių nuskaičiuojami pinigai, – sukčiai be kortelės savininko žinios atlieka mokėjimus į kitas platformas.
„Jeigu Jus visgi apgavo, reikėtų skubiai reaguoti – paskambinti į savo banką ir atšaukti mokėjimą. Tą galima padaryti savarankiškai interneto bankininkystės portale. Jei sukčiui pasakėte mokėjimo kortelės duomenis, be abejo, reikia užblokuoti kortelę ir užsakyti naują. Na, o jei taip nutiko, kad pasakėte ir visus internetinės bankininkystės prisijungimo kodus, be abejo, reikia ją užblokuoti ir paprašyti išduoti naujus kodus“, – pašnekovė linki likti kritiškiems ir budriems.
