Ilgametė priklausomybė nuo Rusijos energetikos – esminė išaugusių energetikos kainų priežastis
Europai ir pasauliui išgyvenant ne vieną karantiną, nevykstant renginiams, esant viešojo maitinimo sektoriaus apribojimams ir dirbant iš namų, elektros susitaupė, pastebi europarlamentaras Liudas Mažylis. Vis dėlto, tai atitinkamai turėjo savo kainą – netektis, psichologinius sunkumus, darbo netekimą, didesnius iššūkius namų ūkiams. Kaip teigia europarlamentaras, pagrindinė pandemijos pamoka yra veikimas kartu ir solidariai. „Iki COVID-19 pandemijos sveikatos apsauga buvo kiekvienos ES valstybės narės atsakomybė. Per pandemiją ES buvo lyderė siekiant sukurti vakcinas, paskui jomis dalinomės ne tik tarp narių, bet ir su trečiosiomis šalimis. Pandemija parodė, kad turime veikti kartu sveikatos apsaugos srityje – atsirado fondas „EU4Health", – pasakoja L. Mažylis.
Pasak europarlamentaro, pagrindinė išaugusių energetikos kainų ir energetinės krizės ES priežastis – tai ilgametė priklausomybė nuo Rusijos energetikos ir Rusijos totalinis karas prieš nepriklausomą Ukrainą. „Dabar labai reikšminga, kad ES ir visi Vakarai demonstruoja savo ryžtingumą – svarbu nesustoti. Be paramos Ukrainai, pavienės valstybės pademonstravo ir atsiribojimą nuo rusiškų dujų. Puikiai žinome, kad tai pirmoji padarė Lietuva. ES didžiausia ekonomika nutraukė „Nord Stream 2" projektą, ruošėsi žiemos sezonui kaupdama dujų atsargas, o Europos Komisija parengė energetikos kainų mažinimui skirtą ES priemonių rinkinį, kuriuo remiantis valstybės narės gali bendrais veiksmais tvarkytis su užklupusiais iššūkiais", – pastebi L. Mažylis, pridurdamas, kad priklausomybės nuo rusiškos energetikos turėtume atsisakyti visam laikui.
Gatvių apšvietimo mažinimas – taupymas žmonių saugumo kaina?
Viena iš šiuo metu įgyvendinamų energijos taupymo priemonių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – tai gatvių apšvietimo mažinimas. Pasak Vilnius Tech Elektronikos fakulteto profesorės Sonatos Tolvaišienės, gatvių apšvietimo mažinimas 10–20 proc. didelių sunkumų vairuotojams nesukels, tačiau tai galima daryti tik tuose sektoriuose, kur sumontuotas LED apšvietimas su galimybe keisti apšvietos lygį. „Tuose sektoriuose, kur sumontuotos aukšto slėgio natrio lempos, galingumą sumažinsi tik keisdamas į mažesnio galingumo lempą. Ar tai efektyvu? Reikėtų skaičiuoti visas sąnaudas jų įsigijimui ir pakeitimui, – sako S. Tolvaišienė, – Didžioji dalis gatvių apšvietimo yra suprojektuota taip, kad šviestuvai apšviečia ne tik važiuojamąją dalį, bet ir pėsčiųjų zoną. Sumažinus apšvietimą važiuojamajai daliai, nukenčia pėsčiųjų zona".
„Kitas taupymo būdas, išjungiant kas antrą šviestuvą, tarsi duotų naudos elektros energijos taupyme, tačiau vairuotojams tamsiu paros metu atsirastų tamsiosios zonos, kas didintų avarijų tikimybę, ypač netikėtai pėstiesiems išėjus į važiuojamąją dalį. Žmogaus akiai reikalingos kelios šimtosios sekundės dalys prisitaikyti prie aplinkos, kurios gali būti lemiamos, – atkreipia dėmesį S. Tolvaišienė, – Tiek pirmas, tiek antras sprendimas ypač žalingas lietuviškam rudeniui, kai dažnai lyja tamsiu paros metu, kai dalis automobilio lempų skleidžiamo šviesos srauto yra sugeriama tamsioje kelio dangoje, atspindžiai nuo šlapių paviršių dar pablogina matomumą. Sumažinus apšvietimo lygį situacija paaštrėja".
Vis dėlto, europarlamentaro teigimu, taupyti žmonių saugumo kaina ir palikti gatves visiškai neapšviestas nederėtų. „Galbūt galima ieškoti kompromiso, pavyzdžiui, atjungti kas antrą gatvės apšvietimo žibintą tuo paros metu, kai apskaičiuojama, kad transporto judėjimas yra mažiausias, ar tomis keliomis nakties miego meto valandomis, mažinti dekoratyvų ar turistinių pastatų apšvietimą naktį. Tikrai atvėsus galima išjungti visus fontanus miestuose ir kt. Reikėtų peržiūrėti elektros taupymo galimybes valstybei priklausančiuose pastatuose, – svarsto L. Mažylis, – Žmonės ir taip jaučia didelį finansinį nerimą, todėl tie taupymo būdai neturėtų paliesti ir jų saugumo. Mūsų šalies ir visos ES piliečiai privalo jaustis saugiai".
Taupant turėtų būti vertinamas ne tik ekonomikos, bet ir sveikatos aspektas
Kaip pastebi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, energijos vartojimas yra stipriai susijęs su ekonomikos aktyvumu, todėl valdžia ir visi žmonės turi siekti, kad būtų mažinamas energijos suvartojimas nekeičiant gamybos ar paslaugų teikimo apimties: „Tai reiškia, kad reikia ieškoti tų resursų, kur lengviausiai galima sumažinti energijos vartojimą, mažiausiai pakenkiant ekonomikai ir žmonių sveikatai. Nes jeigu elektros vartojimą pradės mažinti pramonė (ji sunaudoja iki 40 proc. elektros energijos), tai tiesiog reikš, kad ji mažiau pagamina prekių ir tai ves į prastesnius jos finansinius rezultatus".
Pasak T. Povilausko, valstybių paskelbti energijos taupymo planai šiuo metu sukoncentruoti į energijos taupymą, kuris labiau susijęs su gyventojų komfortu ir palankiomis sąlygomis, o ne su tais sprendimais, kurie pradėtų mažinti verslo aktyvumą. „Suprantama, kad mažesnė temperatūra patalpose daugeliui gyventojų nepatiks, tačiau iš ekonominės pusės, tai neigiamos įtakos neturės. Aišku, ekonomika nėra viskas ir turi būti įvertinamas sveikatos aspektas. Bet panašu, kad energijos taupymo planai yra derinami su sveikatos specialistais", – pastebi SEB banko ekonomistas.
Kalbėdamas apie elektros taupymą, L. Mažylis pateikia taupymo Europos Parlamento patalpose pavyzdį. „Šaltuoju metų laiku šildant patalpas nuo šiol bus palaikoma ne aukštesnė, negu 19 laipsnių temperatūra, o šiltuoju laiku vėsinant patalpas – ne žemesnė, kaip 25 laipsniai. <...> Ne darbo dienomis šildymo ar vėsinimo prietaisai apskritai nebus įjungiami. Per metus tikimasi sutaupyti 2 milijonus eurų. Bus atsisakoma ir perteklinio apšvietimo. Taupymas, sąmoningas vartojimas yra viena iš priemonių, bet svarbu, kad greta jų eitų ir strateginiai ilgalaikiai tikslai, išlaikoma vieninga politika atsiribojant nuo rusiškų dujų, naftos ir anglies bei pereinant prie Žaliojo kurso įgyvendinimo, – pabrėžia L. Mažylis.
Taupymas namuose individualus, tačiau šį sezoną – neišvengiamas
Kalbant apie elektros energijos taupymą, galima įžvelgti ir opią problemą. „Akivaizdu, kad taupymas įmonėse, įstaigose – nuotolinio darbo metodu, tik taupymas darbuotojų sąskaita. Jei jie gauna iš įmonių kompensacijas, tai sveikintinas ir teigiamas dalykas. Tačiau, kiek tenka girdėti, apimtys darbo nesumažėja, tačiau už sunaudotą elektros energiją darbuotojas namuose susimoka pats, – pripažįsta S. Tolvaišienė, – Efektyvesnis sprendimas – ne atskiri darbuotojų kabinetai, o didesnė erdvė, kur galima dirbti didesniam darbuotojų kiekiui".
Nors taupymas namuose yra labai individualus, vis dėlto šį sezoną, europarlamentaro nuomone, jis bus neišvengiamas. „ES, o ir Lietuvoje, pastebima didesnė paklausa įsirengti saulės elektrines namų ūkiuose. Štai įdomus pavyzdys Belgijoje, kur veikia ir vis populiarėja energijos kooperatyvai, kai kelių daugiabučių ar namų kvartalo gyventojai bendrai įsirenginėja saulės elektrines, elektromobilių krovimo stoteles, kaupia rezervuaruose lietaus vandenį, vėliau jį panaudoja buityje ir kt. O asmeniškai įdomus pasirodė ir dalį Valstybės turtą valdančio Turto banko paskelbtas „putinOut" konkursas, skirtas energijos taupymui. Valstybės institucijų pastatuose kviečiama taupyti energiją, kur tikimasi, kad bus sumažinama bent 10 proc. suvartojamos elektros", – pabrėžia L. Mažylis.
Tuo tarpu SEB banko ekonomistas T. Povilauskas abejoja, kad gyventojai elektros suvartojimą sumažins daugiau negu 10 proc. „Kadangi gyventojai suvartoja apie 30 proc. elektros, tai 10 proc. vartojimo sumažinimas bendrą elektros suvartojimą šalyje sumažintų 3 proc. Tačiau ir tai jau būtų teigiama įtaka mažinant elektros vartojimą ir nedarant neigiamos įtakos ekonomikai, – sako SEB banko ekonomistas, – Gyventojai daug nesumažins elektros ar kitos energijos vartojimo, nes tai yra būtina prekė. Prisiminkime 2008 m. prasidėjusią recesiją – 2009 m. namų ūkiai suvartojo maždaug 5 proc. mažiau elektros energijos negu metais prieš tai, o tai visgi nėra labai didelis pokytis, atsižvelgiant į tuo metu buvusią ekonominę situaciją".
Šventiniu laikotarpiu į apšvietimo naudojimą reikėtų pažvelgti atsakingiau
Artėjant šventiniam periodui, viso pasaulio pastatai suspindi įvairiomis spalvomis, miestai nušvinta lemputėmis. Vis dėlto išaugusios elektros energijos kainos verčia susimąstyti, ar šventiniu laikotarpiu nereikėtų atsisakyti ar bent jau sumažinti elektros vartojimą. Vilnius Tech Elektronikos fakulteto profesorės teigimu, tai problemos nepanaikintų. „Dvi ar trys savaitės Kalėdinio laikotarpio problemos neišspręs, bet džiaugsmo tuo laikotarpiu bus daug. Tuo pačiu ir suvartojamas elektros energijos kiekis šių instaliacijų nėra didelis. Tereikia paieškoti sprendimų, mecenatų, galimybių tą laikotarpį padaryti kiek galima šviesesniu su kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis", – įsitikinusi S. Tolvaišienė.
Tuo tarpu L. Mažylis sako, kad šventiniu laikotarpiu turėtume atsakingiau žiūrėti į apšvietimo naudojimą, ieškoti tvaresnių sprendimų. „Nematau nieko blogo šiek tiek bandyti pataupyti ir šventiniu laikotarpiu. Gal lemputėmis pastatų nelaikyti apšviestų ištisomis paromis, išjungti nakties laikotarpiu bei pasirinkti kai kuriuos pastatus, o ne visus iki šiol įprastus apšviesti. Taip pat pagalvoti ir apie miesto šventinių eglių apšvietimą, gal net apie pačias eglutes, ieškoti tvaresnių sprendimų, atsisakyti perdėtos pompastikos. Arba bent šiek tiek sutrumpinti šventinį laikotarpį miestuose, – sako L. Mažylis, – Anksčiau tarsi buvo priprasta, kad šventė be finalinių fejerverkų šou – ne šventė. Jau kurį laiką kalbama apie neigiamą fejerverkų įtaką gamtai, gyvūnams, jų buvo vis mažinama. O prasidėjus totaliniam Rusijos karui prieš Ukrainą fejerverkai dėl savo skleidžiamo garso panašumo į sprogmenis tapo visai nebemadingi ir net rekomenduojama jų atsisakyti. Taip ir su šventiniu periodu – pagaliau suvaldėme pandemiją ir, panašu, šias šventes galėsime pirmą kartą per pastaruosius kelis metus pasitikti ramiai su artimaisiais. Skleiskime vidinę šilumą, išlikime vieningi ir susitelkę. Taip įveiksime visas krizes, o šviesa bei gėris laimės ir Ukrainoje".
