Seniausias įkurtas Aukštaitijos nacionalinis parkas atveria slapčiausias kalnyno paslaptis, sergsti Prezidentines bites ir dalijasi įvairiausių gyvūnų takais.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos darbuotojai sako, kad čia puoselėjama ne tik gamta, bet ir senosios vertybės, tad čia galima išmokti pinti sodžius, palikti ir gauti dovanų. Nebe gražiausias kampelis – Palūšė ar Ignalina kviečia išgerti kavos, o prie jos galite patys iškepti šakotį.

Foto: Aukštaitijos nacionalinis parkas

„Aukštaitijos nacionalinio parkas yra visų parkų tėvas – jis yra vyriausias, įkurtas 1974 metais. Kas čia keliauja jau link 50-ties metų sako, kad jis išlieka vis tos pat gražus, toks pat kalvotas, žalias, į savo glėbį priima visus visus gamtos mylėtojus“, – sako Sigutė Mudinienė, Aukštaitijos nacionalinio parko Lankytojų centro vyriausioji specialistė.

Ieškantys ramaus poilsio gamtoje per karantiną šiame krašte atrado keliautojams pritaikytus takus. Visi gamtos mylėtojai jau kelias dešimtis metų čia gali keliauti pažymėtais, stebėti, kaip nemiega gamta. Anot S. Mudinienės, čia galite atrasti ir barsukų, ir stirnų, lapių, kitų gyvūnų.

„Tik reikia neužsimerkti“, – pataria keliautojams pašnekovė.

Atvykstantiems pirmą kartą moteris pataria pasiruošti slidiems keliams, mat žiema miškus nuklojo ir sniegu, ir ledu, taigi, atsargumas neleis sugadinti nuotykių, kurie laukia.

„Vidury miškų smagu atrasti snaudžiantį Stripeikių bitininkystės muziejų. Tik pasiskambinkite, nes kasdien durys užvertos, bet jei tik paskambinsite – jas atvers. Jį pasiekti nebus lengva, bet bus labai labai smagu. Ladakalnis, Ginučių piliakalnis – jie niekada neuždaryti, bet kada galite kopti, dairytis ir surasti pačius gražiausius vaizdus. Siūlome išbandyti daugybę pėsčiųjų maršrutų, kur galite eiti savarankiškai ir nepasiklysti, nes jie visi žymėti. Jei dar nebuvote, tai Šiliniškių gūbrio takas atvers slapčiausias kalnyno paslaptis, parodys gražiausius ežerus ir juo eidami nueisite iki Stripeikių bitininkystės muziejaus“, – rekomenduoja S. Mudinienė.

Palūšėje – Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko širdyje iki pat Trijų Karalių svečių laukia ir Nykštukų namelio staigmenos, kur galite ir gauti, ir palikti kitam atvykėliui dovanų. Čia pat namelyje laukia ir burtai bei kitos staigmenos.

Pėsčiųjų takai tinka ne tik suaugusiems, tad moteris kviečia drąsiai vykti net ir su mažiausiais

Foto: Aukštaitijos nacionalinis parkas

šeimos nariais. O jei patinka gaminti – atvykus galima visiems išmokti pinti šiaudinius sodus, tokius, kokiais mūsų protėviai nuo seno puošė eglutės ir trobas. Pašnekovė sako, kad edukacinių programų čia išties nemažai, tad atvykus su nakvyne laikas neprailgs.

Kokia kelionė be maisto ragavimo. Nacionalinio parko darbuotojas sako, kad nuo ketvirtadienio maistą ragauti galima „Palūšės kopoje“, tad atvykus savaitgalį bus kuo pasmaguriauti. Kitomis dienomis vos už keturių kilometrų Ignalinoje galima pasilepinti ir paties keptu šakočiu.

Renginių šiame regione netrūksta net ir žiemą – jau rekomenduotoje „Palūšės kopoje“ savaitgaliais vyksta koncertai. O norint atokiai ne mieste sutikti Naujuosius – kaimo turizmo sodyboje galite net užsisakyti kubilą, kurį pristato į pageidaujamą vietą.

Pramogų pasiūla išties nemaža, tačiau bene labiausiai išskirtinė vieta – Bitininkystės muziejus. Antros tokios vietos nėra niekur kitur.

Muziejaus direktorė Danutė Indrašienė juokauja, kad ji čia lyg vietos šamanė, kuri rūpinasi su komanda bitėmis, kurios nemiega net žiemą.

Muziejus buvo įkurtas dar 1984 metais, ekspozicija atnaujinta maždaug prieš septynis sezonus. Čia besidarbuojantys žmonės atvykusiems gali daug papasakoti ir parodyti.

„Čia keliauja nuo Himalajų, Amerikos prezidentas atidarė mūsų medkopio šventę, apdovanojo krašto žymūnus, nusipelniusius žmones, tad tas muziejus gyvas, žinomas. Lankytojų sulaukiame iki 20 tūkstančių, mes esame unikalūs“, – sako D. Indrašienė.

Žiemą atvykę smalsuoliai čia susipažins su visa bitininkystės istorija, o kad darbininkės nemiega net žiemą – tuo galima įsitikinti savo akimis. Tiesa, D. Indrašienė įspėja – senovinio tipo sodyboje žiemą yra nedidelis nepatogumas – atjungiamas vanduo. Tačiau pasižvalgyti po unikalią ekspoziciją tai netrukdo.

Avilių gausa čia siekią ne vieną istorinį periodą. O ekskursijos metu išvysite ir tituluotas – prezidentines bites.

„Nuo 2005 metų trys aviliai yra prezidento Valdo Adamkaus – jis gavo juos kaip dovaną iš Ukrainos prezidento Viktoro Juščenko, nuo 2005 metų su ukrainiečiais yra ypatingi santykiai – bitės nedovanojamos šiaip sau. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nežinau, ar visi žino, ji bitininkavo, turėjo keturis avilius ir pati eidavo į avilį, išimdavo korį. Man kilo mintis, paskambinau į prezidentūrą, mes per penkias minutes sutarėme ir va, turime ir Dalios Grybauskaitės šeimyną. Susibičiuliauti per bites yra daug stipriau, nei kraujo ryšys“, – pasakoja muziejaus vadovė.

Anot pašnekovės, iš prezidentinio avilio pagal susitarimą grąžinamas ir „pusnis medus“. Tokia tradicija yra išlikusi iš protėvių, lietuviai nuo seno itin rimtai ir atsakingai žiūrėjo į bičių dovanojimą, tai buvo stiprus įsipareigojimas padėti vieni kitiems. Tokiu principu D. Indrašienė sako vadovaujasi ir muziejaus darbuotojai.

Muziejaus vadovė pasakoja, kad bitės yra dinozaurų amžininkės, unikalūs vabzdžiai nemiega net žiemą, tačiau jos šaltuoju metu moka taupyti savo energiją, beveik nejuda – gyvena kamuolyje, kad palaikytų apie 20 laipsnių temperatūrą.

Gyvame muziejuje net eksponatai pasakoja bičių istoriją ir kaip kito bitininkystė. Kol žmonės nebuvo sukūrę avilių, bitės puikiai milijonus metų gyveno be žmogaus, statė sau namus, o bitės kūnas turi itin daug naudingų medžiagų žmogui.

D. Indrašienė parodo rėminį avilį – iš pažiūros nesudėtinga konstrukcija taip pat turi savo išskirtinę kilmę.

„Tai yra rėminis avilys, rėmelis. Kai žiūrime iš nūdienos perspektyvos, atrodo, anokia čia išmintis sukalti medinė rėmelį. Tą ir mes sugebėtume, ar ne? Bet kai žinai istoriją, kad jį sukūrė visiškai aklas žmogus, niekada nematęs dienos šviesos Šveicaras Griuberis, tai kažkas unikalaus“, – dalijasi žiniomis muziejaus vadovė.

Muziejuje sukurtas milžiniškas avilys leidžia žmogui patekti į jo vidų ir stebėti, kaip vystosi bitės, kokia jos istorija ir santykis su žmogumi. Bites nuo seno globoja net du lietuvių dievai – Austėja ir Bubilas, tad apie juos taip pat galima nemažai sužinoti užsukus į paslaptingą klėtį, kur galima ne tik išvysti, bet ir užuosti iš ko gimsta medus.

Ignalinos eglė


Na o keliautojams, norintiems ilgiau pabūti gamtoje, čia pat laukia ir šešiolikos kilometrų pažintinis takas, kuris veda pro Ginučių malūną, Ladakalnį, ir kitas įspūdingas vietas, kurios saugo gamtos ir istorijos paslaptis.