10 vieta – Jonava

Šiais metais 10-ąją vietą užėmė Jonavos eglė, surinkusi 3 proc. skaitytojų balsų. Lapkričio 28-ąją, garsiai sušukus stebuklingą burtažodį „Uždegam Kalėdas“, buvo įžiebta kalėdinė Jonavos eglė, kuri nustebino ne tik savo vaizdu, bet ir kvapu.

Šiemet auksaspalvė Jonavos žaliaskarė pirmą kartą skleidžia ne tik šviesą ir šventinę dvasią, bet ir malonu vanilės bei mandarinų aromatą. Pati eglė labai primena gyvą medį, o jos kamieną supa mediniai kalėdiniai nameliai.

9 vieta – Panevėžys

Šiais metais Panevėžyje laisvės a. buvo įžiebta 18 m aukščio Kalėdų eglė. Už kalėdinių saldainių formų apšvietimais padabintą eglutę balsavo 4 procentai „Delfi“ skaitytojų. Dėl COVID-19 pandemijos šalyje, siekiant užtikrinti miestiečių saugumą, šiemet buvo nuspręsta neskelbti konkrečios eglutės įžiebimo datos ir laiko bei visus su šventinio laikotarpio pradžia pasveikinti šiek tiek kitokiu formatu nei iki šiol.

Nors Panevėžys pirmasis iš Lietuvos didžiujų miestų įžiebė eglutę, visgi neapseita be trikdžių dėl techninių nesklandumų jau kitą dieną po įžiebimo žaliaskarė kuriam laikui užgęso.

7-tą ir 8-tą vietas pasidalino Utena ir Šiauliai

7-ąją ir 8-ąją vietas šiais metais dalinasi Utenos ir Šiaulių eglės, už kurias balsavo 5 proc. „Delfi“ skaitytojų.

Gruodžio 4 d. gražiausios žiemos švenčių nuotaikos aplankė šiauliečius ir miesto svečius. Pasipuošusi baltu žiemos apklotu, Šiaulių Prisikėlimo aikštė ir jos prieigos suspindo – čia buvo įžiebta įvairiausiomis dekoracijomis papuošta pagrindinė miesto Kalėdų eglė, kuri miestiečius džiugina visą šventinį laikotarpį.

Pagrindinė miesto eglė pasipuošė maždaug 1 400 metrų LED lempučių girlianda, 600 įvairių dydžių ir spalvų burbulais bei daugiau nei 200 dekoratyvinių įvairių formų ir spalvų turinčiais žaisliukais. Aplink ryškiausią miesto puošmeną išdėstyta 14 vnt. dekoracijų, šviečiančių drauge su eglute.

Utenoje į eglės įžiebimo šventę susirinko labai didelis būrys uteniškių, kurie su džiaugsmu stebėjo šių metų eglės įžiebimą. Šiais metais baltaskarė įspūdinga – lyg balta ledo karalienė, o jos viršūnę puošia žvaigždė.

6 vieta Alytus

Alytaus Kalėdų eglė buvo sukurta iš ne pirmus metus naudojamos kūgio formos konstrukcijos, šiemet ji papuošta dekoracijomis, kurios primena didelius kankorėžius su raudonais kaspinais ir tradiciniais apvaliais žalios bei sidabro spalvos žaisliukais, o eglės viršūnėje sužibo didelė snaigė. „Delfi“ skaitytojai šiai eglutei atidavė 6 proc. savo balsų.

Šiemet kalėdinis papuošimas Alytaus miesto savivaldybės biudžetui kainavo beveik 26 tūkst. eurų. Į Alytaus Rotušės aikštėje vykusį eglės įžiebimą galėjo patekti ne visi norintieji – organizatoriai nusprendė į šventės „Kalėdos sujungia“ vietą įsileisti tik žiūrovus, kurie turėjo galimybių pasus.

5 vieta Klaipėda

Šiais metais Klaipėdos gyventojai Teatro aikštėje išvydo itin netradicinio dydžio eglutę, kurios aukštis siekia vos 55 cm. Klaipėda gana ilgai išlaikė intrigą – kai didmiesčiai suskubo puošti egles dar lapkričio pabaigoje, Klaipėdos eglė buvo įžiebta gruodžio 11-tą dieną. Trečias didžiausias Lietuvos miestas neskubėjo parodyti mažosios eglutės, nors apie idėją papasakojo dar lapkričio viduryje.

Už Klaipėdos eglutę balsavo 9 proc. „Delfi“ skaitytojų. Taip pat kitoje „Delfi“ skaitytojų apklausoje rezultatai parodė, jog 53 proc. žmonių mano, kad Klaipėdos eglė buvo tinkamo dydžio, ne per maža, kaip atrodė daliai tautiečių.

4 ir 3 vietas pasidalino du miestai

Marijampolė ir Mažeikiai šiais metais surinko panašų kiekį Delfi skaitytojų balsų 12 proc.

Nors praeitais metais Marijampolės Kalėdų eglutė buvo įžiebta slapta, vengiant miestiečių susibūrimų, šiemet eglė buvo įžiebta su griausmu ir miesto savivaldybė surengė triukšmingą šventinio sezono atidarymo šventę. Miestą nušvietė ugnies kamuolių pasirodymas, J. Basanavičiaus aikštę drebino fejerverkai, o renginio programa skambėjo su muzikos garsais ir mugės šurmuliu.

Mažeikių eglės įžiebimas buvo ne mažiau spalvingas. Šv. Pranciškaus Asyžiečio aikštėje sužibo pagrindinė miesto eglė, o dangų nušvietė fejerverkų ugnys. Visą vakarą teatralizuotą eglės įžiebimo šventę vedė personažai Džentelmenai, skambėjo kalėdinės dainos, šventinę nuotaiką kūrė šokėjos.

Nuožmi kova dėl pirmosios vietos

Šių metų favoritėmis tapo Vilniaus ir Kauno eglės, kurių balsų skirtumas tėra vienas procentas. Kaip praeitais metais, taip ir šiais, Kaunui atiteko antroji vieta (22 proc. balsų), o šių metų nugalėtoja – Vilniaus žaliaskarė, surinkusi 23 proc. „Delfi“ skaitytojų balsų.

Šiais metais Vilniuje Katedros aikštėje suspindo balta Kalėdų eglė. Nors, vengiant susibūrimų, gyventojai buvo kviečiami saugiai stebėti šventę prie televizoriaus ekranų, dalies gyventojų tai neįtikino, todėl likus valandai iki įžiebimo aikštė prisipildė neįtikėtina žmonių minia.

Eglutė, kaip ir praeitais metais, išsiskyrė savo netradicine išvaizda, ją sudarė veidrodiniai ledo atspindžiai, sniego žėrėjimas ir snaigių simetrija. Kaip komentavo eglės dizaino idėjos kūrėjas, „Švenčių studija“ dizaineris Dominykas Koncevičius, snaigės kristalo grožis slypi jo simetriškoje, taisyklingoje geometrijoje, visi išsišakojimai sudaro 60 arba 120 laipsnių kampą.

Taip pat eglės viršūnėje galima išvysti 6 metrų skersmens kalėdinę žvaigždę. Šiemet eglei buvo skirta 89 tūkst. eurų, 6 tūkst. Eur mažiau nei pernai.

Šiais metais nemažai dėmesio susilaukė ir Kauno eglė. Šįkart kauniečius ir miesto svečius džiuginanti apie 22 metrų aukščio žaliaskarė, suformuota iš natūralių eglės šakų, kurios pritvirtintos prie ne vienerius metus iš eilės naudojamo metalinio stovo.

Eglės puošyboje dominuoja tūkstančiai žalių ir baltų lempučių, pats medis dekoruotas iš plastiko lazeriu meistriškai išpjaustytais spalvingais drugiais bei smilgomis.

Šiemet neapsieita be incidentų: gruodžio 4-ąją, naktį, Kauno Rotušės aikštėje padegta Kalėdų eglė, padegėjas buvo sulaikytas, o jį sulaikant nukentėjo policijos pareigūnas. Po trumpalaikių nesklandumų, laikinosios sostinės eglė buvo atgaivinta.