Pasak klimatologo prof. dr. Egidijaus Rimkaus, klimato situacija gali keistis įvairiai, ir tai priklauso nuo skirtingų sąlygų.
„Klimatas gali keistis dėl milijoną metų trunkančio kontinento dreifo, kai keičiasi jūros ir sausumos pasiskirstymas ar kokios nors vandens srovės ir t. t. Tai labai ilgas laikotarpis, bet gali būti ir greitų pasikeitimų. Pavyzdžiui, asteroidas trenkėsi į žemę tuo laikotarpiu, kai išnyko dinozaurai, ir klimatas keitėsi labai greitai.
Mes turėjome ilgų laikotarpių su šaltesniu ar šiltesniu klimatu, bet nėra kitos priežasties, kuri galėtų paaiškinti dabartinius klimato pokyčius, kaip tik pakitusi atmosferos cheminė sudėtis, o ją keičia žmogus.“
Kaip pranešama vaizdo įraše, ledynai – vienas jautriausių rodiklių, parodančių, jog klimatas keičiasi. Pavyzdžiui, XVII amžiaus viduryje planetoje ėmė augti ledynų skaičius, klimatas atšalo, šis reiškinys vadinamas „Mažuoju ledynmečiu“. Vėliau ledynai ėmė tirpti, iš to buvo galima spręsti, jog klimatas šyla, o po keleto dešimtmečių dalis ledynų gali visiškai pranykti.
Kaip teigia E. Rimkus, pastaruosius kelis šimtus tūkstančių metų apledėjimai, susiję su astronominiais veiksniais, dažniausiai lėmė klimato pokyčius, tačiau dabar ši tendencija keičiasi.
„Ypač ryškus antropogeninis poveikis, jis labai sustiprėjo po XIX a. pabaigos, kai mes jau pradėjome vystyti pramonę; vyksta pramoninė revoliucija“, – kalbėjo E. Rimkus.
Pasak klimatologo doc. dr. Justo Kažio, dauguma Lietuvos gyventojų yra ganėtinai skeptiški ar ne tiek imlūs klimato krizės dalykams.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, lyginant su XX a. pradžia, vidutinė metinė temperatūra mūsų šalyje pakilo daugiau nei 2 laipsniais. Dėl žmogaus kaltės vykstanti klimato kaita paskatino Arabų pavasarį Šiaurės Afrikoje, skelbiama vaizdo įraše.
„Jeigu mes paimtume, tarkim, XX a. 9-ąjį dešimtmetį, tai 30 laipsnių čia būdavo kartą per 2–3 metus, dabar 30 laipsnių yra kasmet, ir mes į tai žiūrime visiškai normaliai“, – kalbėjo prof. dr. E. Rimkus.
Badas yra klimato kaitos padarinys
Vis dėlto, kaip sakoma vaizdo įraše, tam tikri temperatūros pokyčiai yra menka problema, žvelgiant plačiau į klimato kaitos padarinius, ir čia žvilgsnis krypsta į Artimuosius Rytus.
„Tas pats Sirijos karas kyla dėl didelės Sirijos sausros, kai žmonės migruoja iš kaimų į miestus, – pusantro milijono sirų išvyksta iš kaimų į miestus, miestuose kyla įtampa, todėl prasideda pilietinis karas“, – kalbėjo E. Rimkus.
Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, dėl žmogaus kaltės vykstanti klimato kaita paskatino Arabų pavasarį Sirijoje, tokia išvada prieš keletą metų buvo paskelbta tyrime, kuriame analizuota, kaip visuotinis atšilimas 2006-ųjų, 2007-ųjų metų žiemą sukėlė precendento neturinčią sausrą Sirijoje ir buvo viena iš priežasčių, kodėl šalyje 2011 metais prasidėjo sukilimas.
„Manoma, kad Arabų pavasaris iš dalies buvo išprovokuotas sausros Rusijoje 2010 metais. Kadangi Rusijoje kviečių derlius sumažėjo 33 proc., o Rusija yra pagrindinė kviečių eksportuotoja pasaulyje, paskelbiamas embargas – uždraudžia išvežti iš Rusijos kviečius, visame pasaulyje pakyla kainos, o Šiaurės Afrika išeina į gatves, nes jie yra pagrindiniai importuotojai, ten labai stipriai kyla duonos kaina. Ir galų gale turime tą Arabų pavasarį. Ką tai lemia? Tai lemia migracijos krizę Europoje“, – kalbėjo E. Rimkus.
Kaip priduria rašytoja Eglė Aukštakalnytė-Hansen, badas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl prasidėjo konfliktas ir žmonės ėmė bėgti iš savo šalių. Šiandien visas pasaulis mato migrantų krizę, kuri palietė ir Lietuvą.
„Šiuo metu mes su imigrantais kovojame kaip su kokiomis invazinėmis rūšimis, net ne su žmonėmis. Jie galbūt net negali paaiškinti, dėl ko bėga, kaip priežastį įvardija karą ar nesaugumą. Iš tikrųjų tas nesaugumas pasireiškia dėl to, kad neturi ką valgyti, neturi ką duoti šeimai. Badas yra klimato kaitos padarinys“, – kalbėjo E. Aukštakalnytė-Hansen.
Teks prisitaikyti prie atvykėlių
Mokslininkai įspėja, kad regionas nuolatos sausės bei karštės, todėl būtina imtis naujos aplinkosauginės politikos ir keisti požiūrį į migrantus.
„Sakyčiau, pirmiausia mums teks prisitaikyti prie atvykėlių, kurie neabejotinai atkeliaus į Lietuvą, jeigu ekonominė gerovė augs ir laikysimės tvirtai; neabejotinai klimato migrantai atkeliaus čia. Dabar jų yra keli šimtai, o vėliau bus keli tūkstančiai ir net daugiau. Tai, be abejo, turėtų keisti ir mūsų kultūrinį požiūrį į atvykėlius“, – sakė klimatologas Justas Kažys.
„Aš manau, mes turime labai didelę grėsmę globaliu mastu. Įsivaizduokite, yra šalių, kur gyventojų skaičius dvigubėja ar trigubėja per 30 metų. Mes esame labai maži, visi nori rasti vietą, kur galėtų gražiai gyventi, bent laikinai. Aš sakau, viskas yra susiję, – jeigu klimatas keisis pagal bloguosius scenarijus, Lietuva neturi jokių šansų išgyventi, mes esame per maži“, – kalbėjo prof. dr. Egidijus Rimkus.
Ekspertai siūlo praverti akis ir į klimato kaitą žvelgti plačiau nei mūsų kiemo ribos: artėjantys neišvengiami pokyčiai gali braižyti naują ir visai kitokį pasaulio žemėlapį.
„Kas čia blogo, jeigu Baltijos jūros vanduo bus šiltesnis? Tikrai nieko blogo, kad bus šiltesnis ir mes galėsime ilgiau maudytis.“
Nesuprantama, kad mes esame pasaulio dalis, o pasaulis yra globalizuotas, pasaulyje pilna žmonių. Paimkime Bangladešą – tai valstybė, kurios dydis kaip Lietuva ir Latvija kartu sudėjus, o gyventojų yra daugiau nei Rusijoje. Kai ten padidėja sausrų pavojus ar panašiai, jie bando ieškoti kelių, kaip išgyventi. Kai skaičiavau, Pakistanas ir Nigerija turi daugiau gyventojų nei visa Europos Sąjunga. Tai nauji migracijos srautai, jų yra keli milijardai. Jūs manote, kad Lietuva turi bent menkiausią šansą sulaikyti visa tai? Aš manau, kad jokių šansų“, – prognozėmis dalijosi klimatologas E. Rimkus.
