Pirkėjai renkasi šventines puošmenas
Garsiausias Pietų Lietuvoje Veisiejų turgus vyksta neįprastą savaitės dieną – ketvirtadieniais. Būtent todėl čia patogu suvažiuoti pardavėjams iš visos Dzūkijos ir Suvalkijos, nes kitos regiono turgavietės daugiausiai šurmuliuoja savaitgaliais.
Po bulviakasio ir Vėlinių švenčių Veisiejai buvo gerokai apsnūdę, į turgų susirinkdavo gal tik trečdalis tų pardavėjų ir pirkėjų, kurie čia reguliariai lankydavosi vasarą bei rudens pradžioje. Bet pirmasis sniegas turgų tarsi prižadino iš snaudulio – pirkėjų akivaizdžiai daugiau ir pardavėjai jau beveik užpildo visą turgavietės plotą.
Kalėdinių namų puošmenų, naujų ir naudotų lempučių girliandų, plastmasinių eglučių bei šventinių drabužių paklausa stebina net pačius pardavėjus.
„Liko tik tos mažesnės, metro aukščio eglutės po 15 eurų. Turėjau didesnių, bet jau išpirko, kitą savaitę daugiau atvešiu, nesitikėjau tiek pirkėjų“, – sako alytiškė Rasa.
Vos už 10 eurų galėčiau išsirinkti didelę naudotą, bet, pardavėjo teigimu, patikrintą ir patikimai šviečiančią lauko girliandą – užtektų per visą mano trobelės stogo plotį. O šviečiančią Kalėdų žvaigždę lange galėčiau pasikabinti vos už 5 eurus. Tik porą eurų kainuotų daili šv. Mikalojaus statulėlė. Prekybos centruose tokios nerasiu, tik gaila, kad arklio ausis nulūžusi.
Už 10 eurų šventinę naktį galėčiau persikūnyti į Kalėdų senelį – tiek kainuoja raudonus kailinius primenantis apsiaustas, kelnės, kepurė ir truputį nutriušusi barzda. Maišo komplekte nėra, bet ilgiau pasirausęs dėvėtų drabužių krūvoje tikrai atrasčiau.
Dar ne vėlu raugti kopūstus
„Bulvės yra bulvės, kokia dar veislė“, – sakydavo pardavėjai dar prieš dešimtmetį. Laikai keičiasi, valgytojai darosi vis išrankesni ir jau žino, kurios veislės bulvės geriausiai tiks blynams, cepelinams, o kurios prašosi būti išvirtos ir sugrūstos į košę.
„Šitą madą klausinėti, kokios veislės bulves perka, parvežė iš Anglijos grįžę emigrantai. Ten jiems baisiai svarbu, tai ir lietuviai išmoko kreipti dėmesį“, – pasakojo Ernestas iš Alytaus rajono, atvežęs parduoti kelis maišus sausų, vienodo dydžio Vinetos bulvių.
Nuo veislės bulvių kaina nelabai priklauso – visi, tarsi iš anksto susitarę, prašo po 0,50 Eur už kilogramą. Beveik visi jas supakavę į maišus po 15 kilogramų, nes didesnį kiekį retai kas nori nusipirkti, o ir nusinešti iki automobilio tokį svorį neuždusdamas gali bet kuris pirkėjas.
Pusę euro kainuoja ir kilogramas kopūstų. Galvos tvirtos, laiku nupjautos ir iš lauko pargabentos tiesiog prašosi užraugiamos visai žiemai. Tokiam darbui skirta medinė kopūstų pjaustyklė su dviem peiliais ir rėmu galvai padėti kainuoja 17 eurų. Tik medinių statinių turguje nesimatė, matyt išėjo iš mados – visi raugia kopūstus plastikinėse talpose.
Litrinis kibirėlis jau užraugtų kainuoja 2 eurus. Galiu paliudyti, kad skonis puikus, gal tik sunkos kiek mažoka.
Vištų pardavėjai atsisveikino iki pavasario
Žieminiai batai, pirštinės, šiltos striukės, kepurės, poledinės žūklės įranga – viskas turguje pranašauja neišvengiamai artėjančią žiemą. Pačiame turgaus pakraštyje mikroautobusą lenkiškais numeriais įspraudęs vyras, prekiaujantis įrankiais ir buitine chemija, moka pasisveikinti lietuviškai, bet pirkėjai su juo vis tiek šneka nuo sovietmečio akivaizdžiai primiršta rusų kalba. Nustebusiam didoka žiebtuvėlių užpildymo dujų kaina pirkėjui lenkas bado išaiškinti, kad dujos jo šalyje pabrango tris kartus, kalba nukrypsta į visą Europą krečiančią energetinę krizę, tačiau pirkėjas atkerta, kad jo kaime jokių krizių nebūna, nes kūrena malkomis iš savo miško, važinėja dviračiu ir vargo nemato.
Advento pasninkas dar neprasidėjo, todėl keliolikos žmonių eilutės nutįsta prie rūkytų dešrų ir šviežios duonos. Pardavėjai pastebi, kad maistui dzūkai neišlaidauja, duonos prašo atpjauti pusę ar vos ketvirtį kepalo, o lašinių pirmiausia paragauja ir tik tada susigundo įsigyti ploną riekelę.
Paskutinį kartą šiais metais į turgų atvyko kiekvieną ketvirtadienį Veisiejuose paaugles vištas po 7 eurus pardavinėjantis Povilas. Jo teigimu, žiemą paukščių prekyba beveik sustoja, o atgyja tik ankstyvą pavasarį. Bet vienas ūkininkas vis tiek išdrįso atgabenti į Veisiejus jaunų baltų leghornų veislės vištaičių. Sako, jų kiaušiniai balti, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip parduotuviniai, bet užtat deda jos pavyzdingai – po vieną per dieną. Kaina – po 8 eurus.
Nufotografavęs narvus su baltaplunksnėmis gražuolėmis atsiprašau ir sprunku tolyn, kad nesusigundyčiau jų į savo vištidę parsivežti. Mano naminiai paukščiai jau sensta, deda vis rečiau, o grūdų vėlyvą rudenį ir žiemą sulesa netgi daugiau, negu vasarą, kai išleistos pasiganyti po kiemą užkemša skrandžius žole ir visokiais vabaliukais. Bet žmonai vis dar gaila net ir visai kiaušinių nededančias vištas pasmerkti tapti šventiniais kepsniais arba sultiniu, o į mano įkalbinėjimus bent vieną nupešti atkerta, kad šeimos narių nevalgysime.
Kurorto turgus ilgisi rusų ir žydų
Artėjančių žiemos švenčių nuotaikos sunku būtų nepajusti ir Druskininkų turguje. Šeštadienio rytą ypatingo pirkėjų antplūdžio čia nepastebėjau, o pardavėjai vis dar ilgisi tų laikų, kai kurorte būta gausu iš Izraelio ir kitų svečių šalių suvažiavusių poilsiautojų. Paklaustas, ar savaitgaliais Druskininkus užplūstantys vilniečiai ir kauniečiai jų neatstoja, daržovių pardavėjas Rolandas tik nusijuokia: „Šitie iš vandens parko ir sanatorijų gal tik į mišką pasivaikščioti išeina, o turgun neužsuka. Gal tik restoranuose valgo. O pagyvenusių žydų šeimos kurorte po kelis mėnesius gyvendavo, tai spėdavom ir susipažinti. Turtingų rusų žmonos pirkdavo nesiderėdamos“.
Šventinių dekoracijų, angeliukų, elfų ir Kalėdų senelių figūrėlių apstu ir Druskininkuose.
„Rinkitės, tie trys didžiausi seniai po 5 eurus, o mažesni pigiau. Prekybos centre tokių originalių grožybių nerasite“, – sako sendaikčių pardavėjas.
Šviečiančių LED lempučių girliandas druskininkiečiai perka viename kioskelyje prie turgaus vartų. Sako, čia jos bent keliais eurais pigesnės, negu didžiuosiuose prekybos centruose ir didesnė įvairovė, o pardavėja netingi paaiškinti, ką tiks kabinti tik patalpoje, o kas iškęs permainingus žiemos švenčių laikotarpio orus ir lauko terasoje ar ant stogo krašto.