Žmonės pasiilgo sniego
Gražiausių eglučių sąrašą galite rasti ČIA.
J. Tūraitė su komanda šiemet puošė ne tik Panevėžio eglę: jie taip pat buvo atsakingi ir už Vilniaus, Širvintų, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Elektrėnų, Zarasų, Baltosios Vokės, Biržų ir Ignalinos eglių puošybą. Paklausus, kiek laiko, kalbant apie pirmą vietą eglučių rinkimuose užėmusį Panevėžį, trunka paruošti tokią miesto eglę – nuo idėjos iki rezultato – moteris sako, kad laiko sąnaudos gali būti labai įvairios.
„Priklausomai nuo sudėtingumo pačio projekto, apimties, miesto reikalavimų, miesto sąlygų, ar paskelbta tema, ar laisva tema, ar turi atitikti kažkokius didesnius norus. Galiausiai, nuo dydžio. Panevėžio visada gana ilgai užtrunka su vertinimu, mes jau visada esam pasiruošę, kad gana ilgokai, gal kokį mėnesį vyksta komisijos. Bet visada įdomu dalyvauti, kadangi Panevėžys skelbia temą ir apimtį. Toje apimtyje turi tilpti su savo idėja“, - apie darbo užkulisius pasakoja J. Turaitė.
Šių metų Panevėžio tema, anot kūrėjos, buvo „Baltos Kalėdos“: „Tai tiesiog pasiūlėme baltą eglutę dėl to, kad sniego pas mus – kuo toliau, tuo mažiau ir mažiau. Taigi, matyt, ir atliepia žmonių širdyse tas baltumas“.
Vėjas ir lietus – didžiausi sklandaus darbo priešai
Kalbant apie laiką, kurio reikia sugalvoti pačiai idėjai, J. Tūraitė sako, kad galva visuomet pilna idėjų ir gali būti net taip, kad jau šiuo metu užgimsta kitų metų žaliaskarių vaizdiniai: „Dėl to, kad mes esame profesionalai šitoje srityje, tai labai įvairiai, negali pasakyti, kitą kartą užtenka vieno tokio impulso ir jau idėja yra, o kitą kartą ilgokai turi užtrukti ties savo eskizais“.
Paklausus žinomos miestų eglių kūrėjos apie pinigus ir ar iš tiesų didesnis lėšų kiekis lemia gražesnį rezultatą, pašnekovė atvira: „Aš visada esu rami už savo komandą. Iš tikrųjų mes kaip profesionalai visada labai švariai ir gražiai atliekame savo estetinę darbo pusę, nesvarbu, kiek skirta biudžeto. Bet, žinoma, kuo didesnis biudžetas – tuo tikimybė yra, kad tų šviesų ir kūrybinių galimybių yra daugiau.“
„Per aštuoniolika metų mūsų įmonės gyvavimo gal ir buvę pradžioje visokių įdomesnių dalykų. Dabar, kadangi visi turi labai daug patirties ir profesionalumo, tai stengiamės jau labai naktimis nedirbti iš tikrųjų ir viską spėti nustatytu laiku, normaliu ritmu ir didelių įtampų“, - sako pašnekovė.
Vis dėlto, anot J. Tūraitės, lietus ir vėjas, ypač Klaipėdos krašte – didžiausi sklandaus darbo kliudytojai: „Būna, kad porą dienų net ir laukia žmonės, viešbutyje gyvena ir nieko negali daryti dėl to, kad yra didelis vėjas. Po to atsilieki šiek tiek nuo grafiko, reikia jį pasivyti. Bet iš esmės, ačiū Dievui, viskas gerai“.
Didelę dalį eglutės galima panaudoti pakartotinai
Pačios eglių konstrukcijos yra naudojamos daug metų, jos yra juodojo metalo cinkuotos konstrukcijos, ilgalaikės ir dėl to mes neeikvojame, neišmetinėjame daiktų tokių rimtų. Bet visa kita, kas yra smulkios detalės, girliandos, smulkios dekoracijos, kurios gali būti arba atnaujinamos, arba sumodeliuojamos kažkaip kitaip, arba utilizuojamos. Kiekvienais metais sprendžiame, ką toliau daryti su viena ar kita dekoracija. Paprastai tokie vienetiniai projektai, kurie labai yra išskirtiniai ir matomi, visgi keliauja į utilizaciją dėl to, kad bus labai atpažįstama kitais metais, jeigu kažkur naudosime“.
Vis dėlto J. Tūraitė mano, kad gražiausių eglučių rinkimai labiau atspindi ne tiek nuomonę apie eglę, o miestiečių meilę savo miestui ir norą pirmauti. Juolab, šiemet, apribojus judėjimą tarp savivaldybių, žmones apie eglės grožį gali spręsti tik iš nuotraukų. Pati kūrėja paprastai stengiasi gyvai aplankyti visas eglutes, kurias puošė jos komanda, o jei nuvykti į vietą nepavyksta – samdo fotografus, kad jie įamžintų skirtingų miestų puošmenas: „Visiems linkiu, kad visgi mes sulauktume to laiko, kada galėsime laisvai važinėti ir grožėtis eglutėmis“.
