Po Kalėdinės mugės nesėkmių – mintys apie darbuotojų atleidimą ir veiklos keitimą
Priėmus sprendimą atšaukti tradicinius susibūrimus, 2020 gruodžio 1 d. – 2021 sausio 7 d. veikia E. Kalėdų miestelis. Vienoje platformoje norintys verslininkai, amatininkai, skanėstų gamintojai skelbia savo informaciją ir nuorodą į virtualią parduotuvę. Prekybininkai sako suprantantys pokyčių dėl pandemijos būtinumą, tačiau kartu baiminasi, kad maži šeimos verslai šio išbandymo nepakels.
„Situacija labai bloga. Dirbam visus metus, kad galėtume prekiauti kalėdinėse mugėse. Iš jų uždarbio mūsų šeima gali pragyventi ištisus metus, o šiemet uždirbtų pinigų užteko tik mokesčiams, maistui. Tai reiškia, kad teks ieškotis kito darbo. Atleisti mezgėjas ir siuvėjas. Gaminių pilnas didžiausias sandėlis, dabar tik tikimės ir meldžiamės, kad kitais metais per kalėdines muges galėsime išparduoti visus gaminius“, - pasakoja Rasa Koženiauskienė, šeimos verslo „Avelės kerai“ bendrasavininkė.
Gaminiais iš vilnos prekiaujanti moteris sako, kad šiemet internetu pavyko suprekiauti tik 1 proc., lyginant su pernai metų realiai veikusio Kalėdų miestelio prekyba. Antrina ir Kristina Girgždienė, prekės ženklo „Kristinos rankinės“ įkūrėja: „Per visą mugės periodą gavau užsakymus tik iš draugų, pažįstamų ir jau esamų klientų. Iš naujų klientų buvo tik pora“.
Žmonės vis dar vengia pirkti kai kuriuos produktus internetu
Maisto produktai – vienas pagrindinių atributų žiemos mugėje, tačiau šie metai tampa tikru išbandymu ir šiai sričiai, mat žmonės vengia internetu užsakyti valgomus produktus, jei išvaizda yra jų esminė savybė: „Didelė dalis žmonių galvoja, kad siunčiant paštu meduoliai gali sutrupėti, atvykti pažeisti. Tai yra maisto prekė ir žmogus nepasitiki siuntomis, nors supakuoju taip, kad iki šiol jiems nieko nėra nutikę“, - pasakoja „Dieduko meduoliai“ įkūrėjas Ramūnas Žukauskas, kurio šios žiemos apyvarta tesiekia 5 proc. lyginant su pernai Kalėdų mugių pardavimais.
Kai kurie prekybininkai abejoja, ar virtualus Kalėdų miestelis turėjo naudos net reklamos tikslais, mat susidomėjimas ir naujų klientų pritraukimas – ypač mažas. Mugių senbuviai tikina – didelę dalį pirkimų lemia būtent galimybė prekę apžiūrėti, paliesti, paragauti, pabendrauti su pardavėju. Galiausiai, prisideda ir išskirtinė atmosfera, tvyranti šventinė nuotaika, kviečianti švęsti ir pirkti, kurios internete nėra.
Liūdna ne visiems: dalis pardavimų augo perpus
Vis dėlto, kai kurie prekybininkai, persikėlę į internetinę prekybą, mato – taip einasi dar geriau. Štai ekologiško bityno „Avilio istorijos“ įkūrėja Jolita Smaidrienė pasakoja: „Aš pirkimų kritimo tikrai nepastebėjau. Iš tikrųjų, pamatėm po pernai mugės, kad mums geriau pardavinėti internetu. Fizinėje mugėje turim kelti kainą, nes reikia mokėti ir už vietą, ir darbuotojams“, - kalba moteris. Anot J. Smaidrienės, didėjo produkcijos pardavimo į užsienį rodiklis, o bendri bičių vaško žvakių pardavimai išaugo net 50 – 60 proc.
Tuo tarpu „Pelėdos dirbtuvė“ įkūrėja pasakoja – virtuali mugė neprilygs gyvam renginiui, bet tai yra puiki papildoma erdvė kūrėjams ir pirkėjams: „Juk smagu kai net neišėjus iš namų galima rasti unikalius gaminius, kuriuos kuria mūsų tautiečiai. O norint džiaugtis pelnu, reikia aktyviai dirbti nelaukiant mugių“.
Kalbant apie kainų pokytį, vieni prekybininkai teigia įkainių nekeičiantys jau eilę metų, nes konkurencija ir taip – milžiniška. Tuo tarpu kiti jau sausį žada drastiškai mažinti kainas, kad užsilikusią produkciją galėtų išparduoti bent už savikainą ir taip „išmainytų gaminius į pinigus“. Yra ir tokių, kurie savo produktų kainas didino kone trečdaliu, o prekyba vis tiek auga ir virtualūs pokyčiai šiems prekybininkams netrukdo.
Pardavėjai džiaugiasi lietuvių solidarumu: pastebima tendencija, kad tautiečiai linkę vieni kitus paraginti pirkti dovanas iš vietinio verslo ir taip padėti jam išgyventi šiuo sudėtingu periodu.
