Kokią eglę rinktis?
Prieš puošdami kalėdinę eglutę tikrai pagalvojame, kokią puošime šiemet – gyvą ar dirbtinę? Tie, kuriems namai privalo kvepėti gyva egle, veikiausiai, rinksis gyvą medį, o tie, kuriems svarbu tobulos eglės formos, greičiausiai, rinksis dirbtinę eglę.
Tačiau kokia eglė draugiškiausia gamtai? Pasak mokslo žurnalistės G. Raibytės, tikros, gyvos – tiek kirstos, tiek vazonuose esančios eglutės yra ekologiškiau ir tvariau už plastikines eglutes. Tačiau yra keli niuansai, kuriuos reikėtų žinoti.
„Jei plastikinės eglutės naudojamos ilgesnį laiką – laiko kiekis tarsi kompensuoja įvairias aplinkai žalingas medžiagas, kurios yra išskiriamos eglutės gaminimo ir logistikos metu. Tačiau jei naudojame tokią eglutę, ją reikėtų naudoti mažiausiai 10 metų, tam, kad naudojimo laiko tarpas kompensuotų jos padarytą žalą gamtai“, – „Delfi dienoje“ kalbėjo G. Raibytė.
Pasak jos, skirtingose pasaulio šalyse padarytos apklausos rodo, kad beveik penktadalis žmonių, vis dėlto, dažnai panaudoja plastikinę eglutę vieną kartą ir tada ją išmeta, tad tai tikrai neprisideda prie gamtos išsaugojimo. Tad ji rekomendavo pasistengti įsigyti dėvėtą eglutę ir taip prisidėti prie tvaraus gamtos išsaugojimo.
Be to, mokslo žurnalistės teigimu, dauguma plastikinių medelių pagaminta iš neperdirbamo plastiko, todėl tokios eglutės išvežamos į sąvartyną, kur jų irimo procesas užtrunka bent 100 metų.
„Taip pat bent 80 proc. visų pasaulio eglučių yra pagaminama Kinijoje, o ten dažnai nesilaikoma įvairių tvarumo ir ekologijos standartų, tad žala gamtai padaroma dar didesnė. Taigi, bendrai žiūrint, jei mes nusiperkame plastikinę eglutę ir ją naudojame tik vienerius metus, padarome bent dvigubai daugiau žalos gamtai, nei nusipirkę gyvą eglutę“, – laidoje sakė G. Raibytė.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį
Gyvos eglutės, G. Raibytės teigimu, tikrai padeda išsaugoti gamtą. Ji laidoje pasakojo, kad štai, pavyzdžiui, 0,5 ha eglučių fermos absorbuoja maždaug 1 toną anglies dvideginio. Tačiau tai nereiškia, kad jos negali padaryti žalos gamtai. Tad prieš įsigyjant eglutę, reikėtų atsižvelgti į kelis veiksnius.
Pirmiausia, jei perkame kirstą eglutę, visada reikia atsižvelgti į tai, kaip ir kur ši eglutė nukirsta, mat jei tai daroma nelegaliai, žalojama gamta.
„Taip pat dauguma eglučių atvežamos iš Vokietijos arba Danijos iš didelių augintojų fermų. Jei eglutės perkamos ne toje šalyje, kurioje jos užauginamos, padaroma žala gamtai. Taip yra todėl, kad į eglutės tvarumą įeina ir tai, kokį kelią ji turi nukeliauti, kad atsidurtų mūsų namuose. Todėl reikėtų stengtis pirkti lokaliai augintas eglutes“, – kalbėjo žurnalistė.
Ji taip pat teigė, kad Lietuvoje turime daug nuostabių augintojų, kurie po švenčių eglutes gali netgi susirinkti, o tai tikrai stipriai pagelbėja gamtai. Pavyzdžiui, jeigu eglutės yra vazonuose – augintojai jas surinkę persodina, jeigu jos nukirstos – utilizuoja.
„Be to, kai perkate, visada pažiūrėkite, ar eglutė turi FSC sertifikatą, nes jis parodo, kad eglutė užauginta tvariai ir ekologiškai“, – atkreipė dėmesį ji.
Derėtų atsiminti ir tai, kad jei perkame kirstą eglutę, visada turime apgalvoti, kur ją dėsime pasibaigus šventėms, nes, pasak G. Raibytės, jos išmesti į gatvę negalima. Ji turi būti tinkamai sunaikinama.
„Pavyzdžiui, 2 metrų eglutė, jei nėra tinkamai sunaikinama, irdama į aplinką išskiria 16 kg anglies dvideginio. Nors ir mažiau, nei plastikinė eglutė, kuri išskirtų apie 40 kg anglies dvideginio, vis tiek tai aplinkai kenkia.
Todėl rekomenduojama eglutę susmulkinti ir legaliai ją sudeginti, jei galite tai padaryti saugiai, arba po švenčių atiduoti į eglučių surinkimo punktą“, – teigė mokslo žurnalistė G. Raibytė.
