Kiekvieną vakarą vis kitas aktorius, rašytojas, dainininkas ar kitas visuomenės veikėjas skaito puikiai žinomas lietuvių ir tarptautinių autorių pasakas. Specialiai šiam projektui knygas bei jų ištraukas atrinko Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistai. Susipažinti su skaitomomis pasakomis ir skaitovais galite ČIA.

O ką apie knygas mano patys skaitovai? Aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis sako, kad knygas pamėgo skaityti paauglystėje ir nuo tada knyga – ištikimas bendrakeleivis: „Beje, mano profesijos neatsiejama dalis taip pat yra knyga! Dabar skaitau ir anūkams, įvairias pasakas ir nuotykių ar pasaulio pažinimo knygas. Tai visiems dalyvaujantiems suteikia labai daug džiaugsmo!“
Gediminas Storpirštis

„Knygas atradau turbūt vėlokai. Kai man tarsi netyčia pakišo kažką įdomaus, rodos tai buvo „Trys muškietininkai“, o tada knygas „rijau“ tikrąja to žodžio prasme – su lempa po paklode per naktis. Rodos keliavau su Kapitono Granto vaikais ar Artūro Konano Doilio personažais, koviausi su A. Diuma kardinolo gvardija, jodinėjau su Vinetu ir apačiais, sprendžiau kas tas raitelis be galvos. O grafo Montekristo pabėgimą iš kalėjimo Ifo saloje mokėjau mintinai. O kur dar gražuolis Dorianas Grėjus ir E. M. Remarkas, Hemingvėjus, Antuanas de Sent Egziuperi, Selindžeris, Keruakas,“ – prisiminimais apie skaitymą dalinasi aktorius Jurgis Damaševičius. – Pasakas, deja, buvau apleidęs, bet, kai gimė dukros Beatričė, po to Morta ir vėliausiai Salomėja pasakos grįžo. Jos tapo neatsiejamu vakaro atributu. Ir ne tik knyginės, bet ir tos vadinamos iš galvos, kurios leidžia sujungti daugybę girdėtų istorijų į vieną, unikalią pasaką. Paskutinės tikrai labai geros istorijos tai „Pepė ilgakojinė“, „Mumiai troliai“ ir daug kitų.“
Rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė paklausta, ar svarbu puoselėti vaikų meilę knygoms, sako, kad: „Žinoma, kad vaikų meilę ar greičiau poreikį knygoms būtina ugdyti. Bet kaip tą padaryti, jei pats neskaitai? Vien žodžiais ar pasakų sekimu vaiko nepririši. Man regis, vaikas turi matyti skaitančius tėvus ir retsykiais net pajusti jų dėmesio stygių dėl to, kad tėvai dabar skaito. Tada natūraliai atsiras interesas: o ką ten tėtis, mama randa toje knygoje, kad net prašo manęs valandėlę „netrukdyti“?
Laura Sintija Černiauskaitė

Vaikas pradės imituoti skaitymą, o išmokęs tikrai skaityti įsitaisys su savo knyga šalia skaitančio tėčio ar mamos. Mudu su Simonu (redakcijos komentaras – sūnus) taip dažnai darom. Beje, turbūt padeda ir tai, kad labai ilgai neperkam vaikams telefonų. Esu šiuo požiūriu neperkalbama. Nes turime šeimoje labai akivaizdų pavyzdį. Vyriausias sūnus (dabar jau suaugęs), iki penkiolikos ryte rijo knygas – nuo Žiulio Verno iki Dostojevskio ir Mopasano. Maždaug keturiolikos gavo išmanųjį, ir visiškai metė skaityti... Viliuosi tik, kad tos perskaitytos knygos jame „tebėra“.“

Projekto „Pasakų Kalėdos Vilniuje“ organizatoriai: „Kalėdos sostinėje“ organizatorius Vilniaus kultūros centras, Vilniaus miesto savivaldybė, didžiausias naujienų portalas Lietuvoje – Delfi bei Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka siekia skatinti tiek tėvus, tiek pačius vaikučius kuo daugiau skaityti, pajusti nuotykių malonumą, pasimokyti iš knygų herojų išminties, gerumo ir atjautos, ir tokiu būdu stiprinti motyvaciją siekti tikslų, ugdyti iškalbą bei pasitikėjimą savimi ir empatiją.

Kurkite šventinę nuotaiką su „Pasakų Kalėdos“ kiekvieną vakarą nuo 20 val. per Delfi TV. Visą pasakų ir skaitovų sąrašą rasite ČIA. Pasakų skaitymai tęsis iki sausio 6 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)