Nors muziejus per karantiną neveikia ir svečių nelaukia, Čiurlionių kiemo varteliai – atviri. Apžiūrėti eglutę galima ir iš tolo, nuo gatvės, bet iš kiemo taip pat niekas neišvarys.

„Eglutė- kasmetinė M. K. Čiurlionio draugijos Druskininkuose dovana Kastuko nameliams, šių namų-muziejaus vienuolikai namiškių, lygiai tiek, kiek nuo XIX pabaigos čia gyveno Čiurlionių“, – pasakojo druskininkietė, menininkė ir karšta M. K. Čiurlionio gerbėja Aušra Česnulevičienė.

Draugija tęsia tradiciją puošti eglutę muziejaus kieme jau penktus metus. Jokių LED lempučių, sintetinio blizgesio – viskas tiksliai pagal 1901 gruodžio 26 d. iš Leipcigo į Druskininkus broliui Stasiui rašytą M. K. Čiurlionio laišką: „Mielas Stasiukėli! Imk greitai tuos 3 rublius (daugiau negaliu) ir drožk į Naująjį pasaulį. Turi už juos nupirkti dėžutę žvakučių eglutei (kainuoja 25 kp.), porą svarų meduoliukų (po 50 ir 40 kp.), svarą saldainių, žinai tokių kaip vaisiai: kriaušės, braškės etc., man atrodo, paprastai mokėdavau po 60 kp. už svarą, svarą graikinių riešutų už 18, tik kad būtų dideli... Pasirūpink tuo šiemet Tu; įsivaziduok, kokia bus patenkinta Jadzytė... Jei Povilo nėra, tai paprašyk, kad Petrelis apsiginkluotų kirviu ir nueitų į mišką. Eglutę ras prie dviejų ežerų už kapinių, tiktai Samsonas tenekerta labai didelės, nes ant jos nebus matyti Tavo pirkinių. Tavo Kastelis“.

Paprašyta papasakoti, kaip atsirado toks sumanymas, A. Česnulevičienė prisiminė, kad eglutę muziejui kasmet parūpina Druskininkų miškų urėdija, o kad privalės ją papuošti ne šiuolaikiškai, o pagal XX a. pradžios tradicijas, suprato skaitydama M. K. Čiurlionio laiškus.

„Na, tai taip ir žaidžiu kasmet. Rašau urėdui prašymą, girininkas atveža eglutę, Aušra papuošia. Nepatiktų, juk nedarytum. Šeimai jau žino – kol mama nesulakstys visko Kastukui, namie švenčių nebus, palaiko“, – kalbėjo menininkė.

Savo sodyboje ant Ratnyčėlės upės kranto originalius ir netikėtus darbus kuriantys menininkai Aušra ir Tauras Česnulevičiai įsteigė kūrybos namus „Druskos studija“, tapusius traukos centru ne tik po gydymo procedūrų nuobodžiaujantiems Druskininkų poilsiautojams – svečių grupės ir pavieniai turistai specialiai atvažiuoja į Ratnyčią prisiliesti prie druskos ir pažadinti savyje kūrybos pradą.