Paskutinė žiema buvo rekordiškai šilčiausia Rytų Europoje su sniego audromis, kurias galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kaip rašo portalas „AccuWeather“, pavyzdžiui Maskvoje vidutinė oro temperatūra nuo gruodžio iki vasario mėnesių viršijo įprastą vidurkį net 8 laipsniais.

Anot portalo, nelaukiama, kad 2020-2021 metų žiema bus tokia, kaip paskutiniais metais. Temperatūra bus artimesnė įprastai, bet tikėtina, kad ji bus aukštesnė įprastos. Tai pasakytina apie regioną, į kurį įeina tokios šalys kaip Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija ir dalis Ukrainos.

„AccuWeather“ teigia, kad vis dėlto paskutinę ir šią žiemas skirs viena ryški detalė – šią žiemą į minėtą regioną periodiškai įsiverš šaltas oras. Tikėtina, kad su juo pamatysime ir sniego, ir sniego audrų.

Lietuvoje – permainingi orai

Lietuvoje nelaukiama, kad ši žiema būtų labai šalta, bent jau nematyti tokių tendencijų. Tai „Delfi“ patvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas, sakydamas, kad anomalija prognozuojama aukštesnė už vidutinę normą.

„Paskutiniais metais žiemos buvo permainingos ir šaltis ilgesnį laiką neišsilaikė. Jei ir šįmet sulauksim tradiciška tampančios žiemos Lietuvoje, tai sulauksime ir permainingų orų, kai sniegas tiesiog ilgai neišsilaiko. Tikrai nebus taip, kaip prieš keliasdešimt metų, kai gruodžio pradžioje iškritęs sniegas išbūdavo iki pavasario. Atodrėkiai dabar dažnėja ir šįmet mes jų neišvengsime“, – sakė D. Valiukas.

Jam antrino Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius: „Pagal lapkričio mėnesį sudarytą prognozę didesnė tikimybė (apie 70-80 proc.), kad žiema išliks šiltesnė už normą. Signalas dvigubas – bus palanki cirkuliacija ir prie to prisideda klimato kaita. Pamiršome, kaip tos šaltos žiemos atrodo, gal 2013 metais šaltos žiemos laikotarpis buvo ilgesnis. Trumpų atšalimų buvo 2016 metais vasario – kovo mėnesiais. Jau pripratome prie tokios Vakarų Europos žiemos“.

Šilumos rekordų negerinsime

Praėjusi žiema Lietuvoje buvo rekordiškai šilčiausia – vidutinė temperatūra siekė 2,6 laipsnio, kai įprastai turėtų būti -2,8 laipsnio.

„Žiema su teigiama temperatūra, o kartu ir sniego nebuvimas – didžiulė anomalija. Šiltų žiemų apskritai dažnėja. Jei žiūrėsime į klimato kaitą, prieš keliasdešimt metų iš 10 žiemų būdavo 7 šaltos ir 3 šiltos, tai dabar turime atvirkštinę tendenciją – 7 šiltos ir 3 šaltos.

Atskirų metų, atskirų mėnesių, savaičių ar dienų gali pasitaikyti šaltų, tačiau šiltėjančių žiemų tendencija išliks. Žiema ir taip yra labiausiai šiltėjantis sezonas iš visų keturių metų laikų. Jis sutrumpėjęs ir sušilęs, tačiau tai nereiškia, kad išnyks sniegas ar visai nepasitaikys šaltesnių mėnesių. Žvelgiant 10 metų į priekį, didesnė tikimybė, kad žiemų su lietumi bus daugiau, bet reikėtų atmesti scenarijų, kad jos bus visai be sniego“, – įžvalgomis dalijosi D. Valiukas.

Kalėdų galime sulaukti ir baltų

Pastaraisiais metais dažniausiai žmonės itin domisi, kokių mūsų šalyje sulauksime Kalėdų – su šalčiu ir sniegu ar teigiama temperatūra ir galimu lietumi.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas teigia, kad apie Kalėdas kalbėti dar anksti, o pasirodžiusi informacija iš neoficialių Lietuvos ir kitų šalių meteorologijos tarnybų, privačių bendrovių dažniausiai yra būrimas iš kavos tirščių.

Anot jo, ilgiausias laikotarpis, kuriam gali būti sudaroma prognozė, yra 10 dienų: „Kokios bus Kalėdos, dar nežinome, bet bendrai prognozuojama, kad gruodžio mėnuo turėtų būti 1 laipsniu šiltesnis už įprastinę normą (įprastinė gruodžio norma yra -1,9 laipsnio).

Išeina nedidelis minusas. Tiesa, atskirų dienų svyravimų tai neparodo. Paprastai gruodžio pradžia būna šiltesnė, o pabaigoje grįžtame į įprastines normas. Gruodis dažnai būna permainingas, ypatingai paskutiniais metais minusinė temperatūra dar neįsivyrauja. O šaltesni orai ateina jau po Kalėdų“.

Ar Kalėdos bus su šalčiu ir sniegu, spėlioti nebuvo linkęs ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. G. Stankūnavičius.

„Dabar iškritęs 5 cm sniego sluoksnis, tačiau savaitgalį atkeliauja šilto oro masė iš pietų ir viskas ištirps. Dar kitą savaitę vėl turėtų pašalti. Neaišku, ar visur sniegas ištirps. Lieka trys savaitės, procesai gali keistis“, – kalbėjo jis.

Pasaulyje – šilčiausi metai?

Prognozių patikimumas žvelgiant toli į priekį – į laikotarpį po Naujųjų metų – smarkiai krenta, tačiau galima remtis tam tikromis bendromis tendencijomis didelėje teritorijoje.

„Jei paimtume Šiaurės pusrutulį ar mūsų regioną – kiek didesnį už Europą – ten prognozuojama, kad temperatūra bus aukštesnė už įprastinę normą visu žiemos laikotarpiu. Tačiau kartais pasitaiko nedidelės anomalijos nedidelėse teritorijose ir jos pasiskirsto. Visko galime sulaukti ir Lietuvoje, nes tai – maža teritorija“, – pasakojo D. Valiukas.

Pasak jo, žiemos sporto gerbėjai neturėtų likti nusivylę, nes atšilimas vienu ar dviem laipsniais, ten, kur temperatūra siekia -8 ar -5 sniego nenutirpdys: „Tradiciniai žiemos kurortai sniego turės kaip įprastai. Galbūt tas laikotarpis su sniegu bus trumpesnis, tačiau aukščiau kalnuose ar Skandinavijos šiaurėje sniego bus“.

Kalbant apie visą pasaulį, šie metai, anot klimatologo, gali tapti rekordiniais.

„Šie metai globaliai taps šilčiausi ar vieni šilčiausių. Laukti, kad įsitikintume, liko nedaug – vienas mėnuo. Paskutiniai 5 metai buvo šilčiausi, tai tų anomalijų jau nereikia toli ieškoti“, – sakė D. Valiukas.