Jau ne vienerius metus prieš žiemos šventes skirtingas kalėdines muges lankantis vyras šiemet kalėdinės nuotaikos ir dvasios pasisemti išvyko į Belgijos sostinę Briuselį. Iki šiol Kęstutis jau spėjo aplankyti keletą Vokietijos miestų, kurie garsėja savo kalėdinėmis mugėmis.
Beje, šių mugių tradicija ir kilo Vokietijoje. Pagal istorinius šaltinius pati pirmoji kalėdinė mugė buvo suorganizuota Drezdene dar 1434 metais.
Kainos nebestebina
„Vokietijos kalėdines muges lankau jau ne vienerius metus. Šiemet nusprendžiau pakeisti aplinką ir pasirinkau belgišką Briuselį. Likau nustebintas, nes mugė šiek tiek kitokia, nei tos, kuriose lankiausi anksčiau“, – pasakoja pašnekovas.
Kęstutis pastebi, kad kalėdinės mugės pritraukia daugiau žmonių ne ten pardavinėjamais suvenyrais ar rankdarbiais, bet išskirtine proga paragauti įvairaus maisto ir atsigerti šildančių gėrimų neįprastoje ir bendrą šventinę nuotaiką keliančioje aplinkoje.
Kol Vokietijos miestų kalėdinėse mugėse renginiai neįsivaizduojami be karšto vyno, Briuselyje Kęstučiui vietinis draugas minėjo, kad išskirtiniu mugės simboliu tampa įvairių skonių alkoholiniai ir nealkoholiniai likeriai.
Sostinės gyventojo trumpas keliones į kalėdines muges paįvairina dar ir tai, kad daugelyje miestų vyksta ne viena, bet kelios kalėdinės mugės. Būtent ir Briuselyje vyras apsilankė kelias šurmulio pilnas vietas. Pagrindinė kalėdinė mugė vyksta Žuvų turgaus teritorijoje.
Jau kelerius metus po kalėdines muges besiblaškantis lietuvis teigia pastebėjęs, kad jei anksčiau Vokietijos mugių kainos gąsdindavo, dabar lietuviškos mugių kainos jau pavijo Vakarų Europą ir nebestebina. Pavyzdžiui, Briuselio Kalėdų mugėje stiklinė karšto vyno kainuoja 3 eur, butelis – 10 eur. Susišildyti sriuba galima už 4 eur, Raclette sūrio sumuštinio paragauti už 5 eur ar pasmalyžiauti 100 g belgišku šokoladu ar karamele – už 3,9 eur.
„Kalėdinėje mugėje tikrai jaučiama belgiška dvasia. Čia siūloma ir belgiškų spurgyčių ir didžiulės eilės prie sumuštinių su Raclette sūriu. Jo taip ir neparagavau, nes eilės buvo didžiulės: nesvarbu, ar diena, ar vakaras“, – savo įspūdžiais dalijosi pašnekovas.
Puiki proga ir Vilniui
Sostinės gyventoją taip pat labai džiugina tiek Vokietijos Kalėdų mugėse, tiek Briuselyje įvesta gėrimų taros užstato sistema.
„Perkant gėrimą gauni puodelį ar stiklinę, susimoki virš euro už tarą, išgeri savo gėrimą, o vėliau gali jį priduoti bet kuriame kitame mugės kioske ir vėl susigrąžinti savo eurą. Tokia sistema veikia visuose Vokietijos miestuose. Briuselyje – taip pat“, – tęsė jis.
Vilnietis įsitikinęs, kad kalėdinės mugės – puikus pretekstas nuvykti ir susipažinti vis su nauju Europos metu. Juk trumpos kelionės metu galima aplankyti ne tik šventinėmis nuotaikomis dvelkiančią mugę, bet ir pavaikščioti dar nepažinto miesto gatvėmis ar užsukti į keletą muziejų.
„Kalėdinis turizmas – labai smagi veikla: paragauji naujų patiekalų, pamatai kažką naujo, pajauti Kalėdų dvasią. Galvoju, kad ir Lietuva galėtų labiau šią idėją vystyti. Turime nuostabią eglučių puošimo kultūrą. Kodėl viena iš kalėdinių krypčių Europoje negalėtų būti Lietuva. Būtų nuostabu, jei mes labiau išnaudotume šią galimybę“, – svarstė pašnekovas.
Visgi vilnietis šioje vietoje turi ir patarimų, kaip Lietuva ar didieji miestai galėtų pritraukti daugiau turistų kalėdiniu laikotarpiu. Pasak jo, reikėtų išplėsti kalėdines muges ir juose esančios gastronominės virtuvės pasiūlą.
„Turime labai turtingą kalėdinę ir Kūčių virtuvę. Kodėl mūsų mugėse siūloma nepakankamai tradicinių patiekalų. Pavyzdžiui, Frankfurte gali paragauti sumuštinių su kepta silke ar Briuselyje Rachlette sūrio, o Niurnberge karšto vyno su degintu cukrumi. Lietuva galėtų ir labiau įtraukti savo virtuvės išskirtinumą į kalėdinių mugių pasiūlą. O mes pardavinėjame belgiškus vaflius ar vokiškus meduolius. Mūsų virtuvę taip pat galima pateikti originaliai: turime ir aguonų pieną ir daugybę silkės variacijų. O kodėl turistams nepasiūlyti kastinio su grūstomis kanapių sėklomis ar raugintų kopūstų su džiovintais grybais“, – idėjomis dalijosi pašnekovas.
Kęstutis įsitikinęs, kad Vilnius – labai gražiai pasipuošęs šventėmis, tačiau didesniam turistų pritraukimui reikia gastronominio unikalumo.
„Pavyzdžiui, Frankfurte kalėdinė mugė nutįsusi per visą senamiestį, kaip mūsų Kaziuko mugė. Tik Lietuvoje Kaziuko mugė tęsiasi vieną savaitgalį, o Vokietijoje jos trunka visą mėnesį. Esu pastebėjęs, kad net vietiniai gyventojai po darbų skuba susitikti su draugais ar artimaisiais į kalėdines muges: jose vakarieniauja, ragauja gėrimų“, – pastebėjimais dalijosi jis.
Sostinės gyventojas pastebi, kad Europoje trumposios, vos kelias dienas trunkančios atostogos vis labiau populiarėja, todėl būtų galima išnaudoti kalėdinę mugę kaip pretekstą užsieniečiams pagaliau aplankyti Lietuvą ir šaltuoju metų laiku.
