2009 m. lapkričio 28 d.

Kauno eglė 2009 m.
Foto: S. Didžiulis

Šiais metais Kaunas buvo pirmasis iš didžiųjų miestų Lietuvoje, įžiebusių eglutę. Ją miestui padovanojo Uleckų šeima iš Neveronių. Eglutė sušvito baltos spalvos dekoracijomis, primenančiomis šerkšną, o juo buvo papuošta ir visa Rotušės aikštė.

Pagrindinės miesto kalėdinės eglutės papuošimo idėjos autore tapo tuometinės galerijos „Balta" direktorė Jolanta Šmidtienė. 2009 m. Kauno eglutę DELFI skaitytojai išrinko gražiausia Lietuvoje.

2010 m. lapkričio 27 d.

Kauno eglė
Foto: Kauno savivaldybė


Kaunas ir vėl eglutę įžiebia pirmasis Lietuvoje. Šiemet ji papuošta baltomis, šerkšną primenančiomis dekoracijomis, žaliomis lemputėmis bei natūralaus dydžio balandžių figūromis, o iš eglutės vidaus sklinda paukščių čiulbesys.

Eglutės idėjos sumanytoja išlieka J. Šmidtienė. 20 metrų aukščio eglė puošta vien rėmėjų lėšomis. DELFI skaitytojai Kauno eglę, kaip ir ankstesniais metais, išrenka gražiausia eglute Lietuvoje.

2011 m. gruodžio 4 d.

Kaune įžiebta Kalėdų eglutė 2011 m.
Foto: DELFI / Rafael Achmedov


Smaragdinės Kauno eglutės tema – ekologija: ji turėjo skatinti susimąstyti, kiek per dieną pagaminama plastiko. 16 metrų aukščio eglei panaudota daugiau nei 32 tūkst. plastikinių butelių. Eglės viršūnę puošė žvaigždė, šviečianti lazerio spinduliais. Kaip ir praėjusiais metais, buvo galima užeiti į eglutės vidų, o speciali technologija valė aplinkos orą.

„Smaragdo spalva – visais atvejais gera. Žalia spalva – tai ramybė, gamta, ekologija. Ekologija yra brangus dalykas, tik sąmoningas europietis supranta, kad ekologijai reikia skirti pinigų. Mums pasisekė, kad nereikėjo naudoti biudžeto lėšų“, – tąkart apie eglutę kalbėjo jos kūrėja J. Šmidtienė.

Ši Kauno eglutė susilaukė išskirtinio įvertinimo: ji buvo pripažinta aukščiausia pasaulyje plastikinių butelių skulptūra ir įtraukta į Gineso rekordų knygą.

2012 m. gruodžio 1 d.

Kaune įžiebta auksu tviskanti Šv. Kalėdų eglė 2012 m.
Foto: DELFI / Paulius Garkauskas


Kauną papuošė auksu tviskanti eglutė, kurią supo aštuoni šokantys, aplink savo ašį besisukantys angelai, 2 kilometrai spindinčių lempučių ir kelios dešimtys tūkstančių aukso dulkėmis žaižaruojančių kankorėžių.

15 metrų aukščio eglutę sudarė trys „aukštai“. Ant viršaus užkelta maždaug 20 metų amžiaus 7 metrų aukščio eglė. Vidurinį aukštą papuošė 8 šokantys angelai. Apatiniame aukšte, kuris suformuotas iš maždaug 30 mažesnių eglučių, tradiciškai buvo galima palikti savo palinkėjimus, čia įrengti suoliukai. Kalėdiniai sveikinimai brailio raštu užrašyti ir akliesiems.

Šią eglutę DELFI skaitytojai taip pat išrinko gražiausia Lietuvoje.

2013 m. lapkričio 30 d.

Kaune įžiebta mezginiais puošta pagrindinė miesto eglė 2013 m.
Foto: DELFI / Paulius Garkauskas


Daugiau nei 18 metrų aukščio Kauno eglė buvo numegzta iš baltų plastikinių maišelių, skleidžiantys ekologijos svarbos idėją. Ant jos sukosi Kauno menininkų sukurti įspūdingo dydžio angelai. Eglutės mezgimas truko beveik metus
„Visi kalba apie šaltą žiemą, todėl norėjosi eglutę padaryti tokią, kad prie jos ne tik, kad sušyli, bet ir į ją įeini kaip į vieną didelį megztą megztinį. Būtent tam pasitelkiau megzimo techniką, visa eglės apačia yra numegzta“, - tąkart kalbėjo eglės idėjos autorė J. Šmidtienė.
Šią eglutę DELFI skaitytojai taip pat išrinko gražiausia Lietuvoje.
2014 m. lapkričio 29 d.

Kauno eglutė 2014 m.
Foto: DELFI / Rokas Tenys


Kaune įžiebta Debesų eglė, ant kurių nutūpė dvylika baltų angelų, saugančių miestą. Debesys buvo pagaminti iš baltų, nepermatomų plastiko stiklinėlių, iš kurių vidaus švietė lemputės.

Šeštus metus iš eilės DELFI skaitytojai buvo vieningi ir gražiausia Lietuvos egle vėl išrinko Kauno miesto eglę.

2015 m. lapkričio 28 d.

Kauno Kalėdų eglutės įžiebimas 2015 m.
Foto: DELFI / Paulius Garkauskas

Įžiebta iš pusšimčio eglučių suformuota, 18 metrų aukščio išmani, bet vintažinį stilių išlaikanti Kalėdų eglutė. Tai buvo pirmoji Kalėdų eglė Lietuvoje, prijungta prie interneto, kuriuo ir buvo valdoma. Rotušės aikštėje stovėjo interaktyvūs, į praeivių judesius reaguojantys objektai. Susieti su interaktyviais eglutės žaisliukais, aktyvuoti objektai pradėdavo judėti.

„Padainuosite į mikrofoną – pradės suktis balerina. Pasuksite stebuklingą ratą – pradės judėti žaislas. Paieškokite paukštuko, kurį reikia pašildyti. Paieškokite dviejų širdučių, kurias reikia paliesti. Šiuo atveju siurprizas įsimylėjėliams“, - eglutės veikimą aiškino išmaniosios dalies autorius Tomas Stasiukaitis.

Šįkart DELFI gražiausios eglutės rinkimuose Kaunas užleidžia pirmąją vietą sostinei, pastačiusiai pasakų namelį primenančią eglę.

2016 m. lapkričio 26 d.

Kaune įžiebiama Kalėdų eglė 2016 m.
Foto: Kas vyksta Kaune

Kaunas pasipuošė Kalėdų egle, primenančia karuselę. Virš 16 metrų aukščio eglės buvo dar 2 metrų aukščio viršūnė. Eglės apačia virto besisukančia karusele, ant kurios kiekvienas gali pasisupti. Karuselė veikė ištisą parą, supimuisi įrengta 12 dailių arklių. Eglė šviečiančiomis girliandomis sujungta su kalėdiniu miesteliu

Ant pakylos pastatyti suoliukai, prisėdus čia galima išgerti arbatos. Iš viso ant judančios konstrukcijos tilpo daugiau kaip 100 žmonių. Konstrukcija papuošta žaisminga kompozicija iš kėdutės, staliuko, mažų sūpynių, arkliukų, pianino, dviratuko bei kitų dekoracijų.

2017 m. gruodžio 2 d.

Kauno Kalėdų eglutės įžiebimas
Foto: Monika Sadauskaitė

Kauno Rotušės aikštėje įžiebta 12 metrų Kalėdų natūrali žaliaskarė tapo pirmąja šalyje, apšviesta aplinkai draugiška elektros energija. Jai pagaminti naudojami kavos tirščiai, kurie surinkti iš Kaune veikiančių įmonių. Kalėdų eglė sužibo violetinėmis, mėlynomis, žaliomis ir margomis spalvomis. Eglutė dekoruota storomis virvėmis ir konkorėžius imituojančiomis dekoracijomis.

Kaunas tąkart Kalėdoms skyrė rekordinę sumą – apie 460 tūkst. eurų. Palyginimui, 2016 m. ši suma siekė apie 350 tūkst. eurų. Deja, ši Kalėdų eglutė, sulaukusi daug kritikos, buvo perpuošta, patobulinta.

2018 m. gruodžio 1 d.

Kauno kalėdinės eglutės įžiebimas 2018 m.

Šįkart Kalėdų eglė suformuota iš karkaso ir į jį sumautų eglių šakų. Kūrėja J. Šmidtienė šiemet siekė sukurti apsnigtos eglės įspūdį, todėl ant jos buvo kabinami ne žaislai, ne žvaigždės, o plastiko šiaudelių pusnys, kurių faktūra primena sniegą. Eglutė buvo didžiausia Kauno istorijoje, jos aukštis siekė 20 metrų.

2019 m. lapkričio 30 d.

Kauno „kosminė" Kalėdų eglė 2019 m.
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis


Šiemet Kaune sužibo iki šiol analogų neturėjusi, kosmine tematika ir romano apie Mažąjį princą motyvais papuošta Kalėdų eglė. Jos dekoracijomis tapo iš perdirbto plastiko pagamintos įvairiaspalvės figūros.

Pernykštę eglę puošę plastiko šiaudeliai buvo perdirbti ir panaudoti kuriant šiųmetės eglės kosmines dekoracijas.