Remiantis BNC pranešimu, pernai atliktas tyrimas rodo, jog 39 proc. lietuvių teikia pirmenybę gyvoms eglutėms, 38 proc. – dirbtinėms, likusi dalis žmonių šventes pasitinka namus puošdami eglišakiais ar kurdami netradicines eglutes.

Irma Godliauskienė, „Eglutes.lt“ projektų vadovė, pasakoja: „Pastebime, kad žmonės vis aktyviau renkasi kirstas ar vazonines eglutes, nes jos specialiai tam yra auginamos medelynuose, kur 6–7 metus valo orą. Dalis jų, prabėgus šventėms, atsodinamos, o kitos virsta biokuru, todėl tai pats ekologiškiausias variantas“. Ji taip pat priminė, kad plastmasinės žaliaskarės yra 50 metų neirstantis darinys.

Eglutes vazonuose daugelis renkasi dėl kelių priežasčių. Pirmoji – tokiai eglutei tereikia padėklo, kuris sulaikytų drėgmę, todėl atkrenta jos pastatymo klausimas. Antroji – tokias eglutes galima pasodinti. Deja, dažnai tiek tradicinės eglutės, tiek kėniai spyglius pradeda mesti vos po kelių savaičių, o pasodinti – neprigyja. I. Godliauskienė rekomenduoja atkreipti dėmesį į kelis niuansus: kur augalas augintas, kada kirstas ir kaip prižiūrimas. „Eglutės – tai gyvybė, jomis reikia rūpintis kaip ir gėlėmis, o ne papuošus tiesiog užmiršti.“


Atmintinė, norintiems eglutę išlaikyti ir persodinti

Vytenis Mačys, „Mačių medelynas“ direktorius, jau daugelį metų su šeima auginantis ir pardavinėjantis eglutes, sako, jog žmonės nusivilia tuo, kad eglutė ne tik nesulaukia Trijų karalių, tačiau išsilaiko vos kelias savaites. Taip nutinka, nes daugelis nežino kelių paprastų šio augalo priežiūros taisyklių.

„Nelaikykite eglutės arti šilumos šaltinių, pavyzdžiui: prie židinio, radiatoriaus ar ant šildomų grindų. Reguliariai, bet ne per daug, laistykite (nechloruotu vandeniu). Laikykite kambaryje kuo trumpiau (patariame iki 2 savaičių). Pirkite eglutes iš patikimų pardavėjų ir, norint jas vėliau pasodinti, nedideles – iki 1,2 metro aukščio (didesnių prigijimo procentas mažėja).

Kaune įsikūrusio medelyno savininkas taip pat dalinasi keliomis gudrybėmis, kaip į namus neparsivežti eglutės vazone su nukirstomis šaknimis: „Nėra būdo nustatyti, ar eglė vazone gyva, ar ne (nebent akivaizdžiai nudžiūvusi). Kaip ir minėjau, reikėtų rinktis patikimą pardavėją, kuris arba yra augintojas, arba prekiauja toje pačioje vietoje jau keletą metų ir nenori rizikuoti savo geru vardu. Perkant iš nepatikimų pardavėjų, tikrai pasitaiko, kad eglutes žmonės įsigyja be šaknų, jos būna nukirstos ir įstatytos į vazoną. Neseniai viena klientė pasakojo, kad pirko didelį kėnį vazone, sumokėjo nemažą sumą, o ištraukus iš vazono pasirodė, kad tai – nukirstas medelis“.

I. Godliauskienė taip pat sutinka, kad apsisaugoti nuo eglutes be šaknų vazonuose pardavinėjančių sukčių yra sudėtinga. Vienintelis kelias – klausti, domėtis ir atrasti patikimą pardavėją. „Didžiausią perspektyvą vėliau prigyti turi Lietuvoje auginami spygliuočiai, kurių šaknys nebuvo pažeistos ar nušalusios. Taip pat rekomenduoju eglutės po švenčių iškart „neištremti“ į lauką, kur minusinė oro temperatūra. Bent kelis mėnesiu ją palaikykite įstiklintame balkone ar garaže, o pavasarį persodinkite į žemę.“


Ar egzotiškasis kėnis išstums lietuviškąją sidabrinę eglutę?

Pasak pardavėjų, paskutiniais metais vis labiau perkami atvežtiniai kaukaziniai kėniai (dar vadinami normandiniais), bet vis dar populiarios išlieka dygiosios eglės (liaudiškai vadinamos sidabrinėmis), taip pat paprastosios eglės, nes skleidžia „miško“ kvapą. V. Mačys sako, kad pastebimos kelios pastarųjų metų tendencijos: „Populiarėja serbinės eglės, kurių minkštos šakos, tanki siaura laja ir dominuoja dviejų spalvų spygliai (apačia sidabrinė, viršus žalias), kažkiek parduodame balzaminių, korėjinių ir pilkųjų kėnių (jie Lietuvoje gerai auga). Matome, kad ilgą laiką didėję vazoninių eglučių pardavimai, paskutinius trejus metus mažėja, vis daugiau nuperkama kirstų. Žmonės ieško didesnių medelių, 2,5 metro ir aukštesnių, o mes į vazonus tokių didelių nesodiname“.

Devynerius metus eglučių prekyba užsiimančios įmonės projektų vadovė mano, kad kėnis lietuvių namuose vis dažniau karaliauja dėl paprastesnės priežiūros ir įspūdingesnės išvaizdos: „Mūsų pardavinėjami kėniai atkeliauja iš Danijos, sidabrinės eglutės – auginamos Lietuvoje. Pastebime, kad kėnius dažniausiai renkasi šeimos su vaikais, nes jie masyvesni, juos lengviau formuoti, o spygliai „minkštesni“, todėl apsaugo nuo badymosi. Neretai tėvai nori, kad vaikai kuo ilgiau pasidžiaugtų Kalėdų laukimą simbolizuojančiu medeliu, todėl prioritetą teikia nors ir brangesniam, tačiau ilgiau šiltose patalpose išsilaikančiam kėniui. Eglutės turi ir dar vieną minusą – jas sunkiau pašalinti iš namų be didelės netvarkos, o kėnių spygliai tvirtesni bei mažiau birūs“.

Lietuviai taupo laiką ir nori įspūdingų eglučių

I. Godliauskienė sako pastebinti naują kalėdinio dekoro tendenciją – didelės (apie trijų metrų aukščio) eglutės, kurios namams suteikia įspūdingumo, puošnumo. Jas renkasi ne tik įmonės, tačiau ir individualių namų bei daugiabučių gyventojai. „Atsiradus internetinei eglučių prekybai, padidėjo ir norinčių įsigyti įspūdingas, lubas siekiančias žaliaskares. Pirkėjams nebereikia sukti galvos dėl vietos automobilyje ar to, kokią netvarką jame paliks eglutė. Kurjeris norimą medelį pristato tiesiai į namus, belieka ją papuošti ir džiaugtis. Tie, kas taupo savo laiką ir jėgas, užsisako ir eglutės išvežimo paslaugą po švenčių“, – patirtimi dalinosi pašnekovė.

Eglučių kainos nekinta jau keli metai

Kiek šiais metais išleisite kalėdinei eglutei – priklausys tik nuo jūsų norų ir galimybių. Visas eglutes auginantys patys, „Mačių medelynas“ sako, kad šiais metais kainos nesikeis. „Siūlome apie 0,5 metro aukščio baltąsias egles vazonėliuose po 4–5 eurus, 1 metro dygioji eglė vazone kainuoja – 15 eurų, didžiausios dygiosios eglės vazone (apie 1,7–2m aukščio) – 50 eurų (dideli medeliai ilgai nemes spyglių, bet jų prigijimo tikimybė yra nedidelė), aukštos kirstos dygiosios eglės (apie 2–2,7 metrus) šiais metais kainuos 30–45 eurus.“

„Mitas, kad eglutės kasmet brangsta, – tvirtina „Eglutes.lt“ projektų vadovė. – Mūsų įmonės produkcijos kainos laikosi jau 3–4 metus. Nedidelės eglutės iš Laplandijos kainuoja 10 eurų, eglės vazone – 24 eurus (0,7–1 metro), o už įspūdingo dydžio kėnį žmonės negaili ir 100 eurų. Viskas priklauso nuo to, kokio medžio jūs norite, kas jums patinka ir tinka jūsų namuose“.