Košmariški 2013-ieji
2013 metus Panevėžio gyventojai įsiminė gerai. Tąkart pagrindinėje miesto Laisvės aikštėje įžiebta eglė, kuri sulaukė labai daug kritikos. Kreiva, šleiva, negraži, nutriušusi – tik keletas epitetų, kaip 2013 metais lietuviai įvertino Panevėžio eglutę. Tiesa, savivaldybė turėjo pasiaiškinimą: eglutę rinko miesto dizaineris, o ji netaisyklingos formos todėl, kad yra kirsta miške.
„Eglę padovanojo Panevėžio miškų urėdija, o mūsų darbuotojai iš išskirtų eglių rinkosi. Iš pasiūlytų variantų išsirinko mūsų miesto dizaineris“, – komentavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Pasnigus atrodė geriau
K. Vareikienė gynė pagrindinę Panevėžio eglę. Esą ji ir pigesnė, ir natūralesnė už savo „konkurentes“ kituose šalies miestuose. Be to, galbūt medžiui kažkas nutiko pakeliui iš miško į Panevėžį.
„Tai yra natūrali eglė, ji ne karkasinė. Jos yra tokia forma. O galbūt ar statant, ar tansportuojant kažkas nutiko ir šiek tiek gal situacija pasikeitė. (...) Tai ne karkasinis dalykas. Ne tokie pinigai, kur sumokėti keli šimtai tūkstančių. Tai yra natūralus dalykas – natūrali eglė iš miško atvežta“, - dėstė K. Vareikienė.
Anot pašnekovės, miesto eglė ne visada atrodė taip, kaip audrą tarp „Facebook“ vartotojų sukėlusioje nuotraukoje.
„Aš, pavyzdžiui, buvau penktadienį, vėlai vakare, kada ji buvo apsnigta. Tai jos vaizdas vėl buvo kitoks. Todėl, kad sniegas visiškai jos šakas buvo nulenkęs. Tai mes tą daiktą matysime vėl skirtingai“, - teigė administracijos vadovė.
Kiek vėliau Panevėžio miesto savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame atsiprašė miesto gyventojų ir pažadėjo eglę pagražinti.
Sužibo 14 metrų eglė
Nors Aukštaitijos sostinei 2013 metais ir nepasisekė, į 2014-uosius Panevėžys žengė pasitempęs ir pasimokęs iš savo klaidų. Miesto centre sužibo 14 metrų gyva eglė, kurią miestui dovanojo panevėžietė Irena Čepurnienė.
„Šis medis augo prie pat jos namų, tačiau vėjuotomis dienomis kėlė pavojų – siūbavo, šaknys kilnojo trinkeles. Moteris nusprendė šią eglę ne sukūrenti, o padovanoti miestui“, – eglės priešistorę DELFI yra priminęs Panevėžio miesto Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnysis dizaino specialistas Romualdas Lukšas.
Specialisto teigimu, gyva eglė ne tik gražesnė, tačiau ir mažesnė našta miesto biudžetui.
„Tos metalinės konstrukcijos, kurias kiti miestai dengia eglišakėmis, kainuoja žymiai brangiau. Mūsų eglės biudžetas buvo 12 200 litų – jį skirsime papuošimui, girliandoms, o ir visas kalėdinis Panevėžio biudžetas tėra 64 000 litų. Į šią sumą įeina ir eglutės, ir miesto gatvių, Laisvės aikštės puošimas. O metalinis karkasas būtų „surijęs“ visus turimus pinigus“, – skaičiavo R. Lukšas.
Tąkart miestiečiai džiaugėsi pagrindine miesto egle ir 2013-ųjų nesėkmę bandė pamiršti kaip košmarišką sapną.
Daili eglė pelnė pagyrų
2015 metai – naujų iššūkių metai Panevėžiui. Praėjus dviem metams po Kalėdų eglės nesėkmės, gandai apie nulinkusią žaliaskarę vis dar sklando, todėl savivaldybė ir vėl turi nemažai darbo sugalvoti, kaip šiemet papuošti miestą.
Kasmet gruodžio mėnesį Laisvės aikštėje pastatytas Kalėdų medis susilaukia smalsių žvilgsnių.
2015 metais eglei negailėta pagyrų, mat, miesto centre lapkričio pabaigoje pastatyta eglutė – labai daili. Panevėžio miesto savivaldybė skelbė, kad anuomet eglutę miestui padovanojo panevėžiečiai Valentinas ir Bronislava Gaidelioniai. Dar prieš puošiant eglę buvo skelbiama, kad ji „bus dekoruojama dviejų spalvų girliandomis, dar niekur nenaudoto dizaino puošmenomis su integruotais tūriniais bumbulais ir dinaminiais efektais. Blyksinčios girliandos keisis keliskart per valandą ir nušvis mirgančio sniego/žvaigždžių efektu“.
Pirmą kartą puošė karkasinę eglę
Kasmet Panevėžio miesto centre pastatant vis gražesnę eglę, Aukštaitijos sostinė kaip reikiant pasikėlė sau kartelę. Gyventojai kasmet tikisi vis įspūdingesnės, gražesnės eglutės. 2016 metais pirmąkart miestą papuošė iš metalinių konstrukcijų ir dirbtinių šakų pagaminta eglė.
„Kalėdų laukimo metas – pats geidžiamiausias, todėl norėjosi daug grožio, šviesos, jaukumo. Galvojome apie įspūdį, efektą, šventinę nuotaiką, šilumą. Tad šaltuoju laiku nusikelsime į vasarą. Norėjosi sugriauti mitą ir pagaliau pasakyti, kad Panevėžys – draugiškiausias, saugiausias ir vieningiausias miestas. Todėl eglė – tikra staigmena. Naujas požiūris į eglę – ekologiškas. Tad šį kartą viskas nauja – nauja ekologiška moderni eglė, nauja gera nuotaika, naujos emocijos, nauji mes“, – sakė už šventinį miesto puošimą atsakingo Savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.
Šventę skyrė Juozui Miltiniui atminti
Pernai, 2017 metais, Panevėžys įžiebė ne tik Kalėdų eglę pagrindinėje miesto aikštėje, bet ir surengė šventę, kurios dalyviai išvydo ir meninę instaliaciją, kurtą Panevėžio dramos teatro įkūrėjui aktoriui Juozui Miltiniui atminti.
Panevėžio miesto vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė džiaugėsi pasirinkta tema, tai – Kalėdų džiazas.
„Be abejo, šventės dominantė yra kalėdinė eglutė, kurios apipavidalinimas išplaukia iš džiazo improvizacijų. Mūsų eglutė yra tokia pat stilinga ir kultūringa kaip džiazas“, – pasakojo vyriausioji miesto architektė Daiva Gasiūnienė.
Anot jos, Panevėžio organizatoriai pasirinko statyti karkasinę eglę tam, kad ji turėtų gražų išorinį vaizdą, o ne išpešiotą ir netvarkingą. D. Gasiūnienė pasakojo, kad kiekvienas eglutės žaisliukas buvo gaminamas individualiai. Anot jos, žaisliukai persipynę ir sudaro juostą, panašią į grandinę.
Kultūringas ir estetiškas meno kūrinys
Šiemet, 2018 metais, Panevėžys Kalėdų eglę įžiebė vienas pirmųjų. Kaip DELFI pasakojo Panevėžio miesto savivaldybės architektė Daiva Gasiūnienė, šį kartą, planuojant, kokia turėtų būti Aukštaitijos sostinės žaliaskarė, sumanyta išnaudoti visą Laisvės aikštės erdvę ir sukurti Kalėdų atmosferą ne tik šalia eglės, bet ir visoje pagrindinėje miesto aikštėje.
Virš eglės turi spindėti dangus: ant eglutės įsižiebsiantys konfeti, anot miesto architektės, pasikartoja ir Laisvės aikštėje, prie fontanų. O burbulų formos šviesų instaliacijos turėtų sukurti karnavalo įspūdį. Didelis dėmesys skiriamas visai erdvei, ne tik vienai eglutei.
„Idėja yra labai paprasta - šventė, šviesa, spalvos, juokas, džiaugsmas, karnavalas. Idėja, tokia, kokiai ir tinka būti per visą šventinį laiką. Eglutė, kaip žinia, yra šventės dominantė, tačiau šventinę nuotaiką norėtume pažerti daug plačiau. Tai ir Laisvės aikštė, tai ir istorinio miesto gatvelės, atskiri akcentai", - pabrėžė miesto architektė.
Ji tęsė, kad šiemet Panevėžys nori turėti estetišką ir kultūringą Kalėdinį kūrinį.
„Kiekvienas miestas kiekvienais metais stengiasi nustebinti, stengiasi suteikti žmonėms džiaugsmą, geresnių emocijų, pakviesti kuo daugiau išeiti į gatves, pamatyti daugiau renginių, be abejonės, pabendrauti gražioje šventinėje aplinkoje. Mes taip pat. Mūsų projektas sukurtas specialiai šiai temai, gražus kultūringas ir estetiškas autorinis įmonės „Švenčių studija" darbas. Drąsūs spalvų deriniai, dar nematyti. Specialios erdvinės lubos šalia eglutės, J. Miltinio teatro aikštėje, specialūs fontanai ir fejerverkų pliūpsniai, kompozicija „puokštė". Vientisas miesto puošybos stilius“, – dar prieš įžiebiant eglutę komentavo D. Gasiūnienė.
