Tyrimo metu buvo remtasi abiejų valstybių elektroninių parduotuvių viešai prieinamais duomenimis. Lygintos pigiausių tokios pačios kokybės prekių kainos.
Tyrimo metu remtasi 12-kos Kūčių stalo patiekalų ir produktų receptais, kurie yra viešai prieinami internete. Produktai ir patiekalai: balta mišrainė, silkė patale, burokėlių salotos, pyragėliai su grybais, silkė su obuoliais, duona, razinos, šaldyta pangasija, mandarinai, žemės riešutai, bananai ir apelsinų sultys.
Kainų palyginimo tinklapio vadovas Arūnas Vizickas pastebi, kad Lenkijoje pigesni pieno produktai, žuvis, o Lietuvoje – vaisiai ir daržovės. Tiesa, jis sako, kad kai kurių gaminių, pavyzdžiui, duonos kainas yra sunkiau palyginti – Lietuvoje ir Lenkijoje paprasčiausiai skiriasi duonos kokybė.
Taip pat tinklapio atstovas prideda, kad skirtumai tikriausiai būtų didesni perkant produktus ne elektroninėse parduotuvėse, o kaimyninės šalies mažų kainų tinkluose, ką dauguma lietuvių ir daro.
Skirtumas nėra didelis
Bendras produktų, reikalingų šiems patiekalams pagaminti, krepšelis Lietuvoje siekia 26,57 Eur, o Lenkijoje – 24,82 Eur, t. y. Lenkijoje krepšelis buvo 1,75 Eur pigesnis. Skirtumas tarp šių krepšelių – 7,1 proc.
Didžiausias skirtumas buvo rastas tarp produktų krepšelių, skirtų pagaminti baltą mišrainę. Jeigu bulvės, morkos, kiaušiniai, marinuoti žirneliai, rauginti agurkai, majonezas būtų perkami Lenkijoje, viso krepšelio vertė būtų 2,84 Eur, o Lietuvoje – 3,73 Eur. Tai yra 0,89 Eur skirtumas.
Lenkijoje pigiau pagaminti ir pyragėlius su grybais – skirtumas tarp krepšelių yra 0,46 Eur. Taip pat pas kaimynus mažiau išleisti reiktų ir gaminant silkę su obuoliais (0,26 Eur skirtumas), perkant šaldytą pangasiją (0,7 Eur skirtumas).
Tačiau yra patiekalų, kuriems gaminti skirti produktai yra pigesni gimtinėje. Pavyzdžiui, silkė patale ir tradicinės burokėlių salotos (atitinkamai 0,07 ir 0,12 Eur pigiau nei Lenkijoje).
Ant Kūčių stalo dažniausiai būna padėta ir pavieniai produktai, pavyzdžiui, duona ar mandarinai. Didžiausias skirtumas Lietuvos naudai buvo pastebėtas perkant duoną – kilogramas jos Lenkijoje kainuoja 0,74 Eur brangiau nei Lietuvoje. Taip pat Lietuvoje pigesnės ir razinos.
O štai Lenkijoje pigiau galima nusipirkti mandarinų, žemės riešutų, bananų, apelsinų sulčių.
Daugiau naudos perkant urmu
Vyriausiojo „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio pakankamai mažas prekių krepšelių skirtumas nenustebino. Jis sako, kad kelionės į Lenkijos prekybos centrus kaštai dažniausiai atsiperka tik perkant maistą dideliais kiekiais.
„Didžiausią naudą galima gauti Lenkijoje perkant prekes, kurioms taikoma akcija ir jų kaina ženkliai skiriasi. Tokių prekių perkama daug daugiau, negu reikia asmeniškai. Kartais perkama net draugams, kaimynams arba ilgesniam laikotarpiui. Tada atsiranda galimybė daugiau sutaupyti. Tačiau jeigu atsiranda poreikis apsipirkti tam tikrai progai, kaip šiuo atveju šventiniam stalui, abejoju, ar kainų skirtumai padengtų ir kuro sąnaudas, ir sąnaudas, susijusias su prarastu laiku“, – sako N. Mačiulis.
Spalį DELFI rašė, kad stebimos tam tikrų produktų kainų augimo tendencijos. Pavyzdžiui, rugsėjo–spalio mėnesiais pigiausio sviesto kainos augo vidutiniškai 8,2 proc., o nuo metų pradžios, lyginant su spaliu, šio produkto kaina pakilo net 51,6 proc. Taip pat stebima, kad brangsta ir pigiausių prekių krepšelis.
N. Mačiulis aiškina, kad kai kurie produktai brango visoje Europos sąjungoje, ypač Vakarų Europoje. Anot jo, maisto brangimo Lietuvoje ir Lenkijoje tendencijos yra panašios, todėl išsigandę kainų augimo lietuviai apsipirkdami Lenkijoje daug neišloš.
