Svarbiausias pakeitimas – nebeliko pakylos, ant kurios buvo pastatyta eglė.
„Darbus beveik baigėme. Kalbėjome su žmonėmis, išgirdome daug nuomonių – vieniems patinka, kitiems nepatinka. Pastebėjome, kad dauguma nori prie eglės prieiti, nusifotografuoti. Tai pirmiausia eglę nuleidome ant žemės, nebeliko konstrukcijos, pasikeitė kompozicijos ir dabar eglė stovi ant žemės. Padidėjo tūriai ir dabar žmonės galės prieiti prie eglės. Aišku, dėl elektros laidų tvorelė bus, bet ji praktiškai nematoma“, - teigė Kauno eglės puošybą ir įžiebimo renginį organizavusios įmonės „Medusa concert“ direktorius Remigijus Knabikas.
Be to, eglutė papuošta papildomomis lemputėmis.
„Kad jau tvarkėme eglę, tai papildomai pridėjome apie 20 tūkst. tradicinių lempučių, kad eglutė būtų gyvesnė. Šiandien dar vyks darbai, o galutinai pasikeitusi eglutė bus šeštadienį“, - DELFI teigė R. Knabikas.
Tik po Kauno eglės įžiebimo DELFI kvietė išrinkti, kurio miesto – Vilniaus ar Kauno – eglė yra gražesnė. Apklausa sulaukė itin didelio dėmesio: savo nuomonę pareiškė 34,5 tūkst. skaitytojų. 71 proc. jų teigė, kad Vilniaus eglė jiems yra mielesnė širdžiai, o Kauno eglutę palaikė vos 29 proc.
Eglė sukėlusi daug diskusijų
Kauno eglutė buvo įžiebta gruodžio 2 d. Iškart po to miesto puošmena susilaukė nemažai kritikos tiek iš amžinų konkurentų vilniečių, tiek iš pačių kauniečių. Socialiniuose tinkluose buvo pradėta kviesti buvusią Kauno eglučių dizainerę Jolantą Šmidtienę sugrįžti naudojant žymę #smidtienesugrizk.
Tiesa, Kauno Rotušės aikštėje įžiebta 12 metrų eglė tapo pirmąją egle šalyje, apšviesta aplinkai draugiška elektros energija. Jai pagaminti buvo naudojami kavos tirščiai, surinkti iš Kaune veikiančių įmonių. Kalėdų eglė šiais metais žibėjo violetinėmis, mėlynomis, žaliomis ir margomis spalvomis.
Šiais metais eglutės dizaineriai nusprendė atsisakyti plastikinių blizgančių žaisliukų ir pasirinkti storas virves ir milžiniškus kankorėžius imituojančias dekoracijas. Per įžiebimą šalia žaliaskarės ir po ja išdygo nematytos metalinės konstrukcijos.
Kaunas eglutės puošybos darbus patikėjo įmonei „Medusa Concert“, kurios direktorius Remigijus Knabikas DELFI pasakojo, jog per įžiebimą rezultatas buvo ne galutinis ir problemų išvengti nepavyko.
O kritikuojantiems eglutės dekoracijas direktorius tuo metu atsakė, jog norėjosi eglę padaryti gražią dienos metu ir išvengti kiniškų papuošalų.
Jis sakė, kad kai kurie nesuprato eglės papuošimų – kankorėžių, virvių – natūralumo, nors visame pasaulyje tokios tendencijos esą ryškėja.
„Jeigu kas nors įsivaizdavo, kad reikia raudonų, mėlynų plastikinių burbulų, tai jų pilna kiekvienoje parduotuvėje. Tuo jau nieko nebenustebinsi.
Prieš 10-imt metų, kai atsirado tos LED juostos, tada buvo įdomu. Dabar vieni metai tas pats, antri metai... Keičiasi tik jų forma, nesikeičia esmė. Nejau mes dar dvidešimt metų džiaugsimės tuo pačiu?“ – klausė pašnekovas.
Anksčiau eglutę perpuošė tik Panevėžys
2013 metais panašus scenarijus ištiko ir Panevėžio miestą. Tais metais daug pašaipų sulaukusiai, ryškiai neoninėmis spalvomis spindėjusiai Panevėžio eglutei buvo atlikta korekcija – buvo pakoreguota tiek eglės forma, tiek jos puošyba.
Tuo metu Panevėžio urėdijos atstovas Valdas Juozaitis sakė, kad eglutės išvaizda yra „skonio reikalas“, tačiau socialiniuose tinkluose pasimatė, kad toks skonis nepatiko niekam.
Žinomas panevėžietis komikas Mantas Katleris tuo metu pareiškė, jog vaizdas toks, tarsi eglę rinko du girti statybininkai, o jos puošyba – lyg estrados atlikėjo Radži kostiumas.
