Sniego spalvos barzda, raudona kepurėle, tamsiai mėlynu megztuku ir melsvais marškinukais pasipuošęs taksistas kasdien išrieda į Vilniaus gatves šalia pasidėjęs saldainių maišelį. Kai įsėdome į Viktoro mašiną prie DELFI redakcijos, kiekvienas gavome po saldainį ir patraukėme į trumpą kelionę.
„Pasigirsiu, – sako Viktoras, išsitraukia savo telefoną ir parodo nuotrauką, kurioje matosi jis pats ir graži mergina šalia, – Lietuvos ansamblio šokėja važiavo į koncertą, tai paklausiau, ar galėčiau nusifotografuoti.
O čia jauna mama, kuri važiavo iš Santariškių ir taip pat paprašė nusifotografuoti, nes norėjo mane savo vaikams parodyti“, – kitą nuotrauką rodo Viktoras.
Vaikai palaiko tikru Kalėdų seneliu
Taksistu jau pusmetį dirbantis vyras pasakoja, kad tikrai ne kartą klientai jį sutapatindavo su Kalėdų seneliu, ypač dėl barzdos. Jis juokauja, kad amžiuje iš viso yra trys etapai: pirmas etapas, kai tiki, kad yra Kalėdų senelis, antras etapas, kai nebetiki, o trečias, kai tu pats tampi Kalėdų seneliu.
„Reakcijos labai įvairios, bet visos geros. Įsėda, aš pavaišinu saldainiu, žmogus nusišypso ir pasaulis iškart tampa kažkoks šviesesnis, geresnis ir gražesnis. Man pačiam yra kur kas smagiau vežti linksmus žmones“, – šypsosi taksistas Kalėdų senelis.
Paklaustas, kaip reaguoja žmonės į tokią jo iniciatyvą, Viktoras automobilyje įmontuotoje planšetėje parodo keleivių atsiliepimus ir šimtaprocentinį penkių žvaigždučių vertinimą.
Vienas keleivis rašo: „Neapsakomai pradžiugino. Rytas prasidėjo su šypsena ir tikėjimu, kad Kalėdų senelis vis tik yra. Šaunus „Kalėdų senelis“.
„Nuostabus vairuotojas su puikia kalėdine nuotaika. Nepaisant kamščių namus pasiekiau greitai. Ačiū!“, – dėkoja kitas.
Taksistą labiausiai nustebino dvi reakcijos, kurių susilaukė iš savo keleivių: „Vienas žmogus padėkojo man už tai, kad jo vaikas patikėjo, kad Kalėdų senelis tikrai egzistuoja, o kitas labai nuoširdžiai pasiūlė mesti šitą darbą ir eiti dirbti Kalėdų seneliu, esą darželiuose dirbant tokį darbą uždirbčiau žymiai daugiau negu čia“, – pasakoja Viktoras ir prisimena, jog prieš gerą dešimtmetį yra gavęs pasiūlymų dirbti Kalėdų seneliu, tačiau kažkur saugiai pasidėjęs kontaktą dabar jo niekaip neberanda.
Sėdėdami namie esame nereikalingi
Žvelgdamas į puikius atsiliepimus Viktoras kukliai šypsosi: „Kažkas parašė „nu žiauriai geras senukas“, o aš dar toks jaunas jaučiuosi“.
Vilniuje gimęs ir augęs vyras anksčiau dirbo Lietuvos standartizacijos departamente. Kaip pats sako, šis darbas jam patinka, be to, dabar turi nelabai didelį pasirinkimą ir, greičiausiai, niekas jau nebepriimtų į darbą: „Sakau, kol užteks jėgų ir sveikatos, tol darbuosiuos, nes jei sėdi namuose, tai nei tu kam įdomus, nei naudingas. Jeigu pasiteisins mano iniciatyva, tai ir kitais metais pradžiuginsiu vaikus, nes vaikams reikia džiaugsmo ir kaitos, negalima visuomet iš jų tik reikalauti ir mokyti“.
Kuria stebuklus, nes pasaulyje jų mažai belikę
Saviems anūkams Viktoras jau seniai yra tapęs Kalėdų seneliu, o Kalėdos jų šeimoje – dviguba šventė.
„Matote, aš ir gimęs gruodžio 25 d., tai man vis primena, kad per metus aš gausiu tik vieną dovaną. Iš tiesų, tai man patinka mano gimtadienis ir visas tas šventinis laikotarpis – pasaulis puošiasi, ruošiasi ir stengiasi pažymėti, spėkite ką? Ogi mano gimtadienį, be to, aš visada žinau savo gimtadienio meniu“, – juokiasi vilnietis ir priduria, kad visada su džiaugsmu prie švenčių stalo kerta troškintus kopūstus su džiovintais baravykais.
Kalbėdamas apie savo vaikystę Viktoras prisimena, jog pats Kalėdų seneliu ir kitais stebuklais tikėjo. Anot jo, vaikams to labai reikia, o šiais laikais stebuklų ir paslapčių nedaug ir belikę, dėl to svarbu tai vaikams parodyti ir priminti.
„Vaikams reikia pasakos, stebuklo, tikėjimo, kad yra kažkas tokio kaip Kalėdų senelis, nes mes taip užaugome. Dabar viskas materialu, mes per daug vertiname pinigus, o žmogų pagal tai, kiek jis tau gali būti naudingas.
Mes galų gale nebemokame bendrauti, mes nebegalime ateiti pas draugą be skambučio. Turime būti kultūringi ir išauklėti, prieš tris savaites tartis, kad galėtume susitikti. Dabar nebeturime laiko, o jeigu pabendrauji su vienais, nueini pas juos į svečius, tai būtinai turi juos ir pas save pasikviesti“, – ramiai mintis dėsto Kalėdų senelis.
Galų gale darydamas posūkį link DELFI redakcijos, Viktoras sako, kad tokiomis, žmogų džiuginančiomis iniciatyvomis gali užsiimti absoliučiai visi: „Mes visi galime tą patį padaryti, nagi pradėkime pasaulį taisyti nuo savęs, nusišypsokime kitiems, jie nusišypsos mums ir viskas bus geriau“.
