Kalėdoms skirtos dainos gali paversti žiemos šventes nuostabiausiu arba, atvirkščiai, – kone nepakenčiamu metų laikotarpiu. Kaip teigia svetainėje nbcnews.com publikuojamo rašinio autorė Nicole Spector, viską lemia mūsų pačių požiūris į tokio tipo muziką. Save N. Spector nedvejodama priskiria tiems, kurie prieš žengdami į šventine nuotaika pulsuojantį prekybos centrą, mielai pasinaudotų ausų kištukais, kad, neduokdie, netektų klausytis iš visų kampų sklindančių ir it griausmas trenkiančių džiugių kalėdinių melodijų.

Psichologai nustatė, kad gerokai prieš Kalėdas visais įmanomais kanalais brukama šventinė muzika (kaip kad vyksta prekybos centruose, kai ji leidžiama nuolatos) gali nemenkai sutrikdyti psichologinę pusiausvyrą. Kenksmingą iš pažiūros nekaltų Kalėdų giesmių poveikį paaiškina tam tikros neuropsichologinius procesus nagrinėjančios teorijos.

Kas vyksta su mūsų smegenyse girdint kalėdinę muziką

„Žmogaus reakcija į kalėdines dainas paprastai priklauso nuo vienokių ar kitokių asociacijų, – teigia neuropsichologė Rhonda Freeman. – Daugelis kalėdinę muziką sieja su vaikyste, gausybe dovanų, linksmybėmis, tradiciniais ritualais ir staigmenomis, kurių Kalėdų laikotarpiu paprastai nestinga.“

Pozityvios ir maloniai nuteikiančios asociacijos, anot specialistės, automatiškai suaktyvina vadinamuosius atpildo (kuris šiuo atveju gali būti suprantamas kaip vidinis palaikymas) mechanizmus, o šie savo ruožtu inicijuoja tam tikrų cheminių junginių, įskaitanti ir dopaminą – vadinamąjį laimės hormoną, gamybą.

Vis dėlto būtina pakalbėti ir apie antrą medalio pusę. Juk lygiai kaip džiaugsmą, kalėdinės melodijos gali sukelti ir liūdesį bei nugramzdinti į gilų sielvartą, jei jas girdint nejučiom kyla neigiamos asociacijos.

„Pasitaiko, kad vaikystė yra paženklinta smurtiniu elgesiu, nepritekliais, praradimais arba artimo žmogaus netektimi“, – vardija Rh. Freeman.

Neuropsichologė priduria, kad apskirtai muzika veikia migdolines liaukas – nedidelius smegenyse esančius centrus, išlaisvinančius konkretaus dirgiklio sukeliamas emocijas. Taigi, smegenyse veikiantys atpildo mechanizmai gali būti siejami ir su skausmingų potyrių provokavimu. Jei taip ir yra, klausantis kalėdinių dainų neišvengiamai apima liūdesys.

Rh. Freeman užuomina apie vaikystę – labai taikli nuoroda. Liūdesys girdint šventinę muziką, žinoma, gali apimti ir tada, jei sunkumų per Kalėdas patyrėme sulaukę brandaus amžiaus, tačiau jei taip nutiko vaikystėje, slogūs išgyvenimai bus daug stipresni. Atsakydama į klausimą, kodėl taip yra, Rh. Freeman primena, kad vaikų smegenų kaktos skiltį dengianti žievė yra daug mažiau išvystyta nei suaugusiųjų, todėl vaikystėje daug labiau linkstama pasiduoti emocijoms, o jas sukėlę įvykiai galop įstringa atmintin.

Publikacijos autorė prisipažįsta, kad jos atveju tokiais mechanizmais pagrįsta logika daug ką paaiškina. Juk tada, kai buvo devynerių, ji neteko dvynio brolio. Jo gyvybė užgeso likus ne daugiau kaip savaitei iki Kalėdų. Vis dėlto autorė neneigia, kad iki to tragiško įvykio Kalėdos jos šeimoje būdavo švenčiamos džiugiai ir linksmai. Štai iš kur, pasak jos, kyla nenumaldomas poreikis apsisaugoti nuo milžiniškų kalėdinės muzikos dozių: mat jai skambant mintimis labai nesunku nuklysti ir į smagius, ir į skausmingus prisiminimus, tik niekada nežinai, kur link nuves sukilusios asociacijos. Dėl šios aplinkybės ypač svarbu, Rh. Freeman žodžiais tariant, turėti galimybę patiems nuspręsti, kur, kada ir kaip klausytis Kalėdų giesmių.

Kalėdų papuošimai

Dėl nemėgstamos muzikos smegenys patiria stresą

„Jei be paliovos tenka klausytis vienos ir tos pačios anaiptol ne nuostabiausios dainos, tačiau neturite jokių galimybių kaip nors to išvengti, galvos smegenų kaktos skiltį dengianti žievė nuolat pluša filtruodama trikdžius, kad galėtumėte bent minimaliai susitelkti į darbą“, – teigia neuropsichologė Rh. Freeman. Nors, kaip pati prisipažįsta, ir nėra susipažinusi su jokiu žalingą kalėdinės muzikos poveikį įrodančiu moksliniu tyrimu, tačiau neabejoja, kad priverstinis vis kartojamos nemėgstamos dainos klausymas ilgainiui gali virsti tikra kančia.

„Aplinkos daroma įtaka nenuginčijama. Jei parduotuvėje tenka klausytis nepatinkančios muzikos, smegenys patiria stresą, nes turi intensyviau dirbti, kad pavyktų susikoncentruoti“, – priduria specialistė.

Delavero valstijos (JAV) universitete dirbantis muzikologas Philas Gentry sutinka, kad psichologinis Kalėdų muzikos (ar, ko gero, bet kokių iki kaulų smegenų įsiėdusių dainų) poveikis nepaneigiamas, tačiau pastebi, kad be tematikos ir metų laiko, kai paprastai ta muzika leidžiama, tolydžio gausėjančiai šios rūšies kūrinių kolekcijai priskiriamos melodijos vargu ar turi ką nors bendro.

„Nėra jokių slaptų Kalėdų dainoms būdingų akordų, – sako Ph. Gentry komentuodamas kalėdinės muzikos žanrą. – Tai labai įvairūs kūriniai – Mariah Carey hito niekaip nesulyginsi su „Tylia naktimi“. Išskirtiniais jie laikomi tik todėl, kad iš tiesų yra vieninteliai, kurių kasmet tuo pačiu laiku neišvengiamai tenka klausytis. Jokių kitų dainų tokia lemtis neištinka. Štai kodėl Kalėdų muzika kartais kelia nostalgiją.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)