Matomi pirmieji rezultatai

Šiais metais Kauno miesto savivaldybė iki gruodžio 2 d. papuošti miestą patikėjo renginių organizatoriams „Medusa Concert“. Bendrovės direktorius Remigijus Knabikas užtikrino, kad statybos vyksta pilnu tempu.

„Darbai vyksta intensyviai: pirmiausia buvo pastatytos konstrukcijos, dabar ant metalinių karkasų yra kabinamos šakos, vėliau bus pradėti pačios eglutės papuošimo darbai“, – apie planą aiškino organizatorius.

Kaip ir kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu rotušės aikštėje pastatytuose mediniuose nameliuose įsikurs prekybininkai. Visai netoli eglutės jau pradėtas montuoti ir dar vienas kauniečius ir miesto svečius stebinsiantis objektas.

Foto: DELFI / Paulius Garkauskas

„Tai eglutės dydžio ledo kubų konstrukcija, kuri simbolizuos daugiabutį namą. Žvelgdami į jo langus žmonės matys bendrą Kalėdinę dvasią. Vakaro metu ant jos bus rodomos 3D projekcijos“, – pasakojo R. Knabikas.

Nekantruoliams organizatorius išduoda paslaptį – kelios dienos prieš pagrindinį eglutės įžiebimą, bus atliekami šviesų ir kitų vizualinių sprendimų testai, todėl visi naktinėjantys smalsuoliai turės progą įžiebtą Kalėdinę eglę pamatyti anksčiau.

Blizgučių gerbėjams teks nusivilti

Pasak organizatoriaus, šiai metais, pagrindinis Kauno eglutės bruožas – natūralumas.

„Prieš nuspręsdami, kaip šiais metais atrodys Kauno eglė, jautėme miesto gyventojų ir savivaldybės poreikį natūralumui. Kauniečiai buvo išsiilgę tikros, natūralios eglutės, todėl būtent tokią, šiais metais, žadame padovanoti Kaunui.

Foto: DELFI / Paulius Garkauskas

„Visus kiniško blizgesio ir švieselių mėgėjus galiu nuliūdinti – nebus jokio plastiko ar tradicinių papuošimų. Girliandom bus naudojamos storos virvės, žaisliukus atstos milžiniški kankorėžiai bei kiti netradiciniai papuošimai“, – pasakojo R. Knabikas.

Organizatorius neabejoja, kad daugelis eglutę aplankiusių žmonių užsinorės mažesnės jos versijos ir savo namuose.

Lietuvoje nėra tinkamų eglių

Daugeliui gali pasirodyti keista, jog daug kalbama apie natūralumą, tačiau pačios eglės kontūrus sudaro šakomis apdengta metalinė konstrukcija. Tokį sprendimą R. Knabikas aiškina labai paprastai.

„Lankantis Lietuvos miškuose neįmanoma surasti tokiam tikslui tinkamos eglės, nes pas mus tiesiog nėra specialios auginimo kultūros. 30 metų specifinėmis sąlygomis reikėtų auginti medį, kad jis būtų tinkamas kirtimui ir dekoracijoms“, – teigia vyras.

Foto: DELFI / Paulius Garkauskas

Iliustruodamas problemą, organizatorius tuojau pat primena kuriozišką Panevėžio atvejį.

Panevėžys prieš kelis metus bandė pasipuošti visiškai natūralią eglę, tai matome, kas gavosi. Lietuvoje nėra galimybių, kad nukirsta eglė ir estetiškai atrodytų gerai, ir atlaikytų oro sąlygas“, – aiškino R. Knabikas.

Amžina kova – kuri gražiausia?

Kalbėdamas apie kiekvienais metais užverdančias diskusijas, kurio miesto eglė yra gražiausia, organizatorius sako, kad viską reikėtų vertinti labai objektyviai.

„Turėtume atkreipti dėmesį, kaip pati eglutė atrodo dienos metu ir kaip ji atrodo sutemus, nes tai didelis skirtumas. Vakare žmonės mato tik blyksinčias švieseles, o dieną pasimato tikrasis eglės vaizdas. Mūsų tikslas yra parodyti pačią eglę, o ne lemputes.“, – sako R. Knabikas.

Foto: DELFI / Paulius Garkauskas

Tačiau, pasak organizatoriaus, eglė yra tik viena maža detalė masiniame Kalėdų projekte.

„Galiu pasakyti, kad šiais metais bus laužomos tradicijos. Esame parengę keletą sprendimų, kurių Lietuvoje dar nebuvo. Galiu garantuoti, kad per įžiebimo ceremoniją, žmonės neišvys jokių Lietuvos pseudoniminių žvaigždučių. Viskas bus kur tas įdomiau“, – žadėjo organizatorius.

Kaunas šįmet Kalėdoms skyrė rekordinę sumą – apie 460 tūkst. eurų. Palyginimui pernai ši suma siekė apie 350 tūkst. Eurų.

Neįprastas sprendimas

Rotušės aikštėje įžiebiama 12 metrų Kalėdų eglė taps pirmąja šalyje, apšviesta aplinkai draugiška elektros energija. Jai pagaminti bus naudojami kavos tirščiai, kuriuos rinkti kviečiamos visos Kaune veikiančios įmonės, organizacijos, neabejingos aplinkosaugos problemoms ir puoselėjančios atsakingą požiūrį į verslą.

Kauno mieste surinkti kavos tirščiai bus vežami į vieną iš 10-ies „Modus Energy“ eksploatuojamų biodujų jėgainių. Joje gaminant elektrą nesusidarys jokių atliekų.