Jaunuolis pirmąjį kreditą nusprendė imti susiviliojęs patrauklia akcija, kuri skelbė, kad paėmus greitąjį kreditą ir dar parekomendavus paimti jį ir kitam pažįstamui – palūkanų už savo kreditą gali nemokėti ir dar gauti 50 litų (apie 15 eurų – DELFI). „Tai turbūt genialiausia akcija, jei ne ji, turbūt niekada nebūčiau sugalvojęs imti kredito. Tada pasiėmiau 100 litų (apie 30 eurų – DELFI), juos iškart gražinau, ir gavau 50 litų. Bet kai buvau Palangoje ir reikėjo nuomotis butą, o pinigų nebuvo, prisiminiau, kad galiu pasiimti kreditą, taigi taip ir padariau – pasiėmiau 500. Tada jau buvau užsivedęs, dar reikėjo bapkių – dar 500 litų (apie 145 eurų – DELFI) paėmiau“, - sako jis.

Greituosius kreditus vaikinas ėmė dėl įvairiausių priežasčių: studentui visą laiką buvo striuka su pinigais, o studijų metus norėjosi praleisti linksmai ir triukšmingai. „Tai tūsams, - pripažįsta jis. – Paskui dar su tuo butu Palangoje daug reikėjo pinigų, taip ir užsivedžiau.“ Artėjant didžiosioms metų šventėms, pinigus jis skolinosi ir Kalėdų dovanoms – norėjo nustebinti artimuosius, o susitaupyti neturėjo galimybės.
SMS credit

„Tą tūkstančio litų suma turėjau grąžinti po mėnesio, bet neturėjau iš ko, todėl kiekvieną mėnesį jiems po 100 litų turėjau mokėti, kad prasitęsčiau kreditą. Po metų jie (greitųjų kreditų bendrovė – DELFI) suteikė galimybę pasirašyti skolos vekselį ir sutiko, kad tą 1000 litų dalimis grąžinčiau. Palūkanos, iš tiesų, nebuvo labai didelės – apie 50 litų, bet po visų tų metų prasitęsinėjimų susikaupė dar 1200 litų, tai suma iš viso gavosi apie 2250 litų (apie 650 eurų – DELFI). Tai čia yra žiauru. Niekam nerekomenduoju to patirti, nes galvos skausmas ilgam. Atrodo, ką čia, gausi algą ir atiduosi tuos pinigus, bet čia kaip kokie lošimai – taip užkabina. Manau, kad čia kaip kokia priklausomybė“, - gailisi vaikinas.

Jis tvirtina, kad didžiausia grėsmė imant greituosius kreditus ir yra tai, kad jei kreditą suteikia, pavyzdžiui, mėnesiui, o po mėnesio tos sumos asmuo grąžinti iš karto – jis turi mokėti mėnesio pratęsimo mokestį. „Ant to ir pagauna, labai lengva paslysti šioje vietoje. Bet aš nekaltinu kreditų, aš kaltinu žmonių durnumą. Manau, kad iš viso neturėtų dalinti tų kreditų tik mokyklą baigusiems, jokių pajamų ir proto neturintiems vaikams “, - sako jis.

Į pinkles įsipainioja daugelis

Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė pastebi, kad situacija, kai sutartyje numatoma, jog paskolintą sumą po sutarto laiko reikės grąžinti visą ir iš karto, o asmuo to padaryti negali – dažna. „Pratęsti kreditai savotiškai maskuoja ir pradelstų mokėjimų statistiką. Kas ketvirtas galiojantis kreditas pratęstas bent vieną kartą, iš jų net 40 proc. pratęsta penkis ir daugiau kartų“, - sako ji.

Tokiu atveju yra keli variantai. Asmuo gali kreiptis į vartojimo kredito davėją dėl mokėjimų grafiko pakeitimo, o ne dėl eilinio sutarties pratęsimo dar mėnesiui, nes paprastai tai neišgelbsti. Kitas variantas – ieškoti išeičių, kaip pigiau refinansuoti turimą paskolą arba kreiptis į artimuosius pagalbos.
Toma Grinytė

Ji pataria nesusivilioti greitaisiais kreditais, ypač rūpinantis Kalėdų dovanomis ar švenčių stalu, nes grąžinti reikės jau didesnę sumą, o ir po švenčių „papildomų pajamų iš dangaus neatsiranda“.

„Nors Kalėdos yra stebuklų metas – asmeninių finansų valdymo įgūdžiai nerandami po eglute, o kaip ir visi kiti geri įpročiai yra suformuojami per tam tikrą laiką. Jei pastebėjote, kad net ir susidūrus su tokia situacija jums vis dar kyla noras nepamatuotai ir ganėtinai brangiai skolintis, galite registruotis ,,Nenoriu greito kredito“ ir „Neteikit man kredito“ platformose. Nors šios platformos atstovauja ne visas kreditų davėjų įstaigas, tai padės labiau apsisaugoti nuo savo spontaniškų ir brangių sprendimų.“

Laiku negrąžinant kredito ir netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, gali tekti susidurti ir su anstoliu. T. Grinytė atkreipia dėmesį, kad kreiptis į antstolius vartojimo kredito davėjas taip pat gali ir turėdamas vartojimo kredito gavėjo pasirašytą vekselį.

Kaltas vartotojiškumas

Nors kai kurie, nesusitaupę pinigų Kalėdų dovanoms ar šventiniam stalui paruošti, susivilioja greitaisiais kreditais, T. Grinytė ir ekonomistai griežtai nepataria to daryti.

„Greitieji kreditai sukuria greitų, paprastai gaunamų pinigų be ypatingų įsipareigojimų iliuziją, todėl žmogus gali lengvai pasiduoti spontaniškam impulsui, už kurį teks brangiai ir ilgai mokėti. Ne veltui sakoma, kad skolinamės svetimus pinigus, o atiduodame jau savus. Tad didžiausia grėsmė yra pačiam žmogui neracionaliai įsivertinti savo norus ir galimybes, nes norai gali būti neriboti, o štai galimybės, deja, ribotos. Svarbu, kad pats žmogus atsakingai skolintųsi ir suprastų, kad jis yra atsakingas už savo prisiimamus įsipareigojimus“, - sako T. Grinytė.

Rūpintis Kalėdų dovanomis reikia iš anksto ir joms taupyti. Perkant dovanas paskutinėmis gruodžio savaitėmis kyla grėsmė ne tik išleisti per daug pinigų, bet ir susivilioti greitųjų kreditų siūlomomis akcijomis. Kai kurie žmonės tokius kreditus ima net nesusimąstę apie finansinius sunkumus, praėjus šventėms, todėl ekonomistė ekonomistė Aušra Maldeikienė pabrėžia, jog visi žinome, kad gruodžio 25, neišvengiamai bus Kalėdos, todėl apie tai reikėtų galvoti iš anksto.
Aušra Maldeikienė

„Dovanų pirkimą, galima išdalyti per visus metus. Aš asmeniškai, kai kurias dovanas nuperku dar vasarį, jeigu randu dovanėlę, kuri tikrai būtų maloni artimam žmogui. Taigi, manyčiau, kad dovanų pirkimo išdėstymas tikrai padėtų. Paskutinę minutę finansai yra nuliniai, galima ir nesutaupyti, bet jokiais būdais negalima skolintis dovanoms: vietoj piniginės dovanos brangiam žmogui, verčiau dovanokite šypseną. Dar kartą pabrėžiu, kad skolintis dovanoms nereikia. Tačiau, jei prieš šventes ar švenčių metu išleisite daugiau nei prognozuojate, tikrai nieko neatsitiks, jei tokiu atveju nesutaupysite ir neatidėsite tam tikros sumos. Taigi, švenčių periodu galite nesutaupyti, tačiau jokiais būdais nesiskolinkite“, - sako ji.

Ekonomistas Raimondas Kuodis mano, kad greitaisiais kreditais žmonės susivilioja ir dėl vartojimo kultūros, kuri įskiepijo žmonėms norą išleisti daug pinigų brangiems dalykams, kuriais galėtų pasipuikuoti prieš aplinkinius.

„Jie tikrai to nedarytų, jei niekas to nematytų. Deja, žmogus–vartotojas nėra visiškai suverenus sprendimų priėmėjas, kuris tik pats gali nuspręsti, ką jam vartoti, – mūsų poreikius iš esmės formuoja gaminius parduodančios kompanijos. Įdomu, kad reklamai išsivysčiusiose šalyse išleidžiama ne ką mažiau, nei švietimui. O pasekmė yra ta, kad mūsų smegenys nuolat farširuojamos statusą pabrėžiančių prekių, greitųjų kreditų ar kitokia reklama, siunčiančia į pasąmonę žinutę, kad neva galime ar nusipelnėme gyventi geriau. Jei pinigų dar neuždirbome, ne problema – išleiskime skolindamiesi, imdami kreditan. Tam atsispirti gali tik labai tvirtas žmogus“, - sako jis.

Raimondas Kuodis

Jis tvirtina, kad nekantrumas vartoti yra valios trūkumo išraiška ir vienas didžiausių nelaimių šaltinių: „Daug žmonių įlenda į skolų kilpas vien todėl, kad negali savęs suvaldyti vartodami. Kraštutinė nekantrumo vartoti išraiška yra tai, kas vyksta šiuolaikinėje Kinijoje: jauni žmonės parduoda inkstą, kad nusipirktų naujausią telefoną. Jiems tai atrodo geras sprendimas, tačiau dėl jo ateityje gali tekti gailėtis. Bet kadangi dauguma žmonių yra spontaniški ir neplanuoja gyvenimo dešimtmečiams į priekį, tai nemažai sprendimų yra padaroma tiesiog neįvertinant visų ateities pasekmių – rūkoma, geriama, perkami BMW, kurie vėliau žadinami kaip žvėriukai, kad būtų pajustas laikinas malonumas ateities gerovės sąskaita.“

Dėl vartotojiškumo kyla noras ir dovanoti brangias dovanas, nors ne visada tam yra galimybė. Todėl, negalėdami atsilikti nuo kitų ar norėdami pasipuikuoti prieš kitus, žmonės ima greituosius kreditus, užmiršdami, kad dovanos nebūtinai turi būti materialios.

Ką turėtų įsidėmėti tie, kurie vis dėlto nusprendžia imti greitąjį kreditą

Jei vis dėlto asmuo priima sprendimą imti greitąjį kreditą, nes mato, kad prieš šventes su pinigais striuka, o artimuosius nustebinti – norisi, jis turėtų gerai apgalvoti ir įvertinti, ar tikrai pajėgs per numatomą laiką grąžinti besiskolinamą sumą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir kitais sutartiniais mokesčiais.

„Nesirinkite pirmo kelyje ar akių lygyje pasitaikiusio pasiūlymo greitai pasiskolinti –šiais interneto laikais nesunku surasti ir palyginti skirtingų vartojimo kreditų davėjų siūlomų kreditų kainą. Tačiau ne vien palūkanų dydis svarbu. Atkreipkite dėmesį į galutinę kredito kainą, kuri paprastai yra pateikiama tokiu sutrumpinimu BVKKMN –tai yra bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, arba visos su kreditu susijusios išlaidos per metus pateikiamos procentais“, - sako T. Grinytė.

Taip pat svarbu įvertinti, koks sutartyje nustatytas įmokų grafikas, ar pasiskolintą sumą reikės grąžinti vienu ypu. Ne ką mažiau svarbu pasitikrinti ar vartojimo kreditų davėjas yra įrašytas į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Ne ką mažiau svarbu pasitikrinti ar vartojimo kreditų davėjas yra įrašytas į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Ji atkreipia dėmesį, kad visada yra galimybė anksčiau sutartyje nustatyto termino grąžinti kreditą arba jo dalį ir taip sumokėti mažiau palūkanų, tačiau labai svarbu laikytis išankstinio grąžinimo sąlygų numatytų sutartyje.

Tačiau ką daryti tiems, kurie, kaip Vytenis, išleidžia visus pasiskolintus pinigus ir, terminui atėjus, neturi kaip jų grąžinti. Vyriausioji specialistė finansiniam švietimui pataria pirmiausia kreiptis į vartojimo kreditą suteikusią bendrovę ir tartis dėl palūkanų bei netesybų skaičiavimo stabdymo, taip pat kitokio skolos išmokėjimo grafiko sudarymo.

„Nepamirškite ir apie kredito istoriją. Neigiama kredito istorija susidaro, jei asmuo delsia padengti įsiskolinimą nuo 30 iki 60 dienų. Besiskolinančių asmenų, nuolat delsiančių atsiskaityti už įvairias paslaugas ar prekes, asmens kredito istorija nukenčia. Tokiems nedrausmingiems asmenims finansų įstaigos ateityje gali vengti suteikti paskolą arba taikyti griežtesnes kreditavimo sąlygas“, - įspėja ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (202)