Lietuvos sostinės Vilniaus širdis su savo viduramžišku išplanavimu, barokiniu miestovaizdžiu ir akmenimis grįstomis gatvėmis būna žavinga visais metų laikais. Tačiau sniegui padengus pilis, gotikines bažnyčias ir raudonų čerpių stogus, Vilniaus istorinis centras, arba Senamiestis (įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą), virsta itin užburiančia žiemos stebuklų šalimi, rašoma leidinyje.
„Man patinka žiūrėti į užšalusią Nerį dailaus Senamiesčio viduryje, - sako vilnietė Inga Aukselytė. – Kiekvieną kartą eidama vienu iš tiltų pastebiu per miestą tyliai plaukiančias ledo lytis. Itin romantiškai tai atrodo naktį, kai šviečia visi miesto žiburiai“.
Švęskite žiemą Vilniuje per tokius sezoninius renginius kaip Kalėdos sostinėje (nuo lapkričio 26 iki sausio 6 dienos), „Spragtuko“ spektakliai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ar Trijų karalių procesija nuo Aušros vartų Katedros aikštės link (sausio 6 dieną). Taip pat galite išbandyti žiemos safarį sniegomobiliais netoliese plytinčių nacionalinio parko miškų trasomis ar apsnigtais laukais ir užšalusiais ežerais.
Kaip nuvykti: Vilniaus oro uostas įsikūręs vos už kelių kilometrų į pietus nuo miesto. Iš oro uosto lengvuoju traukiniu galite atvykti į Vilniaus geležinkelio stotį arba 88 numerio autobusu pasiekti Senamiestį. Vaikščiojimas pėsčiomis yra geriausias būdas apžiūrėti Senamiestį ir žymiausius miesto centro objektus.
Kur apsistoti: 18 kambarių viešbutis „Moon Garden Art Hotel“ įsikūręs netoli Aušros vartų – vienintelių išlikusių originaliosios XVI amžiaus gynybinės miesto sienos vartų. Rezervuokite kambarį šiame viešbutyje internetu ir jūs būsite nemokamai paimtas iš oro uosto. Viešbutyje paprašykite pagalbos nešant lagaminus – ten nėra lifto. Didesnė alternatyva Senamiestyje yra 118 kambarių turintis viešbutis „Artis“. Populiarus konferencijų viešbutis įsikūręs netoli Prezidentūros rūmų. Į kambario kainą įtraukti ir pusryčiai.
Ką valgyti ir gerti: Senamiestyje įsikūrusio restorano „Ertlio namas“ valgiaraštyje pagerbiamos senosios Lietuvos tradicijos. Tokie patiekalai kaip eršketas su garstyčių padažu ir veršiena su garuose virtomis šakninėmis daržovėmis yra paremti XVII – XIX amžiaus receptais. Staliuką rekomenduojama rezervuoti iš anksto.
Ką pirkti: vietos gyventojai savo rankas nuo šalčio saugo mūvėdami storas, megztas vilnones pirštines, dekoruotas snaigių ir geometrinių formų raštais. Tokias pirštines (taip pat vilnonių megztinių, kepurių ir šalikų) galite įsigyti „Vilnos namuose“ – šeimai priklausančiame vilnonių gaminių įmonėje, kuri buvo įkurta dar 1936 metais ir vėl atgaivinta 1988 metais.
Ką prieš kelionę perskaityti: Ellen Cassedy apdovanojimą pelniusi prisiminimų knyga „We Are Here: Memories of the Lithuanian Holocaust“ („Mes esame čia“) pasakoja apie autorės pastangas išmokti jidiš kalbos, kad ji galėtų atrasti Lietuvoje savo šeimos žydiškas šaknis ir patyrinėti skausmingą Lietuvos istoriją sovietinio J. Stalino režimo ir nacių okupacijos metais.
Įdomus faktas: Pagrindinės Vilniaus gatvės pavadinimas atspindi neramią pastarųjų šimtmečių istoriją. 1836 metais suformuota gatvė buvo pavadinta Georgijaus prospektu. Lenkai ją pervadino Adomo Mickevičiaus prospektu, o sovietų valdžia – iš pradžių Stalino, o vėliau Lenino prospektu. Dabartinis pavadinimas – Gedimino prospektas – buvo trumpai naudojamas nuo 1939 iki 1940 metų (tarp nacių ir sovietų okupacijų) ir buvo sugrąžintas 1989 metais. Šiuo pavadinimu pagerbiamas Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas (1275 – 1341 m.).
Leidėjų patarimas: per kelionę po Baltijos valstybes labiausiai įsiminė Vilniaus Užupio rajonas. Šis atskira respublika vadinamas menininkų rajonas turi savo paties himną ir ant sienos eksponuojamą konstituciją. Bronzinis Užupio angelas stebi įvažiavimą į rajoną. Jei kirsite upę, šiame žavingame ir unikaliame rajone rasite alternatyvių parduotuvėlių, išvysite meninius perfomansus ir madų festivalius.
