Panašios, tik ne tokiais maloniais žodžiais išreikštos pozicijos laikėsi ir nemažai DELFI skaitytojų, kurie skundėsi, kad TV bokšto lazerių jie nemato ne tik iš kelių dešimčių kilometrų, tačiau ir arti stovint įspūdis nėra toks ryškus, kaip skelbta reklamuojant projektą.
Nematai lazerių – ateik arčiau
M. Monkevičius rašė, kad sprendimą elektrines girliandas keisti lazeriais priėmė Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC), „kadangi, atliktos ekspertizės teigimu, bokšto konstrukcijos - susidevėjusios ir neatlaikytų iki tol naudotų girliandų svorio. LRTC yra LR Susisiekimo ministerijos įmonė“.
Telecentras atsakomybės kratosi. Jo komunikacijos vadovė Jorūnė Juodžbalytė tikino, kad Telecentras tik sudarė sąlygas šiam projektui – leido puošti televizijos bokštą. Už viską atsakinga Vilniaus savivaldybė ir UAB „Optronika“, kuri ir įgyvendina naują technologinį bokšto apšvietimo sprendimą.
Paklausta, ar galima šį projektą, kuriuo skundžiasi vilniečiai ir miesto svečiai, vadinti sėkmingu, J. Juodžbalytė atsakė teigiamai – jei nematote lazerių, vadinasi, stovite per toli.
„Lazerių technologija yra kitokia ir jos matomumas visai kitoks. Lazeriai prie pat bokšto matosi puikiai. Ateisite giedru oru – matysite vienokį vaizdą, atėję darganotu oru ar sningant – jau visai kitaip apšviestą bokštą. Šį pilotinį projektą vertiname kaip pavykusį. Matome, ką reikėtų taisyti, koreguoti, bet šiai akimirkai tai tiesiog suteikia kitokių spalvų, kitokį pojūtį, kad Lietuva yra aukštųjų techologijų šalis“, - sakė J. Juodžbalytė.
Telecentro atstovės teigimu, žmonės turėtų būti atviresni naujovėms ir šiek tiek pozityvesni, mat keturi virš miesto horizonto šviečiantys lazeriai yra galingesni ir „matomi įvairiuose mikrorajonuose“.
Projekto nesėkmę numatė iš anksto
Su tuo nesutiko šventinės pirotechnikos, lazerių didmeistriai, bendrovė „Blikas“. Jos vadovas Gytis Lagunavičius sakė norintis atsargiai kalbėti apie kolegas, įgyvendinusius projektą, tačiau faktas, kad lazerių nesimato.
„Vilniečiams iš dalies koją pakišo geras oras. Lazeriai matytųsi tada, jei būtų dargana ar smarkiau snigtų. Kai oras yra visiškai giedras kaip šiomis dienomis, natūralu, kad nieko ir nesimato. Tiesa, tokių lazerių ypatumas tas, kad iš kai kurių Vilniaus vietų jie matosi, tačiau kai kalbame apie visą miestą – nė kelių procentų nėra, kaip kad būdavo su girliandomis“, - sakė ekspertas.
Įmonės vadovas pasakojo sulaukęs skambučio imtis šio projekto, tačiau pasiūlymo atsisakęs.
„Nei Lietuvoje, nei visame Baltijos šalių regione nėra tokio galingumo lazerių, kad būtų galima sėkmingai padaryti tokį projektą. Čia yra vienareikšmiškai. Šou lazeriai yra labai kaprizingi dirbant lauke, ypač minusinėje temperatūroje. Mes net nesvarstėme šito varianto. Mums buvo pateikta žodinė užklausa, paskambinta telefonu. Atsisakėme net nesvarstę, nes galvojome, kad projektas su mūsų turima technika nepavyktų“, - tikino jis.
G. Lagunavičius taip pat atskleidė girdėjęs, kad senųjų eletrinių girliandų buvo atsisakyta dėl „kažkokių įtempimų“. Jis taip pat sutiko, kad puošyba lazeriais esanti pigesnė.
Ir pigu, ir gražu
Kaltinimus juokingais vadina įmonės „Optronika“ inovacijų direktorius Viktoras Vaičikauskas. Vyro teigimu, lazerių srityje jie neturinys konkurentų.
„Galingiausias „Bliko“ lazeris yra tik 3 W, jie turi vieną tokį lazerį, kiti – labai mažos galios. Mūsų lazeriai, palyginimui, yra 8 W ir yra instaliuota virš 30 lazerių. Nepalyginami tai dalykai. Mes Baltijos šalyse esame didžiausia įmonė šioje rinkoje ir rimtų konkurentų neturime“, - sakė V. Vaičikauskas.
Problemų dėl prasto lazerių matomumo jis taip pat neįžvelgė – juk stovint prie bokšto viskas matosi.
„Atsiliepimų buvo įvairiausių, nes žmonės pripratę prie tradicinės, senosios eglutės, kuri buvo realizuota visai kitomis technologijomis. Žmonės galbūt nežino, kad reikia atvažiuoti prie televizijos bokšto jos pažiūrėti? Tai yra geriausias matomumas, ji neturi matytis iš didelio atstumo“, - patarė inovacijų direktorius. Jo teigimu, iš toliau puikiai matosi keturi horizontalūs lazeriai, kurie atkreipia dėmesį, slenka erdvėje.
„Šie spinduliai matomi iš dešimties kilometrų – ir žmonės skambino, ir pats važinėjau, mačiau“, - tikino įmonės „Optronika“ atstovas.
Jis taip pat pasakojo, kad šis lazerių sprendimas ne tik unikalus, tačiau ir ekonomiškas, mat vienas lazeris naudoja apie 50 W elektros energijos - tiek, kiek naudoja maža lemputė.
„Galia sudaro tik virš 2 kW, tai yra juokingos elektros sąnaudos, palyginus su tuo, ką naudoja tradicinės technologijos ar elektrinės girliandos“, - sakė V. Vaičikauskas, pasiūlęs geriau pasidžiaugti, kad šis projektas yra pilotinis ir nuskambėjo išties garsiai ir plačiai, o panašių sumanymų esą nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra buvę.
„Tuo pasidomėjau įvairiuose interneto portaluose, tačiau informacijos apie tokius bokšto puošimus rasti neteko“, - tikino įmonės atstovas.
Vilniaus savivaldybė: tikėjomės gražesnio varianto
Panašu, kad lazerių grožiu įmonė „Optronika“ džiaugiasi per anksti. Gali būti, kad už projektą jiems teks susimokėti iš savo kišenės, mat savivaldybė, kuri turėtų už jį sumokėti, nėra patenkinta. Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Makalauskienė DELFI sakė, kad savivaldybė tikėjosi gražesnio varianto.
„Mes buvome šio projekto įgyvendinimui numatę 40 tūkst. litų. Tačiau ar bus šie pinigai sumokėti, aš dar nedrįsčiau komentuoti, nes projektas visiškai neatitiko mūsų lūkesčių ir pirminio demonstracinio varianto. Apie tai dar galvosime, nes atvirai sakau – tikėjomės gražesnio varianto“, - sakė I. Mikalauskienė.
Moters teigimu, savivaldybė buvusi įspeista į kampą ir turėjusi tradicines girliandas keisti kitu variantu. Tuo esą juos įpareigojo pats Telecentras.
„Jie parašė raštą ir konstatavo, kad yra statinio konstrukciniai pažeidimai, fiksuotas susidėvėjimas ir rekomenduojama sumažinti techninės įrangos svorį. Mums praktiškai neleido kabinti elektrinių girliandų“, - sakė specialistė.
Galėjo būti ir blogiau
Aukščiausia Lietuvos egle save tituluojančio bokšto dekoracijomis nesidžiaugė ir kai kurie Lietuvos menininkai.
Gitenis Umbrasas kuria darbus viešosioms Vilniaus vietoms. Jį galima pažinti iš tokių darbų kaip „Meilės krantai“, plytelė „Stebuklas“, Žvėryno rajone pastatytas „Čiulbantis kryžius“. Menininko teigimu, televizijos bokštas gražiai neatrodė ir puoštas elektrinėmis girliandomis.
„Man šiais metais ne blogiau papuošta, nei ankstesniais metais. Mano manymu, TV bokštas nelabai ir egle vadintis gali, tai tiesiog apšviesta konstrukcija. Kadangi tai ne eglė, tai jai ir kitokios puošimo taisyklės galioja“, - svarstė jis. G. Umbrasas pažymėjo, kad veikiausiai toks projektas patvirtintas dėl to, kad jis pigesnis ir lengviau realizuojamas.
Šalyje žinomas dizaineris ir kostiumų dailininkas Aleksandras Pogrebnojus juokėsi, kad šiųmetis variantas galėjęs būti ir dar prastesnis.
„Apskritai, ar ten eglė? Monstras tik. Didesnė teritorija yra prie elektrinės, tai ir ten dar galėjo papuošti. Jei žmonėms gražu, tai gal kažkas ir gavosi. Man tai 3D pasaka ant Katedros daug gražesnis kūrinys. Vieniems norisi vienų dalykų, kitiems kitų, bet, ačiū Dievui, kad didelio „Like“ neuždėjo dar ant TV bokšto“, - reziumavo jis.
Taip apšviestas bokštas bus iki Trijų Karalių nuo 16 val. iki 8 val. ryto.
