Iš komforto zonos – atgal į gamtą

Pokalbį N. Balčiūnienė pradeda primindama, kad dabar susikaupimą ir rimtį žymintis laikotarpis anksčiau vainikuodavo ir ūkinių darbų pabaigą.

„Senovės lietuvių gyvenimas labai įdomus ir jis visas susijęs su gamta ir buvimu joje. Gamta lėmė jų darbus, jų pramogas. Šiandieninis žmogus gal rečiau pastebi, kada saulė kyla, kada leidžiasi, tiek dėmesio nekreipia ir į gamtos pokyčius“, - sako Lietuvos etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja, pati užaugusi kaime ant Dubysos kranto.

„Šiandieninis žmogus po truputį tolsta nuo gamtos, o juk pas mus genetiškai, dar iš protėvių yra įskiepytas tas gamtos pajautimas“, - tikino etnologė, su nostalgija prisimindama laikus, kai žmones supo ne tik kompiuteriai ir automobiliai.

Šia nostalgija ir meile gamtai N. Balčiūnienė bando apkrėsti ir aplinkinius – organizuoja Vilniaus keliautojų klubo žygius. Prieš porą savaičių ji žmones sukvietė į pažintinį pėsčiųjų žygį Verkės upelio pakrantėmis, entuziastus vedė ir Pavilnių regioninio parko Barsukynės kalvyno bei Ancučių kraštovaizdžio draustinio gamtos takais.

„Žmonės po tokių žygių tarsi atgimsta, prisimena mylį juos supančią aplinką“, - sako dar vienų pareigų turėtoja – geografė. Jos teigimu, pabuvimas gamtoje, kad ir trumpas, paskatina labiau sekti savo šalies, vietos tradicijomis.

„Lietuvių etninės kultūros draugija stengiasi dalintis savo žiniomis ir miesto žmogų pakviesti palikti komforto zoną ir išeiti į gamtą. Neblogai sekasi – tai įrodo tie tūkstančiai vilniečių, kurie, pavyzdžiui, ateina į mūsų organizuojamą Rasos šventę Verkių parke“, - rezultatais dalinosi šios draugijos atstovė.

Moters teigimu, artėjantis Adventas yra puiki proga dar kartą atsigręžti į itin turtingą lietuvių papročių istoriją, ja sudominti mažiausius šeimos narius.

„Šis laikotarpis vis įdomesnis ne tik vyresniems žmonėms, kurie šią progą mini iš įpročio, tačiau ir jaunimui, kuris vis aktyviau domisi Advento tradicijomis. Žinoma, labiausiai juos traukia burtai, ateities spėjimai“, - nusijuokia N. Balčiūnienė.

Buriama ne tik Kūčių, bet ir Šv. Andriejaus naktį

Advento pradžia senolių gyvenimą pakeisdavo radikaliai. Pasiruošimas svarbiausioms metų šventėms buvo žymimas Šv. Andriejumi – saulės grįžtuvių laukimo pradžia. Ši naktis buvo laikoma pranašinga, lemtinga, o jos metu buvo atliekamos įvairios apeigos. Jaunos merginos šią (kaip ir Kūčių) naktį burdavo savo vestuves.

Etnologai ragina mažuosius supažindinti su senosiomis tradicijomis
„Rytų Lietuvoje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje, kur gyveno lietuviai, yra išlikę dokumentų, kuriuose tie burtai užrašyti. Pavyzdžiui, Šv. Andriejaus dieną merginos nuskindavo vyšnios šaką ir pamerkdavo į vazą. Jei šioji iki Kalėdų pražysdavo – mergina, vadinasi, ištekėsianti“, - pasakojo etnologė.

Jos teigimu, šie ritualai dažnai buvo susiję ir su vandeniu.

„Merginos žiūrėdavo į šulinio dugną, ežero paviršių, dubenį su vandeniu ir tikėdavosi išvysti savo mylimojo veidą. Arba dar daugiau - mėgdavo jos ir po lova dėti dubenį vandens, ant jo – šakelę tarsi tiltą. Tada per miegus tikėtasi susapnuoti, koks tas jaunikaitis ateis jos pasiimti per šį tiltą“, - burtų žiniomis dalijosi N. Balčiūnienė.

Etnologijos žinovė pabrėžė, kad susirinkus žaisti, kalbėtis, burtis yra labai prasminga ir būtų gražu, jei daugiau žmonių norėtų to mokyti – šiandien esą tam maža galimybių. Jos teigimu, šiandieniniam žmogui nemažu iššūkiu tampa ne tik kitų mokymas, tačiau ir individualus atsipalaidavimas, materialių dalykų pakeitimas dvasiniais.

„Parėję po darbo ne televizorių ar kompiuterį junkitės, o geriau išeikite pasivaikščioti į gamtą, raskite su kuo išeiti, aplankykite savo senelius ir pasiklausykite, ką jie apie praeitį turi papasakoti. Yra įvairiausių kolektyvų, kurie siekia skleisti tą etninę lietuvybę. Pavyzdžiui, liaudies dainų klubas „Raskila“ lapkričio 29-ąją, prieš pat Šv. Andriejaus dieną, švęs jau savo 45-metį“, - didžiuodamasi pasakojo aktyvioji etnologė, kuri su šiuo klubu tarybiniais laikais buvo viena pirmųjų, keliavusių per Lietuvą, rinkusių tradicijų trupinius, papročius, dainas ir viską kaupusių, užrašinėjusių.

„Šiuolaikiniam žmogui tereikia norėti ir pasinaudoti tais visais lobynais“, - linkėdama vidinės ramybės reziumavo N. Balčiūnienė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)