Jeigu suskaičiuoti, kiek yra vyriškų, o kiek moteriškų drabužių parduotuvių, akivaizdu, kad pasirinkimas moterims - didesnis. Tai patvirtina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.

„Nepriklausomai nuo šalies išsivystymo, moteriškų drabužių parduotuvių ir kitų prekybos vietų yra daugiau, nes moterims istoriškai drabužių pirkimas yra aktualesnis klausimas“, - mano prekybos specialistas.

Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl vyriškų drabužių pasirinkimas yra mažesnis, o pirkinių kainos – didesnės. Artėjant kalėdinių dovanų metui situacija dar paaštrėja: išperkamos populiariausių dydžių bei kainos ir kokybės santykį atitinkančios prekės.

„Šią situaciją galima paaiškinti taip: normaliomis sąlygomis egzistuoja nedidelė tikslinė auditorija, tai yra, pirkėjai vyrai. Kai atsiranda momentiniai poreikiai, dažniau ieškoma ypatingesnių daiktų, kai ko parduotuvėse gali nebūti arba greitai nelikti. Pažinodami rinką ir tiekėjai nenori rizikuoti pirkdami daugiau, nes baiminasi, kad prekių neišpirks, o pinigai liks įšaldyti“, - paaiškina rinkodaros konsultantas ir praktikas Audrius Savickas.

Audrius Savickas
Tačiau jis patikslina, kad su tokia problema dažniausiai susiduriama, kai ieškoma išskirtinių prekių dovanoms.

„Problemos prasideda tuomet, kai mes imamės ieškoti ko nors ypatingesnio: ne to, ką perka vidutinis statistinis lietuvis. O pasiūloje išskirtinių dalykų beveik nėra, o jei ir yra, tai siaubingai brangiai, kad atpirktų pardavėjų investicijas belaukiant ypatingo pirkėjo“, - sako A. Savickas.

Keli didieji diktuoja ir kainas, ir asortimentą

Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analizės vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius konstatuoja, jog Lietuvoje vyriškų drabužių ir aksesuarų rinkoje kainas ir pasiūlą diktuoja keli didieji prekybininkai. Dėl to pirkėjai pasigenda ne tik įvairovės, bet ir mažesnių kainų.

„Lietuvoje vyriškų drabužių rinkoje dominuoja vos keli didesni prekybininkai. Vilniuje situacija yra dar nebloga, bet mažuose miesteliuose - kur kas liūdniau, nes drabužiai perkami iš esmės tik turguose, kur prekybinių tinklų apskritai nėra“, - sako jis.

Anot A. Urbonavičiaus, vyriškų drabužių rinkoje, kaip ir kitose prekių kategorijose, yra trys segmentai: aukščiausiausios, vidutinės ir mažiausios kainos, o aštresnės konkurencijos - nėra.

„Didieji tinklai dirba pirmosiose dviejuose kategorijose, o pigų segmentą užėmęs turgų importas. Tad sutinku, kad egzistuoja problema, kai Lietuvoje norima išsirinkti vyriškus drabužius. Aš perku užsienyje ir dėl didesnio pasirinkimo, ir dėl patrauklesnių kainų“, - dėsto A. Urbonavičius.

Kitas būdas rasti tinkamų vyriškų aksesuarų ir drabužių – pirkti internetu.

„Prekyba internetu iš dalies gali padėti išspręsti mažo pasirinkimo ir didelių kainų problemą: yra ir sėkmingai gyvuojančių vyriškų papuošalų parduotuvių internete. Turint prekybos internetu platformą nišinius poreikius galima patenkinti greičiau, paprasčiau ir išvengti papildomų sąnaudų, pavyzdžiui, sandėliavimo išlaidų“, - teigia A. Savickas.

Tačiau L. Vilimas mano, kad Lietuvoje yra pakankama vyriškų drabužių pasiūla: jų galima įsigyti pradedant kasdieninio vartojimo prekybos centrais ir baigiant dizainerių parduotuvėmis.

„Poreikį Lietuvos prekybininkai tikrai visiškai patenkina, o kasmet jų atsiranda vis daugiau. Manau, kad Lietuvoje pasiūla tiek vyrams, tiek moterims yra adekvati. Jeigu vyrams reikia šiek tiek mažiau, pasiūla ir yra šiek tiek mažesnė, bet, manau, ji yra pakankama. Konkurencija tarp vyriškų produktų taip pat vyksta“, - dėsto prekybininkų asociacijos vadovas.

Kodėl vyrams siūloma mažiau ir brangiau?

Artūras Tereškinas
Vertinant iš sociologinės perspektyvos, vyrų apsipirkimo įpročiams galioja ne vienas stereotipas.

„Manyčiau, kad viena iš nedidelio asortimento vyrams priežasčių yra ta, kad vyrai Lietuvoje dar nėra labai išrankūs drabužiams. Sociologai aiškina, kad vyrai yra praktiški, tad neskiria jiems daug dėmesio, neieško didesnės įvairovės. Egzistuoja ir stereotipinė nuostata, kad moterys perka drabužius ir, iš tiesų, drabužius vyrams dažnai perka mamos, žmonos ar partnerės, tad ir pasirinkimas yra nukreiptas į moterų rinką“, - pastebi Vytauto Didžiojo universiteto sociologas Artūras Tereškinas.

Jo nuomone, Lietuvoje vyrai apskritai mažiau rūpinasi išvaizda, nei senosiose Europos Sąjungos valstybėse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, tad ir dėl šios priežasties įvairesniam asortimentui paklausos nėra.

Paklaustas, kaip būtų galima paaiškinti didesnes vyriškų drabužių kainas, jis sako, jog tam yra ir sociologinė, ir ekonominė priežastis.

„Vienas iš kainų skirtumų paaiškinimų gali būti ir toks, kad vyrai vadinami šeimos maitintojais, tad uždirba daugiau - nors nebūtinai tai yra tiesa - ir statistiškai jie gali sau leisti mokėti daugiau. Kitas aspektas: jeigu pirkėjų yra mažiau, atitinkamai ir kainos yra didesnės“, - teigia A. Tereškinas.

Apibendrindamas A. Tereškinas sako, jog sutinka ir pats patyrė, kad Lietuvoje vyriškų drabužių rinka yra skurdoka.

„Prieššventinis laikas tik parodo, kad pasirinkimas yra menkas, ypač paklausiausių dydžių, skirtų aukštesniems vyrams. Aš taip pat esu susidūręs su problema, kai parduotuvėje yra sunku surasti tai, ko nori. Užsienyje yra gerokai lengviau ir dėl didesnio pasirinkimo, ir mažesnės kainos“, - mano sociologas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)