Besniegė žiema, ankstyvas pavasaris – puikios sąlygos erkėms ne tik daugintis, bet ir ieškoti savo aukų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemologė Aušra Bartulienė patvirtino, kad šylant klimatui šių kraujasiurbių populiacija didėja, o kartu ir plitimas teritorijoje. Klimatas turi didelę įtaką ir erkių išgyvenimo galimybei.

„Erkių aktyvumas labai priklauso nuo temperatūros, drėgmės. Tai yra tiesiogiai veiksniai. Pavyzdžiui, jau esant 4–5 laipsnių temperatūrai erkės pasidaro aktyvios, o sušilus iki 8–11 laipsnių jau prasideda jų metamorfozė: iš kiaušinėlių virstama lervomis, vėliau nimfomis ir suaugusiomis erkėmis“, – aiškino pašnekovė.

Gali dėkoti šiltai žiemai

Šiltėjant klimatui išsitęsia ir erkių aktyvumo laikotarpis, o metas, kai jos nurimsta ir mažiau pavojingos, tampa trumpesnis.

Kuo ankstesnės stadijos erkė, tuo ji yra jautresnė tiek temperatūros, tiek drėgmės pokyčiams. Pavyzdžiui, lervų išgyvena vos 5 proc., nimfų – 20 proc., o suaugusios yra labiausiai atsparios aplinkos pokyčiams.

„Šiaip erkės yra labai jautrios išdžiuvimui. Pavyzdžiui, jei turime sausą vasarą, joms sąlygos blogesnės. Joms reikalinga 85–92 proc. drėgmė, tokiomis sąlygomis jos geriau išgyvena“, – šio kraujasiurbio ypatumais dalijosi specialistė.

Aušra Bartulienė

Dėkinga šiais metais erkėms buvo ir besniegė žiema. Nebuvo ne tik sniego, bet ir didelių šalčių bei speigo.

„Tai buvo tikrai palanku erkėms. Tačiau drėgmė joms vis vien reikalinga. Žiemomis įprastai erkės įsirausia po lapais, po žolės paklote ir ten joms užtenka drėgmės. Bet jei žiema labai atšiauri ir be sniego, tokios sąlygos joms pavojingiausios – greitai žūsta tiek lervos, tiek kiaušinėliai, o nimfos ir suaugusios gali iškęsti tik 7–10 laipsnių šaltį“, – aiškino pašnekovė.

Taigi, sniegas erkėms nėra toks jau ir baisus, nes po sniego danga, jei nėra didžiulių speigų, joms gali susidaryti labai geros sąlygos praleisti šaltąjį metų laiką.

Ne tik oro sąlygos

„Tačiau svarbu ne tik oro sąlygos, bet ir erkių maitintojų populiacija. Erkės yra voragyviai, kurie išgyvena siurbdami stuburinių gyvūnų kraują. Vadinasi, erkių populiacija priklauso ir nuo gyvūnų. Pagrindiniai erkių maitintojai yra graužikai – pelės, pelėnai, kirstukai. Kuo didesnė šių gyvūnų populiacija, tuo erkėms lengviau prasimaitinti“, – pasakojo A. Bartulienė.

Pasimaitinusi erkė gali jau pasiruošti metamorfozei į kitą stadiją – dėti kiaušinėlius, virsti nimfa ar suaugusia erke.

„Kai turime neatšiaurią žiemą, graužikų populiacija išauga ir erkėms susidaro palankios sąlygos lengvai rasti grobį“, – aiškino pašnekovė.

Erkės puola briedžius
Foto: Albertos universiteto (Kanada) nuotr.

Svarbu nepamiršti, kad graužikai – ne tik erkių maitintojai, bet ir ligų rezervuarai, pavyzdžiui, erkinio encefalito ar Laimo ligos. Aukomis šie kraujasiurbiai pasirenka ne tik mažuosius žvėrelius, bet ir didesnius stuburinius gyvūnus, pavyzdžiui, kiškius, stirnas, briedžius, todėl ir nuo pastarųjų populiacijos priklauso erkių populiacijos augimas.

„Šiltėjantis klimatas labai palankus tiek erkėms, tiek jas maitinantiems gyvūnams. Žinoma, kartu keičiantis klimatui galime sulaukti didelių sausrų, o tai jau neigiamai veiktų tiek gyvūnus, tiek augmeniją, tiek erkes. Taip pat prie neigiamų veiksnių erkių populiacijai prisidėtų dideli potvyniai“, – svarstė A. Bartulienė.


Kad erkės gerai jaučiasi keičiantis klimatui, rodo ir sergamumo rodikliai, kurie muša rekordus. Pernai metais Lietuvoje fiksuota 711 erkinio encefalito atvejų. Tai didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius per paskutinį dešimtmetį. Laimo ligą iš gamtos pernai parsinešė 3292 gyventojai. Tai taip pat yra rekordinis skaičius.

Aptiko naują rūšį

Klimato kaitos įtaką erkių paplitimui Lietuvoje stebi ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, biologas Algimantas Paulauskas. Pasak jo, erkių populiacijai gausėti padeda ir tokios šiltos žiemos, kokią turėjome šiais metais.

Kaip pasakojo profesorius, pavyzdžiui, taip vadinamos šuninės erkės išliko aktyvios visą šią žiemą. Tiesa, jos labiau pavojingos keturkojams augintiniams dėl pernešamos babeziozės.

Jau kovo mėnesį mokslininkai aptiko ir miškines erkes (lot. Ixodes ricinus) kurios žmogui gali pernešti erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

Foto: Shutterstock

Specialistas pabrėžė, kad pernai Lietuvoje aptikta ir nauja erkių rūšis (lot. Haemaphysalis concinna), kuri anksčiau buvo įsitaisiusi Centrinėje Europoje ar pastebima Lenkijos Šiaurėje.

„Ši erkių rūšis itin aktyvi liepą–rugpjūtį, kai kitų erkių Lietuvoje aktyvumas jau aprimęs. Todėl galime turėti situaciją, kai patogenai pernešami bus ilgesnį laiką“, – įspėjo A. Paulauskas.

Profesorius pastebėjo, kad keičiantis klimatui erkės kraustosi vis šiauriau, todėl ir į Lietuvą atkeliauja naujos rūšis, kurios anksčiau buvo stebimos tik labiau Pietuose esančiose Europos dalyse.

Naujos rūšies erkę, pasak pašnekovo, atskirti nuo Lietuvoje jau įprastų erkių, plika akimi nepavyktų.

„Jos labai panašios į tipines erkes. Patys nustatėme, kad tai nauja rūšis Lietuvoje tik labai atidžiai tikrindami ir net atlikdami molekulinius tyrimus“, – pasakojo A. Paulauskas.

Lietuvoje aptikta nauja erkių rūšis
Foto: Organizatorių nuotr.

Į Lietuvą naujų rūšių erkės atkeliauja ir su migruojančiais paukščiais. Tiesa, jei anksčiau dėl šaltesnio klimato tokios erkės neišgyvendavo, šiltesnės žiemos ir palankesnis klimatas joms leidžia išgyventi ir daugintis mūsų šalyje.

Profesorius teigė, kad valdyti erkių populiacijai priemonių nelabai ir yra. Gyventojai turėtų patys pasirūpinti, kad jų aplinkoje nebūtų laikoma ilgametė žolė, ją nuolat pjauti, o laiką leidžiant gamtoje būti atsargiems ir grįžus gerai apsižiūrėti, ar neprikibo kraujasiurbys.

Tiesa, šiuo metu vykstant į gamtą reikėtų saugotis ne tik erkių, bet ir koronaviruso. Patariama vykstant į gamtą pasirūpinti apsaugos priemonėmis ir vengti didelių kompanijų.