Sostinėje gyvenantis Kęstutis, paskelbus karantiną, dirbti nuotoliniu būdu kuriam laikui išvyko į savo sodybą. Aptvertoje 60 arų teritorijoje vasaromis vyras problemų neturi, tačiau pavasariais yra ne kartą pastebėjęs erkių.

Rezultatas nudžiugino

„Nors teritorija aptverta, aplink – laukinė gamta. Net jei nuo laukinių žvėrių ji atkirsta, erkių prineša graužikai. Kai po snieguotos žiemos nutirpsta sniegas, net matyti pelių išminti takeliai“, – pasakojo sostinės gyventojas.

Šį pavasarį daugiau laisvo laiko turėjęs vyras nusprendė išbandyti vieną eksperimentą, apie kurį paskaitė internete.

„Paėmiau baltą paklodę ir bandžiau šukuoti teritoriją. Pritvirtinau ją prie pagalio ir bandžiau braukti per naujai augančią žolę“, – prisiminė pašnekovas.

Deja, šis būdas rezultato nedavė. Taip Kęstučiui nepavyko pagauti nė vienos erkės. Jis nusprendė jų medžiokle užsiimti šiek tiek pakeitus metodiką. Vyras viename plote tiesiog paklojo baltą paklodę ir ją paliko kelioms minutėms. Po kurio laiko ją pertempdavo į kitą plotą ir vėl trumpam palikdavo.

Erkės
Foto: Asmeninins albumas

Šis būdas pasirodė daug efektyvesnis. Kiekviename plote ant audinio užsikabindavo po 2–4 erkes. Po maždaug valandą užtrukusio eksperimento vyrui pavyko pagauti daugiau nei 20 erkių.

„Kai teritorija nedidelė, manau, tai gali būti visai efektyvus būdas surinkti didžiąsias erkes, kurios vėliau dėtų kiaušinėlius“, – džiaugėsi pašnekovas.

Pasakė, kur erkių galima rasti visada

Biologas, biomedicinos mokslo daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algimantas Paulauskas teigė, kad įvardyti Lietuvos regionus, kur erkių populiacija didesnė, būtų sudėtinga. Jų galima aptikti visoje šalies teritorijoje. O erkių koncentracija daugiau priklauso ne nuo Lietuvos regiono, o nuo gamtos sąlygų.

„Be to, svarbiau ne pačios erkės ir jų kiekis, o patogenai, kuriuos jos nešioja. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad intensyvios žemdirbystės teritorijose užsikrėtusių Laimo liga yra 2,5 proc. erkių, įėjus į pušyną tokių jau bus 9 proc., o šalia miško pievoje – net iki 20 proc.“, – skaičiais dalijosi pašnekovas.

Prie erkių paplitimo ir gausos visoje Lietuvoje prisideda ir jų maitintojai. Dėl gerų klimato sąlygų šalyje daugėja ir graužikų, kanopinių žvėrių, kurie tampa puikūs erkių kraujo šaltiniai.

Algimantas Paulauskas
Foto: VDU

Šiemet profesorius su kolegomis pradės naują tyrimą – soduose. Pasirodo, ir juose nemaža tikimybė su erke pasigauti Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Tiesa, į sodus dažniausiai erkių atneša paukščiai.

Vis dėlto A. Paulauskas prasitaria, kur visada galima rasti erkių.

„Jei šiaip ieškosite pievoje, galite ir nerasti, bet galiu pasakyti, kur rasite visada, – eikite elnių, kitų žvėrių takais. Ten erkių tankumas gali būti daugybę kartų didesnis nei kitoje vietoje“, – sakė pašnekovas.

Svarbu kuo greičiau erkę aptikti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAD) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė pasakojo, kad erkių nešiojamos ligos yra židininės, o Lietuvoje apie 1 proc. erkių užsikrėtusios erkiniu encefalitu. Laimo liga – dar daugiau (15–17 proc.).

Erkės puola

„Pačios erkės sukėlėjus perduoda, kai maitinasi užsikrėtusio šeimininko krauju. Kai vienu metu iš to paties graužiko maitinasi daug erkių, jos visos gali užsikrėsti. Ligos sukėlėjas perduodamas ir tada, kai erkė vystosi iš vienos stadijos į kitą, kai patelė padeda užkrėstų kiaušinių“, – vardijo pašnekovė.

Pasiteiravus apie ligas pernešančių erkių paplitimo zonas šalyje, A. Bartulienė teigė, kad Laimo liga galinčios apkrėsti erkės išsibarsčiusios po visą Lietuvos teritoriją, o erkinio encefalito atvejų daugiau yra Kauno, Marijampolės, Alytaus apskrityse.

Aušra Bartulienė

„Atsargiems reikėtų būti visoje Lietuvoje. Mūsų šalis yra didesnės rizikos šalis; jei žiūrėsime į Europos situaciją, čia erkinio encefalito sergamumo rodiklis praktiškai du kartus didesnis nei kitose ES šalyse“, – pasakojo specialistė.

Gydytoja teigė, kad svarbiau ne tai, kokio dydžio ir kur paplitusi erkių populiacija, o kiek erkės yra užsikrėtusios.

„Gyventojai, kurie poilsiauja soduose ar sodybose, turėtų prižiūrėti savo žolę, pasirūpinti aplinka. Žolę reikia pjauti dažnai ir reguliariai. Erkės gali lengvai išdžiūti, o, esant nupjautai žolei ir saulei, taip ir gali nutikti“, – patarė pašnekovė.

Be to, pabuvus gamtoje reikėtų gerai apsižiūrėti kūną, ar nėra įsisiurbusios erkės, galbūt ją pavyktų pastebėti dar net neįkandus.

„Kartais erkė įsisiurbia ne per 10 minučių, bet per ilgesnį laiką. Dar svarbiau, kad erkinį encefalitą ji gali perduoti iškart, vos tik įsisiurbė, bet Laimo ligos sukėlėjai gali būti perduoti tik po 48 valandų. Taigi, jei pamatome erkę, ją reikia būtinai pašalinti, žaizdelę dezinfekuoti ir apie mėnesį sekti įsisiurbimo vietą – ar neatsiranda Laimo ligai būdinga dėmė. Tiesa, trečdaliui žmonių dėmė gali ir neatsirasti, todėl reikia bendrai stebėti savo savijautą“, – kalbėjo pašnekovė.