Pilnai nuo erkinio encefalito pasveiksta tik apie 40 proc. sergančiųjų. Likusiems 35 - 58 proc. asmenų pasireiškia įvairūs negalavimai, tokie kaip: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Apie 10-15 proc. pacientų patiria vienos ar kelių galūnių paralyžių. Iki 4 proc. susirgusių žmonių gali net mirti. Gydytojai kartoja, kad apsisaugoti galima tik vienu būdu – skiepijantis. Kad gydymo nuo erkinio encefalito nėra, o liga puola visus be išimties – vaikus ir suaugusius, sveikus ir sergančius.

Vis dėlto šiuo metu keliaujant į gamtą reikėtų saugotis ne tik erkių, bet ir koronaviruso. Gydytojai įspėja, kad net ir gamtoje negalima būriuotis. Siekiant sustabdyti viruso plitimą visi turime elgtis atsakingai.

Nesuprato, kuo serga

Tuomet 18 metų Gabrielei, besimokančiai 12 klasėje, erkė įsisiurbė viename iš Dzūkijos miškų. „Tiksliai pamenu, kad susirgau rugsėjo 2 dieną. Įsisiurbusią erkę dar rugpjūčio vidury aptikau dešinėje kojoje, prie čiurnos. Nieko bloga neįtariau. Nuo mažens grybaudavau, eidavau į mišką, tad erkių tiek man, tiek mano šeimai per daugelį metų buvo įsisiurbę galybė. Tad radus lemtingąją erkę jaučiausi visiškai rami, kartu su mama ją ištraukėme ir diena bėgo savo eiga“, - savo istoriją prisimena moteris.

Iki to laiko Gabrielė nebuvo girdėjusi jokios aštresnės komunikacijos erkinio encefalito tema, raginimo skiepytis.

Merginos sirgimo procesas buvo gana sudėtingas, nes jos šeima ilgai nesuprato, kuo ji serga. „Erkinis encefalitas turi dvi bangas: pirmosios bangos metu, praėjus maždaug 3 dienoms po erkės įkandimo, sukilo nežymi temperatūra, skaudėjo galvą, tačiau viskas praėjo po keleto dienų. Visi manė, jog tai eilinis peršalimas.

„Rugsėjo 2 dieną, tik atėjusi pirmą dieną į mokyklą, pasijutau prastai. Mokyklos seselė išmatavo temperatūrą, kuri buvo nežymiai pakilusi iki 37,3 laipsnio. Seselė paklausė, kokie ligos simptomai, ar ankščiau nesijaučiau prastai. Pasakiau, kad prieš dvi savaites buvo nežymiai sukilusi temperatūra ir skaudėjo galvą, bet po kelių dienų praėjo. Seselė paklausė, ar man nebuvo įsisiurbusi erkė – atsakiau taip, buvo. Nepaisant jos klausimo, nesusimąsčiau, kas man galėtų būti, nes erkių per gyvenimą buvo įsisiurbusi ne viena. Ji išleido mane namo, tačiau kitą dieną į mokyklą neišėjau. Mano mama tuo metu buvo išvykusi į kitą šalį, namuose likau su tėčiu. Sveikata blogėjo tiesiog valandomis“, - prisimena Gabrielė.

Galvos skausmai iki sąmonės netekimo

Temperatūrai šoktelėjus iki 39 laipsnių ir nepadėjus jokiems vaistams, tėtis nuvežė merginą į ligoninę. Gydytojas įtarė, kad gali būti erkinis encefalitas, tačiau į ligoninę neguldė.

„Dvi dienas namuose praleidau tik pusiau sąmoninga. Galvos skausmai buvo tokie stiprūs, kad dažnai netekdavau sąmonės, laikėsi aukšta temperatūra. Ilgą laiką miegodavau. Prie manęs tas dienas budėjo tėtis ir tuometis draugas, dabartinis mano vyras. Sekmadienį grįžo mama, o pirmadienį mane paguldė į ligoninę. Diagnozavo erkinį encefalitą“, - pasakoja Gabrielė, ligoninėje pragulėjusi pusantros savaitės.

Mergina prisimena, kad kiekvieną dieną jai statydavo lašines. Vaistų nuo šios ligos nėra, todėl viskas, ką daro ligoniams, – plauna kraują su skysčiais. Praėjus keletui dienų, jos sveikata pradėjo gerėti, pradėjo sparčiai sveikti. Gydytojai siūlė papildomą reabilitaciją, tačiau jos neprireikė. „Buvau užsispyrusi kuo greičiau grįžti į mokslus“, - sako ji.

Erkinio encefalito pasekmė - 7 atminties sutrikimų metai

Į mokslus Gabrielė grįžo lygiai po mėnesio. Dvyliktoje klasėje spaudimas ruoštis egzaminams buvo didžiulis. „Buvau išsekusi fiziškai, pirmuosius keletą mėnesių buvo labai smarkiai sutrikusi atmintis, neatsimindavau žmonių vardų, pavardžių, kamavo siaubingi galvos skausmai. Norėjau žūtbūt studijuoti Vilniuje, tad stengiausi mokytis iš visų jėgų. Tačiau neslėpsiu, atminties sutrikimai, negalėjimas susikaupti, labai stipriai gniuždė. Nepaisant to, artėjant pavasariui, tai yra daugiau nei po pusės metų, situacija po truputį pradėjo taisytis. Man pavyko sėkmingai išlaikyti egzaminus ir įstoti į specialybę, kurios siekiau. Atminties sutrikimus jaučiau apie septynerius metus nuo ligos pradžios“, - kalbėjo pašnekovė.

Praėjus dešimčiai metų, visa ši istorija merginai liko tik prisiminimas, o jos tėvams – labai didelė pamoka. Ji prisimena savo mamos žodžius: „Prieš tavo ligą norėjau, kad gerai mokytumeisi, daug pasiektum. Po ligos vienintelis noras buvo, kad būtum sveika”.

Infektologai sako, kad Gabrielei užsikrėsti jau nebėra galimybės, imunitetą turi visam gyvenimui. „Šiandien nebejaučiu jokių padarinių. Po šio įvykio pasiskiepijo visa mano šeima, kiti artimi žmonės, - sako moteris, pastebėjusi, kad žmonės vis dar maišo erkinį encefalitą ir Laimo ligą, - Yra tų, kurie mano, kad šią ligą išgydys vaistais, nors, deja, vaistų nuo šios ligos nėra. Deja, yra ir tokių, kurie tiki, kad jų imunitetas yra stiprus ir jie šia liga užsikrėsti tiesiog negali. Taip galvoti klaidinga, nes susirgus erkiniu encefalitu sveikatos pasekmės gali būti gerokai skaudesnės, nei mano atveju“.

Erkė
Foto: Shutterstock


Tiek vaikams, tiek suaugusiems ligos pasireiškia vienodai

Sveikatos specialistai su nerimu laukia erkių sezono pradžios. Šiltėjantis klimatas jį paankstino - erkių jau reikia saugotis. Kasmet keli tūkstančiai suserga Laimo liga, šimtai – erkiniu encefalitu. Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotojas medicinai Raimundas Micka sako, kad vien jų poliklinikoje praėjusiais metais diagnozuota Laimo liga – 423, erkinis encefalitas – 72 pacientams.

Paklausus, kokio amžiaus žmonėms ir kokiomis ligomis sergantiems reiktų pasisaugoti erkių, medicinos klinikos „Endemik“ vyr. gydytoja Elena Šukė teigia, kad ligos pavojingos visiems, nes erkinis encefalitas tiek vaikams, tiek suaugusiems pasireiškia vienodai: „Tai yra smegenų audinio uždegimas, todėl paciento amžius šioje vietoje nėra svarbus. Taip pat nėra taip, kad lėtinių ligų neturintis žmogus negaus liekamųjų sveikatos reiškinių, o turintis lėtinę ligą būtinai labai sunkiai sirgs Laimo liga. Tai bakterinė infekcija, kuri gali sužaloti tiek vaiko, tiek suaugusiojo organizmą“.

E. Šukė sako, kad klimatui šylant, šiemet tą padiktavo itin šilta buvusi žiema, ir žmonėms darantis vis sąmoningesniems, skiepijimas nuo erkinio encefalito tampa nenutrūkstamas procesas ir sezoniškumas pamažu mažėja, o skiepijimų apimtys didėja. Žmonės teiraujasi apie skiepijimo galimybes tiek pavasarį, tiek žiemą. Vis dar pastebimas didesnis skiepų poreikis ankstyvą pavasarį, tačiau žmonės skiepijasi ištisus metus. Skiepytis reikėtų taip, kad iki erkių sezono jau turėtume gerą imunitetą.