Prisiminė seną tėčio pomėgį
Dažno jaunystė šiandien neįsivaizduojama be kelionių ir bandymų padirbėti svetur. Ne išimtis ir Karolina su Justinu, kurie, paragavę užsienio, iš meilės šeimai grįžo į gimtinę ir ėmėsi šeimyniško verslo.
Taigi, kurį laiką padirbėję Norvegijoje, Karolina ir Justinas planavo sugrįžti gyventi į Lietuvą. Dirbti įprastų darbų pora nenorėjo, tad vis suko galvas, kokia įdomia veikla galėtų užsiimti. Ir štai, kur buvusios, kur nebuvusios, galvose ėmė dūgzti bitės.
Medaus nešiotojos Justinui buvo pažįstamos nuo vaikystės – dar būdamas mažytis, jis stebėjo, kaip savo bitynu rūpinasi tėtis. Vis dėlto, Justino prisiminimai apie bites nebuvo patys maloniausi, o Karolinai bitininkystė buvo kažkas naujo ir niekad nepatirto. Tad kas būtų pagalvojęs, kad šeimą iš naujo suartins senas tėčio pomėgis?
„Justinas kažkiek žinojo apie bites iš tėčio, tačiau prie jų paskutinį kartą buvo priėjęs 3 ar 4 metų. Gavo skaudų geluonį į veidą, ir nuo tada prie bičių nebelįsdavo. O dabar pats labai daug domisi, pritaiko ir išbando viską, ko išmoksta, aptaria su kitais bitininkais. Net ir Norvegijoje trumpam teko jam bitininkauti, nemažai ten iš vieno ilgaamžio bitininko patirties pasisėmė“, – pasakoja Karolina.
Paklausta, kaip sekėsi susidraugauti su bitėmis pačiai, Karolina džiaugiasi tuo, kad nuo pat pradžių jų nebijojo, o uošvis jai negailėjęs vertingų pamokų ir patarimų – už tai ji esanti labai dėkinga.
„Aš asmeniškai visai nebuvau susijusi su bitėmis. Ir negaliu patikėti, jog visiškai jų nebijojau, mielai mokiausi iš uošvio, tikrinau avilius. Jeigu prieš 3 metus būtų kas pasakęs, jog bitininkausiu, būčiau net nesusimąsčiusi ir pasakiusi, jog tikrai niekada. Kažkokia mistika, kaip jos įtraukia, ir jokios baimės nejaučiau nuo pat pradžių“, – stebisi Karolina.
Darbo valandų neskaičiuoja
Žingsnis po žingsnio, senas Justino tėčio pomėgis tapo jaunos šeimos verslu. Pora netruko pastebėti, kad bitininkystę, kuriai tėtis turėjo vis mažiau laiko, ne tik galima prikelti naujam gyvenimui, bet ir paversti sėkmingu verslu.
„Kas liečia verslą, viskas išsirutuliojo palaipsniui. Visų pirma, Justinas pradėjo domėtis šiuolaikine bitininkyste, šių dienų aviliais, medaus sukimo modernizavimu, medingų augalų auginimų. Visam tam Justino tėtis neturėdavo laiko, ir bitininkystę daugiau mažiau laikė hobiu. Tad po truputį kartu plečiame bityną, domimės bitininkystės subtilybėmis, ir galim pasakyti, kad kuo daugiau giliniesi, tuo daugiau atrandi nežinomųjų. Supranti, kad dar daug mokytis ir mokytis tiek apie bites, tiek verslo subtilybes“, – sako Karolina.
Šiuo metu didžiąją laiko dalį pora skiria bitininkystei ir bičių produktų pardavimui, o iš tėčio pomėgio atgimusiame versle tiek Karolina, tiek Justinas yra pasidalinę savomis atsakomybėmis.
„Justinas daugiau atsakingas už bičių šeimų priežiūrą, avilių pervežimą, įrangos paiešką, patalpų remontus ir panašius darbus. Aš daugiausiai laiko skiriu bendravimui su klientais, naujų produktų paieškoms, socialinei medijai. Labai pasiilgstu ir bičių, tad karts nuo karto padedu bityne“, – pareigas įvardija Karolina.
Nors jauna pora ir įprastai bitininkystei skiria didžiąją dalį laiko, vasaros būna išskirtinės – tiek Karolina, tiek Justinas karštuoju metų laiku vos spėja suktis.
„Vasara būna ypatingai užimta, ir darbo valandų neskaičiuojame. Tenka ir daugiau nei 16 valandų išdirbti. Kiek ramiau ir lengviau žiemos laikotarpiu, tačiau, atlikus paskutines bičių šeimų apžiūras, pereiname prie kitų darbų, kaip rėmelių tvarkymas, dovanų ruošimas, medaus išpilstymas ir kita. Sezonas tęsiasi, tačiau ne toks intensyvus“, – darbo trūkumu nesiskundžia Karolina.
Medų derina su uogomis ir žolelėmis
Šeimos verslas vien įprastais medaus gaminiais neapsiriboja. Priešingai – jauna pora nuolat ieško naujų derinių su medumi, ir siūlo įvairiais skoniais ir aromatais praturtintą medų: čia gimsta medus su avietėmis, šaltalankiais, imbieru ir citrina ar juodaisiais serbentais.
Nors dažnas tokius gaminius šeimos bityne išvysta pirmą kartą ir pavadina egzotika, Karolina prisipažįsta, kad jie visgi nėra tokių netikėtų medaus derinių pradininkai.
„Kas liečia medaus derinius su uogomis ar žolelėmis, tai tikrai nėra naujovė ar mūsų išradimas. Kas yra tikrieji šių produktų pradininkai, nežinau, tačiau vis dar nemažai kas nežino ar nėra ragavę medaus su skoniais“, – pastebi pašnekovė.
Anot jos, idėja apie receptus su medumi ir naujus skonius atsirado ne be reikalo – tai nutiko beieškant, kuo išsiskirti, kaip sudominti ir pritraukti klientą. Tuo pačiu šeima norėjo pakeisti esamą požiūrį į medų kaip į vaistą susirgus – jie įsitikinę, kad medus yra kur kas daugiau.
„Medus, kaip produktas, suprantamas pakankamai siaurai. Naudojamas, kai sergama, ar dedamas į arbatą. Norėjosi paneigti šitą nusistovėjusią nuomonę – juk medus yra pilnas skonio, aromato, ne tik naudingųjų savybių. O kalbant apie skirtingas jo rūšis, galima ir galvą pamesti, kai ragauji, ir bandai suprasti, iš kokių augalų buvo suneštas nektaras“, – sako Karolina.
Jos manymu, kol kas jų puoselėjamas bitynas savo „vizitinės kortelės“ ar kitus pranokstančio produkto neturi, bet naujausi deriniai su braškėmis ir kokosu ar su cinamonu ir obuoliais, pasak Karolinos, jau turi savo mėgėjų ratą.
„Pirmasis – egzotiškesnių skonių mėgėjams, kitas primenantis namus, šventes. Abu skoniai atranda savo klientą, o kadangi yra lengvai tepamos konsistencijos, ir pritaikomas virtuvėje, gali būti naudojamas ištisus metus“, – lygina Karolina.
Tiesa, naujų skonio derinių paieškos ne visada būna sėkmingos. Nors naujų idėjų šeimai netrūksta, Karolina prisipažįsta, kad į rinką išdrįsta paleisti tik labiausiai jiems patiems patikusius skonius.
„Kalbant apie naujus medaus ir uogų mišinius, vis kyla mintys, o kodėl vienokio ar kitokio derinio nepabandžius. Jau esame išbandę ne vieną derinį, bet jeigu mums nelabai patiko, manome, kad ir klientui nepatiks, tad taip ir lieka tie deriniai tik bandymų stadijoje. O tam, kad jis būtų paleistas į rinką, tikrai nemažai darbo įdėti reikia. Proporcijų parinkimas, tyrimai ir kita – dar ir dabar turiu bent du skonius, kuriuos, tikiuosi, greitu metu išleisime į dienos šviesą“, – žada ji.
Įsitikino – po sunkių dienų ateina lengvesnės
Iš šalies stebint idilišką poros sugrįžimą į gimtąjį kraštą rūpintis bitėmis, sunku patikėti, kad ne Lietuvoje gyvenusiai ir dirbusiai jaunai šeimai bitininkystė niekada nebuvo svajonė.
„Apie bitininkystę tikrai nesvajojome. Vis sukdavosi mintis apie savo verslą, bet nė neįsivaizdavome, kad kažkada link to pajudėsime. Ir nenorėčiau vadinti to, ką darome, sėkmės istorija. Tai, kur esame dabar – bandymai ir sunkaus darbo rezultatas“, – sako Karolina.
Tačiau užvis jauna šeima dėkingiausia tėvams, nuo kurių pažintis su bitėmis ir prasidėjo. Karolina įsitikinusi, kad be jų pagalbos šiandienos svajonė nebūtų įgyvendinta, todėl džiaugiasi galėdama perimti iš kartos į kartą perduodamą patirtį. Tad galima drąsiai pasakyti – ši veikla įsisuko iš meilės šeimai.
„Be pagalbos iš tėvų ar artimųjų, nežinia, kiek toli būtume nuėję. Iki šiol svarbiausia mokytis ir mokytis vieniems iš kitų, savo klaidų, ir nesustoti, bandyti. Jau iš patirties žinome, jog po sunkių dienų ateina lengvesnės, ir viskas nebeatrodo taip neįmanoma. O gauti teigiami atsiliepimai, paskatinimai ir malonios žinutės veda į tik priekį“, – sako ji.
