Skiria pinigus įvairiems tikslams
Gatvėje sutikti vaikų tėvai visi turi būdų, kaip investuoti į savo atžalas. Vieni pinigus skiria kokybiškam išsilavinimui – geriausioms mokykloms ir universitetams užsienyje ir Lietuvoje. Kiti – investuoja į kasdienes vaikų išlaidas bei finansinio raštingumo ugdymą.
„Į išsilavinimą. Nu tokio investicinio plano, tiesą sakant, neturiu. Kaip ir visi žmonės: kažkiek išeina“, – teigė vyras, paklaustas, kaip investuoja į vaikų ateitį.
„Žinau, kad vaikams netgi vedami finansinio raštingumo kursai ir galbūt reikėtų iš tiesų apie tai pagalvoti rimtai, nes aš nesu labai tvirtai pasitikinti savimi šiuo klausimu“, – pastebėjo gatvėje sutikta praeivė, auginanti mažamečius vaikus.
Kai kurie tėvai investicijų paskirtį sprendžia pagal vaiko amžių ir poreikius.
„Vienas dalykas, atidedame pinigų į fondus. Kai paaugo, pradėjome duoti ir pinigų kasdienėms išlaidoms – pietums mokykloje ir panašiai. Vyresnė dukra jau pradėjusi dirbti vasaros metu, tai irgi labai puikiai susipažįsta su pinigais“, – kalbėjo vyriškis.
Investuoja pagal poreikius
Kaip aiškino „Swedbank“ Lietuvoje finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, kiekviena šeima išlaidas vaikui gali ir turėtų skirstyti priklausomai nuo individualių jo poreikių. Vaiko pinigams, kuriuos skiria valstybė, galioja ta pati taisyklė.
„Pats saugiausias sprendimas, bet prarandantis pinigus, bent jau saugiai laikyti tuos pinigus indėlyje. Taip sukčiai tų pinigų iš kokios palovės neišneš. Bet investuoja ir į fondus tėvai, yra gyvybės draudimo sprendimai, į kuriuos galima investuoti ir kaupti vaikui iki 18 metų, susigrąžinti mokesčius ir juos reinvestuoti.
Tai – geriausia grąža šiandien, nes galimybių susigrąžinti 20 proc. įmokų sumos rinkoje nelabai rastume. Kiti investuoja į mokslą, į privačias mokyklas ir t.t. Tai aš sakyčiau būdų yra visa paletė – svarbu yra kažką su tuo sąmoningai daryti. Galbūt galite 20 eurų iš 80-ies investuoti šiandien, 60 atidėti į fondą ar pasižiūrėti, ko tas vaikas nori, link ko jis linksta“, – teigė specialistė.
Pinigai ir pomėgiams, ir ateičiai
Ekonomistė J. Cvilikienė pasidalijo ir asmenine patirtimi. Ji nusprendusi vaiko pinigus skirti investiciniam gyvybės draudimui. Šiam tikslui moteris sudariusi periodinį mokėjimą, kad lėšos būtų automatiškai nuskaičiuojamos nuo jos banko sąskaitos. Taip ji tikino nematanti šių pinigų ir per daug apie juos negalvojanti. Tačiau trijų vaikų mamai ramiau, nes atžalos tokiu būdu draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, o ateityje šie pinigai turės ir didelę finansinę naudą.
„Grąžintus pinigus, deklaruojant pajamas, vėl investuoju. Iki 18 metų tų pinigų išimti negalima. Galimybė išimti pinigus yra, bet tada teks sugrąžinti lengvatą, jeigu tu ja naudojiesi. Tai yra toks valstybės skatinimas kaupti ilgalaikiu būdu.
Tai čia irgi toks tarsi triukas su savimi, nes žinome, kad mes nesame labai racionalūs ir tikrai daug kartų esu girdėjusi, kad tie tėvai, kurie kaupia dažnai sako, kad jiems nereikia pinigų nuo savęs užrakinti ir yra pajėgūs sutaupyti. Tačiau atsiranda reikalų – tai automobilį atnaujinti, tai namus keisti“, – sakė ji.
Tačiau ji neapsiriboja vien investavimu į vaikų ateitį. Pinigus šeima skiria ir vaikų ugdymui, užklasinėms veikloms.
„Iš tiesų aš nestabdau savo vaikų. Netgi privalomai jie turi išsirinkti ugdymo būrelį. Aš visiškai nereguliuoju, kas tai turėtų būti. Vienas sūnus labai mėgsta gaminti, kitas sūnus turi polinkį menams. Bet jie turi ugdyti gebėjimus šalia mokyklos. Ir aišku, ugdymo pasiekimai mums yra svarbūs. Mes tikrai apie tai kalbamės, žiūrime, diskutuojame ir bendraujame šeimoje“, – pasakojo moteris.
Svarbu nepamiršti gebėjimų lavinimo
Vilniaus TECH verslo vadybos fakulteto dekanės prof. dr. Jelenos Stankevičienės teigimu, šiandieniniame kontekste, infliacijai kopiant į rekordines aukštumas, derėtų pasvarstyti ir apie investicijas į vaiko gebėjimus.
„Jei pradėtume investuoti tuos pinigus nuo vaiko gimimo iki pilnametystės su šiuo metu siūloma 1,5 proc. vidutine metine palūkanų norma – per tą laiką sukauptume daugiau nei 19 tūkstančių eurų. Bet jeigu mes pažiūrėtume, kad metinė infliacija liepos mėnesį buvo virš 20 proc., o vidutinė metinė infliacija apie 13 proc. – tenkinti esamuoju laiku vaiko poreikius yra ir būtų naudingesnis investavimas“, – sakė prof. dr. J. Stankevičienė.
Jos nuomone, tokia investicija ateityje gali atnešti netgi didesnę naudą nei kaupiami pinigai ateičiai.
„Tarkime 5–6 metų vaikas neištaria vienos ar kitos raidės. Šiandien jums investuoti į 20 logopedo užsiėmimų nekainuotų tiek daug. Bet vienas tėvelis investuoja į tai ir vaikas pradeda gražiai kalbėti, dalyvauja būreliuose, 16 metų jis nusprendžia, kad gali filmuoti „Youtube“ kanalą ir t.t., o kitas tėvelis neinvestuoja.
Vaikas tada prisibijo kalbėti, iš jo pirmoje klasėje kažkas pasijuokia, mokytoja mano, kad aš jam gal neskirsiu kokių vaidmenų vaikų spektaklyje, kad kiti nesijuoktų. Kai jam sukanka 16 metų, pakviestas kažkur kalbėti viešai, jis sako: ne, viešas kalbėjimas yra ne man. Tai ta investicija lyg ir buvo labai maža, bet vaikui kainavo žymiai daugiau“, – aiškino pašnekovė.
Finansų ekspertės teigimu, vaiką išleisti į aukštąjį mokslą ketveriems metams Lietuvoje šiuo metu kainuoja apie 60 tūkst. eurų: sumokėti už jo mokslus, skirti lėšų pragyvenimui, būsto nuomai, automobiliui ir kitoms išlaidoms. Tam, kad pavyktų sukaupti tokią sumą iki vaikui sukaks 18 metų, nuo pat jo gimimo tėvai turi kas mėnesį investuoti apie 240–250 eurų, jeigu siūloma palūkanų norma yra apie 1,5 proc. Tačiau ką gali daryti tėvai, kurie tokios sumos neturi?
„Pasaulio ekonomikos forume finansinis raštingumas yra pripažintas kaip vienas iš pagrindinių ir svarbiausių raštingumų, neskaitant skaičiavimo ir rašymo. Kuo jūs daugiau investuosite į vaiko gebėjimų ugdymą, skiriant savo laiką, ne tik pinigus – tuo didesnė tikimybė, kad sulaukus pilnametystės jis pasieks tokių gebėjimų, jog Lietuvoje galės stoti į valstybės finansuojamą vietą, galės ir išvažiuoti į užsienį ar pretenduoti į stipendiją, kuri apmokės jo mokslus.
Tad reikia ne tik kaupti pinigų pagalvę ir atiduoti, kai jam sukaks 18 metų, bet ir elgtis taip, kad jis pagal savo turimas galimybes iš gyvenimo galėtų kažką pasiimti pats“, – teigė finansų ekspertė.