Mokosi interaktyviai
Vilnietis rinkodaros specialistas Irmantas Matilionis prieš ketverius metus pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), nes jo manymu, tai – ilgalaikė ir saugi investicija. Laidoje „Investavimo akademija“ jis pasakojo, kad šioje rinkoje jau keletą metų vyrauja didžiulė paklausa, todėl ši investicija jo šeimai pasirodė itin patraukli. Be to, investuoti į kitas kryptis stabdo žinių ir laiko trūkumas.
I. Matilionis taip pat yra ir trijų vaikų tėtis, todėl kaip pats sakė, skirstant šeimos biudžetą jis vadovaujasi paprasta taisykle, kurios visuomet laikosi.
„Apie 15–20 proc. mūsų pajamų keliauja į investicinį NT fondą. Kitus 20 proc. atidedame santaupoms. Gali būti planuojami kažkokie didesni ateities pirkiniai – kelionės, vaikų būreliai ar kažkokie mokslo ir kiti užsiėmimai, bet santaupų visada turime ir jas atidedame kas mėnesį. Likusi dalis yra išlaidoms“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, kol vaikai dar maži, atskiro fondo jiems neturi ir vaiko pinigų neatideda, tačiau neabejoja, kad laikui bėgant ir vaikams augant, toks fondas atsiras. Dabar, kaip pasakojo pats rinkodaros specialistas, finansines operacijas jis atlieka iš bendro šeimos biudžeto. Pašnekovo nuomone, užsiimti vaikų finansinio raštingumo ugdymu – svarbu. Jis jau pradėjo šių žinių mokyti savo vyriausiąjį septynerių metų sūnų.
„LEGO yra jo pasaulis ir netgi kainų lygį jis supranta būtent per LEGO. Tai mes žaidimo pavidalu stengiamės įdiegti finansines žinias ir padėti vaikui suprasti, kas yra brangu, kas yra pigu, kad kažką galima pataupyti, kažkokį daiktą nupirkti ne naują, bet, tarkime, dėvėtą, nes tada galima sutaupyti pinigų ir tų daiktų išeina daugiau. Tai manau per praktinius pavyzdžius, šiuo atveju per LEGO kaladėles, mums puikiai pavyksta tą padaryti“, – pasakojo rinkodaros specialistas I. Matilionis.
Labai svarbus tėvų indėlis
„Swedbank“ Lietuvoje finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė laidoje „Investavimo akademija“ aiškino, kad tyrimai rodo, jog 90 procentų finansinio raštingumo žinių vaikas gauna šeimoje, o tik 10 procentų – mokykloje.
„Tai ar turi toks vaikas galimybę, kurio tėvai visiškai neturi finansinio raštingumo žinių arba mano, kad tai ne vaikų reikalas arba jie visiškai atitrūkę nuo tų dalykų, galimybę tapti finansiškai raštingu ir saugiu? Turi, bet jam bus labai sunku. Ir vėl, jeigu vaikas iš didmiesčio – jam lengviau, bet jeigu iš periferijos, regiono – labai sudėtinga iš tiesų būtų tai daryti“, – teigė pašnekovė.
Pasak ekonomistės, ugdyti vaiko gebėjimus valdyti finansus nėra sudėtinga. Pirmiausia, tėvai turėtų žinoti, kad sprendžiant šeimos išlaidas, kiek tai yra įmanoma, planavime turėtų dalyvauti ir vaikas.
„Kartu planuoti vaiko gimtadienio šventę, kartu nupirkti pusryčiams kažkokius dalykus, paaiškinti, kodėl viena kelionė per brangi šeimai, o kita ne, kodėl tėvai atsisako ir negali sau leisti visko, ko jie nori – tai yra kasdieniai paprasti dalykai, apie kuriuos kalbantis po truputį tas finansinis raštingumas auga“, – aiškino finansų specialistė.
Nėra auksinių taisyklių
Vilniaus TECH verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė laidoje kalbėjo, kad nėra aiškios amžiaus ribos, nuo kurios tėvai turėtų duoti pinigus vaikui ir suteikti laisvę jo savarankiškiems sprendimams. Nėra ir auksinės taisyklės, kokia suma būtų tinkama.
Kaip aiškino pašnekovė, tai priklauso nuo daugelio faktorių – šeimos biudžeto, vaiko gebėjimų skaičiuoti ir atsakingai elgtis su pinigais. Tačiau ji patarė kiekvienai vaiką auginančiai šeimai prieš skiriant pinigus jo asmeninėms išlaidoms, įvertinti riziką, kad pinigai nebūtinai bus išleisti taip, kaip norėtų patys tėvai. Tai yra vienas pagrindinių rodiklių, padėsiančių nustatyti sumą, kurią būtų negaila prarasti, jei vaiko priimti sprendimai nebūtų pamatuoti ir racionalūs.
„Jūs tikrai galite kiekvieną mėnesį tą sumą koreguoti. Jeigu manote, kad tokia suma yra per didelė, kitą mėnesį sumažinkite, jeigu vaikas tikrai neskiria 10 eurų nuo 100 ir juos išleidžia bei jam atrodo, kad tai yra ta pati suma“, – teigė ji.
J. Cvilikienės nuomone, savarankiškai skaičiuoti pinigus ir priimti finansinius sprendimus vaikas turėtų gebėti dar prieš žengiant į pradines klases.
„Į pirmą klasę einantis žmogus turi labai daug finansinių reikalų – jam reikia spręsti, kokį talonėlį nusipirkti, arbatos ar bandelę, grąžą apskaičiuoti. Rimti iššūkiai tokiam jaunam žmogui atsiskaityti kortele ar grynais pinigais.
Jam turi būti parodyta, kaip susiskaičiuoti, kaip būti saugiam, kiek eurą sudaro centų, kad galėtų suskaičiuoti grąžą ir kitus dalykus. Mokyklos pradžia, savarankiški sprendimai mums atrodo labai paprasti. Šitiems mažiems vaikams jie yra labai sudėtingi ir tai turėtų būti tokia atskaita, nuo kada jau turime kalbėtis apie jo sprendimus ir jam padėti“, – kalbėjo pašnekovė.
Finansų ekspertės sutiko: mažamečiui vaikui paprasčiau skirti grynuosius pinigus – taip vaikas geriau supranta pinigo vertę, gali jį apčiuopti ir pats suskaičiuoti. Tačiau ramino tėvus, kad banko kortelės taip pat gali pasitarnauti mokant finansinio raštingumo.
„Jūs galite jam parodyti banko sąskaitos išrašą ir galima parodyti tam tikras banko analizes, kokioms išlaidoms ir jų grupėms buvo išleisti pinigai. Pakalbėkite mėnesio pabaigoje su vaiku, kiek jis išleido maistui, kiek jis išleido žaislams, ar tikrai tokia proporcija jį tenkina, jei jis nori kažkam sukaupti. Toks parodymas, kaip tai reikia daryti, vaikui formuoja finansinio raštingumo įgūdžius“, – sakė prof. dr. J. Stankevičienė.
Investicinių sprendimų svarba
Profesorės J. Stankevičienės teigimu, vaikams svarbu ne tik mokėti skaičiuoti, bet ir laiku išmokti priimti investicinius sprendimus.
„Išleidžiant kiekvieną eurą mes dažniausiai palyginame kelias alternatyvas. O tą vaikas gali daryti trejų, ketverių metų, renkantis vieną ar kitą žaislą, už tą pačią arba panašią sumą. Kai vaikas sprendžia, paklauskite, kokie yra jo motyvai: ar nusipirkti kažką valgomo, pavyzdžiui, šokoladuką – aš suvalgysiu ir viskas, ar už tuos du eurus aš nusipirksiu žaislą ir žaisiu visą mėnesį.
Čia yra skirtingos alternatyvos. Čia yra investicinis sprendimas su tikslu. Jūs paklauskite vaiko, koks yra jo tikslas – ar jis labiau norėjo kažką suvalgyti, ar gal jis labiau norėjo atsigerti vandens. Tokių pamokymų dėka vaikas pradeda priimti investicinius sprendimus“, – kalbėjo profesorė.
Finansų ekspertės teigimu, jeigu vaikui skiriame tam tikrą sumą pinigų, pavyzdžiui, 10 eurų mėnesiui, jis gali ne tik pats priimti sprendimus, kur tuos pinigus išleisti ir taip mokytis finansinio raštingumo, bet tokiu būdu atsiranda ir galimybė mokytis iš savo klaidų.
„Tarkime, jeigu jis nori sutaupyti dviračiui, bet jis kiekvieną savaitę ar mėnesį išleis tuos 10 eurų bandelėms, tai jis niekaip nesutaupys dviračiui. Tai reikia suprasti, kad yra mūsų veiksmai ir yra mūsų tikslai. Suvokimo galima pasiekti ir operuojant mažomis sumomis ar tėvams neturint labai didelio finansinio raštingumo. Svarbiausia leisti vaikui pačiam savarankiškai priimti sprendimus, suprasti tų sprendimų pasekmes ir tada galvoti, o ką aš galiu kitą karta padaryti geriau“, – kalbėjo pašnekovė.