Norime taupyti ar uždirbti?

Pasak laidoje „Investavimo akademija“ dalyvavusios investicijų konsultavimo bendrovės „Monsoon“ vadovės Eglės Džiugytės, ji sau pačiai ir svarstantiems apie investavimą užduoda paprasta klausimą: norite daugiau sutaupyti ar daugiau uždirbti?

„Tas atsakymas tampa labai natūralus: aš noriu daugiau uždirbti. Tai į investiciją aš žiūriu lygiai taip pat: tu nori sutaupyti ir turėti pinigus savo sąskaitoje, su valgančia infliacija ir kitais motyvais, ar nori finansinės laisvės ir daugiau uždirbti, suprasdama to rizikas?

Eglė Džiugytė
Foto: DELFI / Julius Kalinskas


Žinokite, aš šio momento laukiau dešimt metų, kada bus galima pirkti intensyviai. Tiems, kurie dabar tik pradeda, galiu pasakyti, kad esate pačiame geriausiame momente per 10 metų, kada pradėti investuoti, domėtis ir siekti savo finansinės laisvės“, – svarstančius ragino laidoje dalyvavusi pašnekovė.

Ji pasakojo, kad investuoti pradėjo dar studentavimo laikais. Finansų konsultantės pajamos tąkart siekė 400 litų, o kiekvieną sutaupytą centą ji investavo į valiutas, jomis spekuliavo ir galiausiai sudegino visus turėtus pinigus. Vis dėlto, moteris tikino, kad taip išmoko daug pamokų, o svarbiausia buvo pradėti investuoti.

„Galima pradėti ir su 30 eurų ir kas mėnesį tą 30 eurų sudėti į fondus, galima pradėti investuoti demo platformose, kur net nereikia pinigų, kad įgytume žinių ir informacijos, kaip tai veikia, kaip tas instrumentas juda, kas ten vyksta. Kai pradėjau, man irgi atrodė, kad kaip aš dabar paklausiu savo kolegų, kur man paspausti tą pirkimo ar pardavimo mygtuką, labai pergyvenau.

O sumos, nuo kurių pradedame investuoti, gali būti nuo 30 ar 100 eurų per mėnesį. Didelių pinigų tai nereikalauja, instrumentų pasirinkimas yra labai platus: galima pradėti nuo valiutų, akcijų, obligacijų, galiausiai nuo fondų. Čia tik reikia noro sužinoti ir klausti“, – kalbėjo ji.

Tiki stereotipais

Diskutuodamos apie priežastis, kodėl kai kurie vis dar bijo pradėti investuoti, laidos pašnekovės neslėpė – daugelis galvoja, kad jiems trūksta žinių. Pasak „Swedbank“ Lietuvoje ekonomistės Gretos Ilekytės, ją pačią pradžioje persekiojo mintys, kad informacijos ji turi per mažai. Ekonomistei tada atrodė, kad apie finansinę priemonę reikėtų žinoti net pačias mažiausias detales. Tokia baimė ir nepasitikėjimas savo žiniomis ypač persekioja moteris.\

Greta Ilekytė
Foto: DELFI / Julius Kalinskas


„Tas investavimas per mėnesį, kad ir minimalus, nereiškia, kad jūs rizikuojate prarasti savo investicijas. Vyrai dažniausiai turi tiek pat žinių arba gal netgi mažiau. Net ir dirbant finansuose yra šiek tiek nepasitikėjimo savimi. Tai ateina iš stereotipų. Turime įvairių paveikslų, kad investuotojas dažniausiai yra vyras, prisižiūrime įvairių „Volstryto vilkų“ ir galvojame, kad moteris galbūt nėra investuotoja. Taip pat matome šeimos pavyzdžius, kad dažniau už finansus yra atsakingi tėčiai, o ne mamos.

Iš tiesų tai taip pat ir man reikėjo suprasti, kad jeigu aš investuoju, tai nereiškia, jog dabar yra 50 proc. tikimybė, kad aš tas investicijas prarasiu. Mes dažnai jas matome kaip kažkokią labai didelę riziką, bet iš tikrųjų tokios didelės rizikos nėra, jei neinvestuojam į kriptovaliutas ir kažkokius labai rizikingus instrumentus“, – patirtimi dalijosi finansų specialistė.

Kaip laidoje kalbėjo ir Kauno technologijų universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Gerda Žigienė, lietuviai geriausiai išmano investicijas į nekilnojamąjį turtą (NT), todėl toms, kurioms tikrai trūksta žinių kitose sferose, o NT atrodo pakankamai aiškus – galima investuoti į jį.

„Kadangi lietuviams artimas NT, tai gerai, tegul būna pradžia ir tas NT, netgi galima paimti paskolą, išnuomoti butą, iš gautų pinigų atiduoti paskolą. Taip pamažu jau viena investicija bus. Antras žingsnis – nebijoti praverti investicinių institucijų duris. Jeigu reikia daugiau pasitikėjimo – lai tai bus tavo bankas, kuriame turi sąskaitą, kuriame kaupi pensiją.

Gerda Žigienė
Foto: DELFI / Julius Kalinskas


Kitas žingsnis, yra Lietuvoje investicinių bendrovių, kurios siūlo investicijas pagal glimas rizikas, viską paaiškina, kokia yra rizika, kiek kainuos investicija ir t.t. Aš čia prieš laidą diskutavau su vienu kolega, kuris sakė: galima investuoti ir į „Chanel“ rankinukus, nes jie per metus pabrango dvigubai. Taip kad investicijų, mielosios, yra tikrai visokių: atverkite akis ir neinvestuokite į vieną priemonę“, – aiškino pašnekovė.

Amžius ne riba

Pasak finansų konsultantės E. Džiugytės, visoms moterims investavimas turi būti aktualus, nepaisant jų amžiaus. Jaunos moterys turėtų gilinti finansinio raštingumo žinias ir kaupti finansinę gerovę, palaipsniui investicijas didinant, atsižvelgus į asmeninį rizikos lygį.

„Vyresniame amžiuje yra toks paradoksas: mes visi galvojame, kad jeigu vyresnio amžiaus žmogus – jam jau investuoti nebereikia arba jam jau tinka tik tos investicijos, kurios yra labai saugios, t. y. pinigai banko sąskaitoje. O kai mes žiūrime iš labai racionalios, logiškos pusės, tai 70-80 metų amžiaus žmogus tikriausiai turi savo limitą ir savo turtą saugiai investuoja savo ateities kartoms.

Tai ta rizika, kurią jis gali prisiimti, stipriai išauga, nes galvojama apie savo anūkus ir vaikus, kurie dar matys ne vieną ir ne du, ir ne tris ekonominius ciklus – tiek pakilimus, tiek kritimus. Tai rizika gali būti kur kas aukštesnė ir investavimo laiko intervalas stipriai išauga“, – aiškino specialistė.

Pašnekovės nuomone, svarbu išsikelti tikslą ir žinoti, ką norime veikti su sukauptais ar uždirbtais pinigais.

Reikia ugdyti atžalas

Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorės, siekiant paskatinti visuomenę investuoti, finansinį raštingumą ugdyti reikėtų pradėti nuo mažens.

„Jau nuo 7 metų savo dukrai paėmiau kortelę ir ji galėjo atsiskaityti už savo pirkinius. Jaunoji karta labai gerai skaito ataskaitas, jie labai greitai pamato, kad kortelė neveikia ir kodėl. Vaikui nuo pat mažumės kažkokia pinigų suma turi būti skiriama. Tegul tai bus ir už pietus mokykloje, kad jis pats suskaičiuotų ne kasdien duodant, bet pavyzdžiui savaitei.

Duodant kasdien mes neišmokysime, nes mes kiek duodame, tiek vaikas žino, kad yra. Pirmiausia, turbūt, terminas turėtų būti didesnis nei tos dienos išlaidos, o savaitės gale tada reikėtų pažiūrėti, kaip jis elgiasi“, – kalbėjo G. Žigienė.

Pasak profesorės, tokiose situacijos vaikai elgiasi skirtingai: vieni pinigus išleidžia iš karto, po to įvairiais būdais stengiasi pragyventi, galbūt prašo tėvų pagalbos, kiti – pinigus taupo ir leisdami akylai skaičiuoja.

„Dabar yra labai puikus instrumentas vaiko pinigai. Tikrai galima tą sumą, kuri dabar yra 80 eurų, paskirstyti – dalį duoti į tą pačią kortelę einamosioms išlaidoms ir susitarti dėl dalies, kokia gali būti taupoma kas mėnesį. Ir vaikai kai pamato, kad tie pinigai susitaupo, suma kyla ir jie tada turi kažkokį tikslą. Labai gerai ir paprastas stiklainis taupyklė, kur metamos monetos. Svarbu, kad jis būtų skaidrus, nes tada matosi pokytis. Toks smulkus dalykas, kaip kaupimo matymas, yra labai gerai“, – patarimais dalijosi finansų ekspertė.

Palūkanos už indėlius eurais
Foto: Shutterstock

Be abejonės, pašnekovės teigimu, svarbu ugdymas ne tik šeimoje, bet ir mokykloje. Jos nuomone, finansinio raštingumo pagrindai galėtų būti integruojami į jau esamas programas ir dabar dėstomus dalykus.

„Nebūtinai tai turėtų būti finansų pamoka, nes kaip ir dabar švietimo sistemoje, atrodo, norisi labai daug įvairiausių įgūdžių. Tai kaip tiems vaikams visko išmokti, nereikia pamokų papildomai: mes galime integruoti. Tegu matematikoje skaičiuoja sudėtines palūkanas ir uždavinys gali būti apie paprastą elementarų finansų valdymą, vietoje to, kad skaičiuojame obuolius ar kiek kilometrų nuvažiavo automobilis“, – aiškino KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė G. Žigienė.

O štai „Monsoon“ vadovė E. Džiugytė pasakojo, kad jos kolegė savo 9-erių metų sūnui suteikė galimybę prisidėti prie šeimos investicinio portfelio, su vyru skirdami atžalai keletą šimtų eurų. Šis tik turėjo nuspręsti, kur jam skirtus pinigus tėvai turėtų investuoti.

„Po 2-3 mėnesių jis atėjo edukuoti tėvus, į kokius instrumentus reikia įdėti pinigus ir kur dabar kyla sidabras, kur krenta auksas ir ką čia dabar reiškia „Bitcoin“ krizė. Kai mes suteikiame laisvę rinktis, turime visai kitokią sistemą, apie kurią mes dažniau kalbame ir kurios mes siekiam.

Tas vaikas turėdamas pora šimtų eurų yra laisvas daryti sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Tas pats galioja ir suaugusiam žmogui – kai tik jis įgauna laisvę, jis lygiai taip pat su savo sprendimu prisiima atsakomybę, o su atsakomybe ateina ir noras kažką daryti“, – teigė ji.