Santykinai didelė dalis gyventojų nurodo, kad galėtų skirti pinigų papildomam pensijos kaupimui, tačiau realybėje tai darančiųjų yra gerokai mažiau. III pensijų pakopose fonduose teigia kaupiantys 10 proc. respondentų, dar 12 proc. yra pasirinkę kitus kaupimo pensijai būdus“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Kaip pastebi banko atstovas, papildomas kaupimas III pensijų pakopoje ar kitu būdu yra reikalingas, norint užsitikrinti pakankamas išmokas senatvėje, kurios sudarytų apie 70 proc. ar daugiau buvusių pajamų.

Kaupiant II pensijų pakopoje, sulaukus pensinio amžiaus išmoka iš šios pakopos fondų kartu su „Sodros“ pensija gali sudaryti apie 50 proc. iki tol buvusių pajamų. Jei nekaupiama ir II pensijų pakopoje, vien tik „Sodros“ pensija gali siekti apie 30-40 proc. iki tol buvusių žmogaus pajamų“, − pranešime spaudai komentuoja T. Gudaitis.

Didesnioji dalis galėtų skirti iki 50 eurų

Remiantis apklausos duomenimis, didžiausia dalis gyventojų (19 proc.) kaupimui III pakopos pensijų fonde galėtų skirti 26-50 eurų sumą. Po 12 proc. apklaustųjų įmokoms galėtų skirtų ne daugiau 10 eurų ir nuo 11 iki 25 eurų.

Didesnes įmokas galėtų mokėti šiek tiek daugiau nei dešimtadalis gyventojų. Pavyzdžiui, 51-100 eurų sumą rinktųsi 8 proc. respondentų, o 4 proc. gyventojų būtų pasirengę skirti ir daugiau kaip 100 eurų“, − sako „banko atstovas.

Kaupti papildomai savo pensijai galimybių neturi apie 26 proc. gyventojų, rodo apklausos rezultatai.

Valstybės paskatų reikšmė

T. Gudaitis skaičiuoja, kad skiriant 50 eurų per mėnesį papildomam kaupimui ir tai darant reguliariai 30 metų, per visą šį laikotarpį būtų galima sukaupti apie 50 tūkst. eurų, skaičiuojant, kad vidutinė metinė investicijų grąža sudarytų 6 proc.

Tiesa, patys gyventojai nurodo, kad pensijai papildomai norėtų vidutiniškai sukaupti apie 150 tūkst. eurų siekiančią sumą. Tokiu atveju papildomam kaupimui skiriama suma turėtų būti gerokai didesnė ir sudaryti maždaug 150 eurų per mėnesį“, − atkreipia dėmesį finansų ekspertas.

Pasak T. Gudaičio, didesnę galutinę sumą gali padėti sukaupti ilgas kaupimo laikotarpis, apimantis kelis dešimtmečius. Kitas veiksnys, galintis padėti lengviau pasiekti norimą sumą – įvairios valstybės skatinamosios priemonės.

Pavyzdžiui, valstybės paskata kaupiant II pensijų pakopoje šiuo metu sudaro apie 21 eurą per mėnesį, šie pinigai pervedami į pensijų sąskaitą ir yra investuojami. Tuo metu kaupiant III pensijų pakopoje, galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir per metus susigrąžinti iki 300 eurų sumokėtų mokesčių.

„Valstybės paskatos kaupiantiems II ir III pakopose gali pridėti papildomai iki 46 eurų per mėnesį, jeigu gauta gyventojų pajamų mokesčio lengvata yra reinvestuojama. Tai yra pakankamai reikšminga suma, siekiant pasirūpinti užtikrinta finansine ateitimi“, – sako T. Gudaitis.

Įvertintų darbdavio indėlį

Apklausos duomenys rodo, kad didelė dalis dirbančiųjų įvertintų ir savo darbdavio indėlį pensijos kaupime. 45 proc. respondentų nurodė, kad per mėnesį darbdavio skiriami 30 eurų privačiam pensijos kaupimui juos pačius paskatintų prisidėti analogiška suma.

Kaip rodo sėkmingų privataus kaupimo pensijų sistemų Islandijoje, Olandijoje ar Danijoje rezultatai, norint užtikrinti pakankamai dideles išmokas gyventojams, kurios sudarytų reikšmingą dalį iki tol buvusių pajamų, reikalingas pakankamai platus darbdavių įsitraukimas į privatų kaupimą“, − pastebi banko investicijų valdymo“ direktorius T. Gudaitis.

Šalies gyventojų tyrimą 2022 m. „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1010 respondentai.