Kaupia pinigus senatvei
31-erių ekonomistas T. Marčiulaitis investuoti pradėjo sulaukęs keturiolikos. Penkerius metus dirbo banke, prieš trejus metus įkūrė įmonę, dabar yra fondų valdytojas.
„Jeigu žmogus turi daug laiko ir sutinka investuoti pinigus bent dešimčiai metų – statistiškai geriausia investuoti į akcijas. Tai – geriausias rizikos ir gražos santykio instrumentas vidutiniam žmogui, kuris nenori daug laiko skirti rinkos stebėjimams, domėjimuisi. Jis tiesiog nusiperka akcijų fondą ir juo džiaugiasi“, – teigė investuotojas.
Tautvydas pastaruosius keletą metų laikosi taisyklės kas mėnesį investicijoms skirti ne mažiau kaip 500 eurų. Paklaustas, kiek pinigų jau užsidirbo iš investicijų, sakė, kad tai sudėtingas klausimas.
„Jeigu atvirai, aš nelabai skaičiuoju. Pakankamai pasitikiu ir man net nėra poreikio skaičiuoti. Aš praeitais metais skaičiavau, kiek maždaug uždirbau, tai buvo apie 30 proc. metinė grąža visų mano investicijų per metus. Bet bendrai, aš mažiau skaičiuoju, daugiau investuoju“, – pasakojo T. Marčiulaitis.
Didžiąją dalį investavimui skirtos sumos jis skiria akcijoms – esančioms fonduose ar pavienėms. Pastarąjį pusmetį jis šiek tiek investavo ir į kriptovaliutas. Didžiausia pamoka jis vadina 2008 metų krizę, kai visa jo turėto akcijų krepšelio vertė sumenko 70 procentų.
„Aš tada labai greitai ir labai daug supratau apie rinkas. Ši pamoka turbūt yra pati vertingiausia, kurią esu gavęs. Išmokau nepanikuoti ir žiūrėdamas atgal suprasti, kad viskas anksčiau ar vėliau bus gerai ir kad į tuos momentinius dalykus, kurie baisiai gąsdina, reikia žiūrėti platesniame kontekste, o ne užsidaryti tame momente, bijoti ir pergyventi. Reikia tiesiog atsitraukti šiek tiek ir išbūti ramiai“, – teigė finansų rinkų žinovas.
T. Marčiulaičio teigimu, vienas iš jo tikslų – turėti pakankamai pinigų sočiai senatvei. Pasak investuotojo, kaupti pensijai liko nedaug, nes nemažai pinigų jau pavyko sukaupti.
„Mano skaičiavimu, įskaitant tai, kas pervedama į pensijų fondus, pavyzdžiui, antros pakopos, senatvei užtenka kaupti apie 400–500 eurų per mėnesį. Suskaičiavus tai, ką aš vedu į pensijų fondus, man labai nedaug reikia prisidėti papildomai, kad aš pasiekčiau tą tikslą“, – aiškino jis.
Investuotojas pasakojo mėgstantis gerai gyventi ir paišlaidauti, tačiau jeigu kurį laiką nekaupia pinigų – ima jaustis nesmagiai.
„Šiuo metu mano pajamos yra didesnės nei mano išlaidos ir dėl to aš likusius pinigus investuoju“, – tikino T. Marčiulaitis.
Daugelis investuoti bijo
Tačiau taip drąsiai investuoti pasiryžęs tikrai ne kiekvienas. Daugelis vis dar neišmano apie finansines rinkas. O kai kuriems investavimas tikrai nekoreliuoja su teigiamomis emocijomis. Gatvėje sutikti praeiviai, paklausti, kokie trys žodžiai jiems asocijuojasi su investavimu, neretai jį sieja su rizika ir galimybe ne uždirbti, bet veikiau prarasti turimus pinigus.
„Investavimas? Totalus pinigų išmetimas. Manau, tiek, kiek įdėsiu, daugiau neatgausiu niekada ir nebeliks man tų pinigėlių niekam“, – kalbėjo moteris.
„Tai čia mano nuomone būtų lygiai tas pats, kas loterija. Jeigu gerai investuosi – pasiseks. Džiugu, bus geras rezultatas, bet jeigu investuosi kur nors, kas bankrutuoja – tai pinigų išmetimas“, – pridūrė kita vilnietė.
„Oi, loterija čia… Kai nežinai, ar pinigai grįš, ar negrįš“, – tvirtino dar viena kalbinta praeivė.
Vis dėlto, yra ir tokių, kurie investavimu pasitiki ir mano, kad investavimas – tai ateitis, būdas kaupti pinigus ir užtikrinti orią senatvę.
„Investavimas yra priedas prie pensijos. Jeigu pensija maža, vis tiek gali rizikuoti. Nepralaimėsi, nes vis tiek pensiją gausi, o jeigu laimėsi, bus gerai – didesnė pensija. Geriausia jaunam investuoti, nes kiek čia senam liko, nebent grabui“, – kalbėjo senjorė.
Pasak Vilniaus kolegijos investicijų valdymo lektoriaus Viliaus Tamkvaičio, investavimas su loterijomis ir didžiule rizika daugeliui mūsų asocijuojasi ne be reikalo. Tai – istorinių aplinkybių nuopelnas.
„Mūsų jaunoje demokratijoje turėjome epizodą, iki tol, kol tai buvo labai stipriai sureguliuota, agresyvaus kaubojiško investicinio pardavimo, kur nemaža dalis jo buvo apgavystė, o kita dalis buvo beprotiškai rizikinga. Tas laikmatis paliko labai gilų pėdsaką praeityje, nes mano tėvai, seneliai nukentėjo nuo investicinių čekių, vėliau sekė bankų griūtis. Prieš 2008 krizę turėjome įvairių investicinių fondų, kurie labai agresyviai ir rizikingai investavo ir žmonės prarado tikrai daug“, – aiškino jis.
Kitas įdomus aspektas apie kurį byloja ir moksliniai, pasak pašnekovo, investavimo sąsaja su lošimu. Tyrimų duomenys rodo, kad žmonės investuodami į vienas arba kitas akcijas, išgyvena tokius pačius psichologinius procesus, kaip ir lošdami.
„Lošimas visais atvejais turi tą pačią baigtį: lošiant kazino visada išloš tik kazino, lošiant akcijų, kripto ar kokioje kitoje biržoje, išloš brokeris. Čia yra labai paprasta. Todėl šie atsakymai manęs visiškai nestebina. Man pačiam yra tekę atlikti tyrimus Lietuvoje, tai tik apie 10 proc. visuomenės turi realistišką suvokimą apie investavimą. Praeivių apklausa labai reprezentatyviai tą ir parodo“, – teigė V. Tamkvaitis.
Kaip pridūrė ir „Synergy Finance“ santykių su klientais vadovė Rena Saribekian, prie stereotipinio suvokimo apie investavimą prisidėjo ir pastarieji dveji metai.
„Kai rinkoje buvo daug pinigų ir jie visiems buvo labai lengvai prieinami, socialinėse medijose atsirado daug veikėjų, kurie garantavo, siūlydavo labai dideles grąžas su maža rizika. Taip atsirado daug stereotipų. Nemanau, kad kažkas kažką rinkoje gali garantuoti. Jeigu garantuoja – viską reikia priimti labai skeptiškai ir tikrai dviprasmiškai įvertinti“, – kalbėjo R. Saribekian.
Stereotipus išvaiko žinios
„Kalbėdami apie investicijas, mes dažnai įsivaizduojame grafiką ekrane, vaizduojantį, kaip kaina kyla arba krenta. Jeigu pažiūrėtume giliau, pavyzdžiui, kodėl didelės įmonės akcijų kaina turėtų kilti arba apskritai, kodėl ta įmonė turėtų duoti grąžą, galbūt ne kaina kyla, o ji dividendus moka ar panašiai, tai todėl, kad įmonė uždirba pelną.
Investuodami į vieną arba kitą bendrovę ar į bendrovių krepšelį, mes realiai gauname teisę į dalį įmonės pelno. Jeigu įmonė yra tvirta, sėkminga, ji tą pelną generuoja. Labai retai didelės sėkmingos įmonės nustoja jį generuoti ilgam arba bankrutuoja visai. Mes visada būsime to pelno dalelės savininkai. Ir dėl to mes gauname grąžą“, – laidoje pabrėžė V. Tamkvaitis.
Kaip laidoje pasakojo ekspertai, pradedantieji investuotojai turi žinoti keletą taisyklių, kaip valdyti galimas rizikas. Taip investavimas neatrodys tarsi pinigus praryjantis šulinys.
„Vienas būdas – diversifikavimas. Antras – planas ir strategijos laikymasis. Strategija pradedančiajam gal ir per sudėtingas žodis, bet geriausias planas, kad visas rizikas pavyktų suvaldyti – periodinis investavimas. Kai rinka klesti, ateini į ją ir galvoji, kokią čia akciją nupirkti, tačiau tyrimai rodo, kad galiausiai tuos pinigus galima prarasti dėl emocinių sprendimų ir pastovaus ieškojimo.
Tad investuojant periodiškai kas mėnesį, ką rodo ir statistika, galima uždirbti tokią pačią grąžą, kokią gali uždirbti profesionalai. Nereikia bandyti gaudyti rinkų dugno. Nepagausite. Nematėme tokių žmonių – čia yra utopija. Nereikia eiti ir paskui madas, nes tyrimai rodo, kad 85 proc. ir daugiau taip pinigus tik praranda“,– teigia R. Saribekian.
Pasak „Swedbank“ Lietuvoje Finansų rinkų tarnybos vadovo Mariaus Ignoto, kiekvieno žmogaus investavimas turėtų prasidėti disciplina – reikia labai aiškiai žinoti, kokią sumą planuojama investuoti. Turint tokį tikslą, kaip minėjo ir R. Saribekian, jo reikia ir laikytis.
„O kaip suvaldyti išlaidas? Čia vėlgi žaidžia emocijos, nes mes norime gyventi gerai čia ir dabar, o ne kažkada ateityje. Ir gal čia ir yra pirmoji kova su savimi – kiek dabar man atidėti į ateitį pinigų, kiek aš turiu save nuskriausti, kad ateityje gyvenčiau geriau?
Nori, nenori čia reikia šiek tiek pasiskaičiuoti savo mėnesio išlaidas. Jeigu aš gyvenu pagal savo išgales, man užtenka pinigų visiems baziniams dalykams, tai kažkokia suma privalo likti mėnesio gale, kurią aš ne išleisiu, o padėsiu saugiai senatvei ar kitam tikslui. Savo gyvenimo kokybę reikia valdyti“, – kalbėjo ekonomistas.