Nesitikėkite garantijų

„Nori nenori ateis laikas, kai reikės vis labiau rizikuoti ir pirkti sudėtingas priemones, kurios gali labai svyruoti. Todėl pasilikite laiko daugiau: pradėkite pamažu kaupti jau dabar ir per kelis dešimtmečius pasieksite savo tikslą nestresuodami ir nepergyvendami dėl to, kokia šiemet yra infliacija“, – laidoje kalbėjo „Swedbank“ Lietuvoje Finansų rinkų tarnybos vadovas Marius Ignotas.

Būtent pastaroji šiuo metu verčia griebtis už galvos kone kiekvieną. Esant dideliam rinkų neužtikrintumui žmonės vis labiau atsigręžia į galimybes, užtikrinančias pinigų stabilumą. O šį gali garantuoti investavimas. Pastarasis kelia nemažai abejonių didžiajai daliai lietuvių. Kai kurie vis dar galvoja, kad investavimas yra galimybė greitai pralobti arba prarasti visus pinigus.

Pasak M. Ignoto, kiekvienas iš mūsų turi lūkesčius pasiekti geriausią rezultatą, tačiau kad ir kaip besistengtume, ne visada pavyksta taip, kaip norėtųsi. Atsikeliame ryte ir tikimės, kad švies saulė. Einame gatve ir turime vilčių, kad sėkmingai ją pereisime. Vis dėlto, kartais taip neįvyksta. Investavimui galioja tos pačios taisyklės – jei gyvenime garantijų nėra, jų negali būti ir čia. Kaip pasakojo ekonomistas, dažniausia žmonių daroma klaida – investuojant matyti tik teigiamą rezultatą ir tikėtis tik teigiamų potyrių.

„Tam padeda ir žiniasklaida, nuolat kalbanti apie tuos, kurie tapo sėkmingi ir pasakiškai turtingi. Aš siūlau nesivaikyti jokių madų. Yra sėkmingi žmonės, kuriems pasiseka loterijoje, kai kurie laimi pinigų, kai kurie atranda neatrastą, niekur negirdėtą aktyvą ir tikrai pralobsta. Tokiems kaip aš greitai praturtėti nepavyks. Aš nesu pesimistas, aš tiesiog realistas, kuris vertina tai, ką gali padaryti pats savo jėgomis.

Kaupiu senatvei, vaikams ir žinau, kad po dešimties metų man reikės turėti kažkokią pinigų sumą ir aš nebandau iš to užsidirbti pasakiškų pinigų. Gal pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad požiūris į investavimą turėtų būti toks, kad tai – ne turto vaikymasis“, – teigė jis.


Turėkite tikslą

Kaip patarė ekonomistas, investuotojas taip pat neturėtų galvoti ir apie tai, kada kainos nukris ir kada geriausia pradėti investuoti.

„Nemąstykite šitomis kategorijomis. Jūs nežinote, gal dar 20 proc. nuvažiuos visos rinkos, o gal rytoj jos pabrangs dar 20 proc. Tad šitie kainų kalneliai, kada yra brangu, ar pigu, beveik nenuspėjami mažmeniniam investuotojui. Piko metu ar dugno metu pagauti, ar kažkaip vidutiniškai dėliotis sumas laike nepatarčiau. Jeigu jūs turite tikslą, periodinis investavimas visus šiuos kalnelius jums išlygins. Metų gale gausite kažkokią vidutinę metų kainą, kuri jums greičiausiai per ilgą laikotarpį atsipirks, priklausomai nuo to, kur investuosite, bet iš principo tai yra geriausias rizikos valdymas.

Tad ar šiandien pirkti rizikinga? Aš net negalėčiau atsakyti. Krištolinio rutulio neturi niekas. Tas grįžimas prie pagrindų, kad jūs turite nuosekliai įgyvendinti savo investavimo strategiją, manau, yra pats svarbiausias veiksnys, kuris lems ar jūsų investicija atsipirks, ar ne“, – teigė jis.

Pasak ekonomisto, investavimas turi tapti visiškai nuobodžiu ir neįdomiu dalyku – investuotojas neturėtų užsiimti improvizacijomis ar žaidimais proceso metu. Sėkmingiausi investuotojai dažniausiai yra tie žmonės, kurie bėgant metams beveik nekreipia dėmesio į savo investicijų portfelį.

„Tu periodiškai gali dėti pinigus, pasižiūrėti kartą metuose, kaip sekasi ir to pakanka. Visa kita sutvarkys rinka. Jeigu jūs vaikotės greito pelno, aš neturiu jums gero patarimo. Savo pažįstamų gretose nemačiau žmonių, kurie būtų staigiai praturtėję, nes investavo į kažkokį labai sėkmingą dalyką.

Nedarykite tokios klaidos: nežiūrėkite, ką perka jūsų kaimynai ar ką patarinėja taksistai. Greičiausiai jie nežino, apie ką kalba. Tai tėra mados ir jų nereikėtų klausyti. Tai – turbūt pagrindinis patarimas“, – dėstė jis.

Portfelį diversifikuokite

Derėtų atsirinkti ir į kokius finansinius instrumentus investuoti. Kaip aiškino investicijų valdymo lektorius V. Tamkvaitis, patarimas investuoti tik į tas finansines priemones, kurias išmanome geriausiai ir žinome apie jas daugiausiai, irgi ne visuomet yra geriausias.

„Čia dviprasmiškas dalykas. Mano asmeninės investicijos, davusios didžiausią grąžą, buvo į finansų sektoriaus bendroves ir sektorių, kurį aš išmanau ir kurį aš labai argumentuotai galiu suvokti: kodėl kainos krito, kilo, kokie bus ateityje rezultatai ir panašiai. Tai – viena vertus, yra geras sprendimas, kita vertus – aš save atiduodu dvigubai rizikai.

Jei jūs, pavyzdžiui, investuojate į savo darbovietės akcijas, kas atsitinka, kai įmonei blogai? Tikėtina, neauga arba netgi mažėja jūsų atlyginimas, o gal liekate be darbo ir dar jūsų turimos akcijos nuvertėja. Lygiai taip pat galiu investuoti į Baltijos šalių įmonių akcijas, bet tuo pat metu jeigu Baltijos šalims bus blogai, tai mano pajamoms bus blogai, mano nekilnojamajam turtui bus blogai ir mano akcijoms bus blogai“, – aiškino jis.

Todėl pašnekovas renkasi investuoti ir į augančias rinkas – Indiją, Pietų Ameriką, Kiniją ir kitas. Taip sumažinama rizikų grėsmė. Tačiau, pasak pašnekovo, dažnai diversifikacija gąsdina žmones – jiems šis terminas nepažįstamas ir nepatikimas.

„Iš tikrųjų, beprotiškai nuobodūs ir mažą grąžą duodantys didelių patikimų finansinių bendrovių investiciniai fondai dažniausiai yra paprastas ir aiškus sprendimas. Čia kaip pirkti „Volkswagen“ automobilį – jis bus nei labai gražus, nei labai brangus ar labai greitas, bet bendrai tai bus tai, ko reikia. Tai lygiai taip pat yra su didžiųjų bankų ir fondų valdymo bendrovių vienetais. Dėl ko tai yra gerai? Dėl to, kad jie padaro viską, ko reikia investuotojui“, – aiškino investicijų valdymo lektorius.

Investicijas patikėkite valdytojams

„Buvo toks labai žymus fondas su labai skambiu pavadinimu: „Fidelity Magellan Fund“. Aišku, ir dabar jis yra, bet ne toks žymus, nes neša ne tokią gerą grąžą. Jis buvo valdomas tokio super žymaus žmogaus Peter Lynch. Fondas investuotojams 13 metų iš eilės nešė 28 proc. vidutinę metinę grąžą. Tai yra įspūdinga – ne kiekvienas fondas šiandien gali generuoti tokią grąžą. Bet jeigu pažiūrėtume, kiek investuotojas vidutiniškai uždirbo investuodamas į šį fondą, tai vidutinis investuotojas netgi prarado pinigus“, – pasakojo „Synergy Finance“ santykių su klientais vadovė Rena Saribekian.

Kodėl taip nutiko? Pasak finansų ekspertės, žmonės yra labiau emocionalūs nei racionalūs. Todėl, kai investuojame į fondus ir matome augimą – džiaugiamės. Tačiau kai tik fondui pradeda sektis prasčiau, traukiamės iš jo ir einame ieškoti kitų rinkos lyderių – tų, kurie uždirba daugiau. Tokie judėjimai, vedini emocinių sprendimų, lemia nuostolius.

„Žmonės turi tokių sisteminių klaidų, lietuviškai – kognityvinių šališkumų. Vienas pagrindinių – naujovės: kai rinkoje važiuoji traukiniu ir stebi augimo tendenciją, galvoji, kad ji tęsis, ignoruoji praeities ir ilgojo laikotarpio rezultatus ir sau pasakai blogiausius žodžius, kuriuos galima pasakyti – šįkart bus kitaip. Ekonominiai ciklai kartojasi ir tu tą pajusi savo kailiu. Todėl mes manome, kad kaip žmogus turi savo gydytoją ar teisininką, taip jis turėtų turėti savo finansų konsultantą.

Kodėl moterys yra geresnės investuotojos negu vyrai? Tyrimai rodo, kad vidutiniškai jos generuoja 0,4 proc. geresnę grąžą negu vyrai – jos investuoja mažiau, bet kai investuoja, labiau konsultuojasi su finansų patarėjais ir yra labiau disciplinuotos – neturi per didelio pasitikėjimo savimi. Žinote, kai vyrai žiūri į veidrodį, jie visada galvoja, kad atrodo geriau, nei yra iš tikrųjų. O moterys atvirkščiai“, – ironizavo pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Specialus projektas „Investavimo akademija“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją