Kaip atrodo investuojantis lietuvis
Privačios bankininkystės vadovo A. Šumino teigimu, mūsų šalies investuotojo portretą iliustruoja 2020 metais atliktas Lietuvos banko tyrimas. Jo duomenimis, Lietuvoje yra apie 233 tūkstančiai klientų, kurie turi vertybinių popierių sąskaitas. Iš jų tik 42 tūkst. yra aktyvios – atliekami vienokie ar kitokie sandoriai. 26 tūkst. priklauso vyrams, 16 tūkst. – moterims.
„Aktyviausi investuotojai – 35–55 metų amžiaus asmenys. Tai paaiškina keletas dalykų: žmonės galbūt jau sukaupę kapitalą, turi patirties. Šiek tiek liūdina tai, kad jaunosios kartos – iki 25-erių – investavimo aktyvumas labai mažas. Čia galbūt yra kita priežastis – finansinio raštingumo stoka. Su ta pačia priežastimi galima sieti ir asmenis virš 55-erių metų, nes jie taip pat investuoja mažiau, nors turi prikaupę daugiausiai indėlių.
Vidutinis vertybinių popierių sandorio dydis Baltijos biržose yra apie 400 eurų. Jis nėra didelis, bet auga. Aktyvumas stebimas tose kapitalo rinkose, kurios nuo 2009-ųjų aktyviai kilo. Didelę įtaką tam turi infliacija – žmonės ieško alternatyvų, tad sandorių skaičius didėja. Ir kai kurie finansiniai tarpininkai pradėjo leisti galimybę prekiauti nemokamai, t.y. sudaryti sandorius bet kokiomis sumomis. Tai, be abejo, irgi skatina aktyvumą“, – pasakojo specialistas.
D. Rakauskaitė sakė mananti, kad moterys investuoja vangiau, nes ir vidutines pajamas gauna mažesnes nei vyrai. Be to, jos asmeniniu įsitikinimu, vyrai galbūt dažniau tvarko šeimos biudžetą ir tam tikrą šeimos pinigų dalį skiria investavimui.
„Mačiau vienos lentelės duomenis, kad moterų rankose turtas atsiduria tik suėjus 60–65 metams, supraskime, paveldėjus turtą ir panašiai. Tad mano vertinimu, moterys rečiau investuoja, nes gauna mažesnes pajamas ir vyrai rodo daugiau iniciatyvos“, – svarstė finansų analitikė.
Pasak ekonomisto A. Šumino, gerųjų investavimo pavyzdžių labai toli ieškoti nereikia. Švedijoje iš viso asmens sukaupto kapitalo apie 25 proc. sudaro finansiniai instrumentai, neįskaitant nekilnojamojo turto (NT).
„Tikslaus šio procento Lietuvoje nežinau, bet jis tikrai bus labai mažas. Jeigu sieks 1–2 proc. – reikia džiaugtis. Tuo metu grynieji pinigai arba indėliai yra tokia turto klasė, kuri nieko neuždirbs. Ji tik infliuojasi ir praranda savo vertę. Pavyzdžiui, vieno dolerio vertė, skaičiuojant nuo 1900-ųjų, dabar yra apie 3 centai. Čia kad jūs suprastumėte, kiek pinigai nuvertėja bėgant laikui“, – akcentavo ekonomistas.
Trūksta žinių
Milvas fondų valdytojas ir valdybos narys bei tinklaraščio „Lėtas pelnas“ autorius T. Marčiulaitis pastebėjo, kad tie, kurie gyveno planinėje ekonomikoje – nepažino finansinių rinkų ir investavimo galimybių. Todėl investavimo patirties jie neturi ir niekas jiems jos perduoti negalėjo. Priešingai nei tiems, kurie augo su internetu.
„Dabartinė karta, užaugusi su internetu, yra pirma, kuri gali semtis patirties iš užsienio. Anksčiau nebuvo ir institucinio skatinimo, nes po nepriklausomybės atgavimo atsirado visai kitokios problemos, o ne būtinybė skatinti žmones investuoti“, – svarstė jis.
A. Šuminas pridūrė, kad dažnai koją vis dar kiša ir stereotipas, jog investavimui reikia didelio pradinio kapitalo. Pasak jo, tai nėra tiesa. Reikėtų skirti tik dalį savo uždirbtų pajamų. Teoriniai vadovėliai moko atidėti 10 proc. lėšų, tačiau viskas priklauso nuo kiekvieno asmeninių galimybių. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad neretai lietuviai svarsto, kaip investuoti pigiai ir vėliau įsigytus finansinius įrankius parduoti brangiai. Todėl net ir tie, kurie šiuo metu nusprendė investuoti, bijo pradėti dėl itin didelio rinkos neapibrėžtumo.
„Reikia nusibrėžti tikslą, kad investuoji ne vienai dienai: niekas nežino, kas bus rytoj ar poryt. Kai tu žinai, kad yra laiko horizontas, trunkantis 10-20 metų, tada nėra blogo ir gero momento investuoti. Svarbu tai daryti periodiškai.
Pavyzdžiui, su 100 metų Jungtinių Amerikos Valstijų istorine metine grąža – apie 9 proc., investuojant 40 metų apie 210 eurų kas mėnesį, gali sukaupti apie 1 milijoną eurų arba dolerių, priklausomai nuo to, kokia valiuta kaupsi. Savo kapitalo turi skirti tik 10 proc., 90 proc. ateis iš investicinės grąžos – sudėtinių palūkanų. Nereikia laukti geriausio momento, tiesiog reikia tai daryti čia ir dabar. Kuo mes vėliau pradėsime investuoti, tuo mes mažiau sukaupsime“, – teigė ekonomistas.
Verslo angelų fondo valdymo partnerė ir valdybos narė D. Rakauskaitė dar pabrėžė, kad jokiu būdu nereikia visų turimų pinigų atiduoti investicijoms. Svarbiausia – pasirinkti tas turto klases, kurios atitinka žmogaus poreikius ir galimybes.
„Manau, kad pats geriausias instrumentas, skirtas žmonėms investuoti, yra pensijų fondai. Tai yra, tie keli procentai, kuriuos žmonės investuoja nuo Sodros įmokų, tiesiai į fondus. Žmogus kiekvieną mėnesį po kruopelę savo atlyginimo dalies deda ir tai yra pirmasis žingsnis į investavimą bei galbūt į tą milijoną, jei pavyks išgyventi ilgai“, – laidoje šyptelėjo ji.
Pasak 25 metų patirtį sukaupusios investuotojos, reikėtų aiškiai nusistatyti tikslus, kada norima pinigus išsiimti – koks yra investavimo periodas bei tikslas.
„Jeigu aš sakau, kad norėsiu atsiimti pinigus po 20 metų, tai reiškia, kad mano tolerancija rizikai galėtų būti didesnė. Jei kainos nukris, galima nebijoti išlaukti pakilimo ir taip pavyks uždirbti.
Jeigu aš žinau, kad man pinigų reikės po 5 metų, vadinasi, aš žinau, kad mano tolerancija rizikai yra mažesnė ir tada, matyt, aš rinkčiausi stabilesnės grąžos, mažesnės rizikos instrumentus. Reikėtų save vertinti pagal rizikos toleranciją, o tada dairytis, kokie instrumentai egzistuoja. Šiuo atveju rekomenduočiau kreiptis į specialistus, kurie galėtų padėti pasirinkti ir paaiškintų“, – teigė specialistė.
Siūlo eksperimentuoti
Finansinių rinkų ekspertai atkreipė dėmesį, kad turto klases kiekvienas asmuo turėtų rinktis atsižvelgiant į gyvenimo periodą. Štai, pavyzdžiui, ką tik mokslus baigusiam jaunam žmogui, kuris dirba pirmąjį darbą ir su draugu nuomoja būstą, specialistai rekomendavo eksperimentuoti ir investuoti į skirtingas turto klases. Tai nebūtinai turi būti NT, kaip daugelis jaunimo šiuo metu įsivaizduoja.
„Reikia ugdytis discipliną ir supratimą, kaip veikia skirtingos finansinės priemonės, kas įvyksta, kai nukrenta kaina, kaip jautiesi, kai pakyla. Labai rekomenduočiau kiekvienam pradėjusiam dirbti, pradėti eksperimentuoti su labai maža suma. Edukacija kitaip neateis – tik per patirtį.
Net jeigu pinigai „sudegs“, ilguoju laikotarpiu nebus reikšmingo poveikio, nes žmogaus pajamos vidutiniu atveju labai staigiai auga iki 35-40 metų. Siūlyčiau pabandyti investuoti į akcijas arba akcijų fondus, kas kam patinka, bet pabandyti visko kuo daugiau. Įgyta patirtis atneš žymiai daugiau monetarinės naudos nei bandymas surasti pačią tobuliausią turto klasę“, – kalbėjo patyręs investuotojas.
Ekonomistas A. Šuminas pasiūlė nepamirši investuoti ir į save, pavyzdžiui, į išsilavinimą. Pritarė ir patarimui suteikti daugiau laisvės eksperimentams.
Gali būti per vėlu
Laidoje T. Marčiulaitis kalbėjo, kad asmenys virš 40 metų galėtų investuoti į akcijas, tačiau šiai amžiaus kategorijai jis patartų mažiau eksperimentuoti.
O likus iki pensijos 10–15 metų, finansų ekspertė D. Rakauskaitė patarė investuoti į NT, kurį galima išnuomoti ir gauti pastovias pajamas.
„Tokiame amžiuje tai galėtų būti santykinai saugu. Čia kaip pavyzdys. O kitas patarimas – tartis su specialistais. Jeigu žmogus iki tol neinvestavo, aš darau prielaidą, kad jis ir nesidomėjo. Jam ar jai mokytis tokiame amžiuje, sakyčiau, rizikinga. Todėl, kad jeigu praras pinigus, bus sunku prarastą sumą atstatyti. Aš tada rekomenduočiau kreiptis į fondų valdytojus, kurie valdo fondą. Jie galėtų parekomenduoti, kaip geriau paskirstyti savo pinigus ir kur investuoti tokiu periodu“, – kalbėjo Verslo angelų fondo valdymo partnerė ir valdybos narė.
O štai T. Marčiulaitis aiškino, kad investuoti žmogus turėtų mažiausiai 10–15 metų. Asmenims, kurie netrukus išeis į pensiją, jis siūlė pasirinkti itin stabilias turto klases arba neinvestuoti apskritai. Vietoje to jis patarė pasidžiaugti turimais pinigais, nes išėjus į užtarnautą poilsį investuoti ir sukaupti reikšmingą kapitalą gali būti sudėtinga.
„Kai tau jau 60 metų ir tu greitai eisi į pensiją, šiek tiek trumpiau nei po 10-15 metų, tada jau reikia pradėti galvoti apie alternatyvias turto klases, kaip pavyzdžiui, NT, jeigu yra galimybės, nes tai yra stabilesnis ir saugesnis dalykas.
Arba tada jau reikia galvoti, ką veikti su turimais pinigais, gal į kokį kurortą išvažiuoti, kaip tuo gyvenimu pasidžiaugti. Mes jauname amžiuje būtent dėl to ir investuojame. Jeigu norime būti kaip vokietis, kuris atvažiuoja ilsėtis į Nidą, turime pradėti investuoti labai anksti“, – laidoje „Investavimo akademija“ aiškino jis.