Krentančios kainos skatina investicijas
Apie investavimo galimybes išmanantys finansinių rinkų dalyviai tikriausiai puikiai žino posakį „Buy the dip“, kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų „pirk turtą, nukritus jo kainai“. Išties, daugelis žmonių, diskutuodami apie investicijas, neretai pasakytų, kad įdarbinti pinigus reikia tada, kai finansinių įrankių kainos krenta. Ir visai nesvarbu, kokią turto klasę pasirinktume. Todėl dabartinės raudonos linijos ir kainų kryčiai kai kuriems gali reikšti puikų metą investicijoms. Vis dėlto, investuoti reikia nuolat.
„Posakis yra teisingas, jei turi investavimo strategiją. Antraip, visus turimus pinigus išleidi atpigusioms finansinėms priemonėms. Tačiau investavimas yra procesas – tai nėra tikslas tapti milijonieriumi per naktį. Šis procesas ilgas – trunka penkerius ir daugiau metų. Kai laikaisi strategijos ir investuoji nuolat, po truputį perki, vidutinė kaina tuomet gaunasi patogi. Svarbiausia nesiblaškyti. Na, jeigu pakrito 40-90 procentų – nieko baisaus. Tuoj pakils“, – laidoje sakė „Crypto economy organisation“ prezidentas V. Kašėta.
Pasak A. Klimavičienės, visų pirma, kiekvienas žmogus turėtų nusistatyti poreikius ir tikslus, kodėl norima investuoti: galbūt susikaupė atliekamų pinigų, o gal senatvėje norisi gyventi oriai. Tačiau ir pastarasis siekis labai subjektyvus ir kiekvienas asmuo turėtų spręsti individualiai.
„Pavyzdžiui, artėja vasaros atostogos. Vienas būdas yra sakyti: aš noriu pakeliauti. Kitas būdas: aš noriu kažkur konkrečiai nuvažiuoti. Tada aš susidarau kelionės planą, kaip ir kada man ten nuvykti, su kokia transporto priemone. Investuojant reikėtų elgtis taip pat“, – sakė pašnekovė.
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojos, investuojant po 100 eurų kas mėnesį, su 5 procentų palūkanomis, uždirbti milijoną galima per maždaug 76 metus. Tačiau tokiomis pat sąlygomis investuojant po 100 eurų ir sėkmės atveju – su 10 procentų grąža, milijono laukti reikėtų apie 45 metus. Todėl svarbu nusistatyti investuojamą sumą ir griežtai išsikelti tikslus.
NT – patraukliausias lietuviams
A. Klimavičienė laidoje taip pat patarė investuoti tik į tuos finansinius instrumentus, kuriuos suprantame ir turime apie juos pakankamai žinių. Būtent dėl šios priežasties lietuviai daugiausiai investuoja į NT. Lietuvos gyventojams ši investicinė priemonė atrodo pati paprasčiausia.
„Lietuvoje viena investicijų bendrovė sudarinėja Lietuvos investicijų indeksą. Mes neturime tokios šimtmečių istorijos, kaip Jungtinės Valstijos ar Vakarų Europa, tačiau per 25 metus, pažiūrėjus, kokios turto klasės nešė didžiausią grąžą Lietuvoje, – tai būtent NT.
Būsto nuoma padėjo uždirbti daugiau nei investavimas į Lietuvos akcijas. Tad natūralu, kad NT yra ta turto klasė, kurią lietuviai supranta ir per tą mūsų trumpą istoriją, kiek mes jos čia turime, grąža yra pakankamai nemaža“, – pasakojo specialistė.
O ir NT kainos Lietuvoje nuo praėjusių metų pakilo penktadaliu. Todėl tai tikrai gali būti paskata investicijoms. Vis dėlto, šiuo metu Europoje rinkos perskaičiuoja palūkanų normų lūkesčius, o Europos centrinis bankas (ECB) liepos mėnesį, kaip teigė „Swedbank“ Lietuvoje ekonomistas V. Šimkus, tikėtina, jog pirmą kartą kels bazines palūkanų normas. Rinkos tokius pokyčius nujaučia – todėl ir Euro tarpbankinės rinkos palūkanų norma, geriau žinoma kaip EURIBOR, jau pakilo virš nulio.
„Tikėtina, kad kitų metų viduryje ji gali pasiekti apie 2 procentus. Tačiau kol kas yra labai daug faktorių, kurie gali ir neleisti ECB taip agresyviai elgtis. Čia neapibrėžtumas pakankamai nemažas, bet taip, šiai dienai rinka tikisi šiek tiek virš 2 procentų siekiančių 6 mėnesių EURIBOR, su kuriuo yra surišta dauguma būsto palūkanų Lietuvoje ir tai, žinoma, paveiktų mėnesines įmokas“, – aiškino ekonomistas.
Mėnesinės įmokos kiltų, o kiekvieno skolininko kišenę, investavusio skolintus pinigus, tai paveiktų skirtingai.
„Jeigu kalbėtume apie naują butą, kurio vertė apie 120 tūkst. eurų, toks EURIBOR padidėjimas mėnesinę įmoką galėtų padidinti apie 100 eurų. Tai nesukeltų didelių nemokumo problemų visai rinkai, bet tikrai daliai gyventojų tokie pokyčiai pasijaustų“, – kalbėjo finansų specialistas.
A. Klimavičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad investuojantys į NT turėtų aiškiai žinoti: tam reikia didelės pinigų sumos. O, pavyzdžiui, investuojant į akcijas ar į investicinius fondus – didelių lėšų nereikia. Investuoti galima pradėti nuo 10, 50 ar 100 eurų per mėnesį. Viskas priklauso nuo kiekvieno asmens finansinių galimybių.
„Žinias apie investavimą galima kaupti labai ilgai, bet kol nepradėsi ir neįdėsi savų pinigų bei nepamatysi, kaip vertini riziką ir kaip jautiesi, kai vertė kyla ar krinta, tol ir nežinosi. Todėl tikrai galima pradėti nuo mažų sumų ir jeigu nėra žinių, tai yra priemonių, kur galima investuoti pakankamai paprastai – ten profesionalai parenka, kaip išskaidyti investicijas, nes kitas pagrindinis investavimo principas yra nesudėti pinigų į vieną krepšį. Reikia išskaidyti. Išskaidymą irgi galima patikėti profesionalams“, – sakė ji.
Kaip aiškino ekonomistas V. Šimkus, NT yra pakankamai sudėtinga turto klasė – ji balansuoja tarp vartojimo ir investicinės ribos – būstą galime pirkti sau ir jame gyventi, bet galime jį ir išnuomoti. Todėl ir atsakyti, ar dabar tinkamas metas jį įsigyti – sunku. Tai labai priklauso nuo asmeninių poreikių ir galimybių.
„Jeigu mums NT reikia ir mes galime sau tai leisti – tai yra vienas klausimas. Jeigu norime investuoti, o ypač su finansiniu svertu, kas gerokai padidina riziką – reikia įvertinti daugelį rodiklių: infliaciją, buto nuvertėjimą, savo finansus: kiek pinigų galiu skirti, kokį palūkanų kilimą galėčiau toleruoti, kiek skubu įdarbinti pinigus, gal galima palaukti ramesnių laikų. Reikėtų apskaičiuoti ir bendrą savo finansinių įsipareigojimų kiekį, galbūt dar ir pirma paskola neišmokėta, todėl galbūt neverta šiuo metu rizikuoti su antrojo būsto pirkimu“, – patarimais dalijosi ekonomistas.
Siūlo kitas priemones
O štai investuotojas V. Kašėta sakė, kad yra keletas priežasčių, kodėl jis nesirenka NT kaip investicinės priemonės.
„Žiūrint į didžiausius NT nuosmukius – 2007 krizė, Japonijos krizė, dar įvairios kitos krizės, galime pamatyti, kad kai nuvertėja NT, jis neatsigauna artimiausius 10-15 metų. Tai mano strategijos netenkina. Aš investuoju ne 70-čiai metų, o tam, kad įveikčiau infliaciją. Kriptovaliutų ciklai dažniausiai kartojasi kas 18 mėnesių. Mano strategijai tai labiau priimtina“, – teigė jis.
V. Kašėta aiškino, kad kriptovaliutų rinka nesusikūrė vakuume – ją taip pat veikia rinkos dėsniai. Kai prasideda euforijos momentas, daugelis nori įsigyti vienokią ar kitokią valiutą, pradeda supirkinėti. Kaip teigė laidos pašnekovas, vienas iš žinomiausių pavyzdžių – „Bitcoin“ – pasižymi ribotu kiekiu, o kai nemaža dalis investuotojų nori jį įsigyti ir įsigyja – pakyla šios valiutos kaina. Anksčiau ar vėliau seka nuosmukiai. Tad akivaizdu, kad ir šioje rinkoje egzistuoja cikliškumai.
Be to, kaip pasakojo kriptovaliutų žinovas, ši rinka taip pat nėra loterija, kaip kad kai kurie gali pamanyti: ir čia egzistuoja įvairūs prognozavimo metodai. Įvairiausių kriptovaliutų šiandieninėje rinkoje yra netoli 20 tūkstančių. Tad nieko neišmanantys tokioje galybėje gali ir pasiklysti.
„Saugiausia turbūt būtų susirasti sąrašą pagal kapitalizaciją ir investuoti į didžiausios kapitalizacijos instrumentus: į „Bitcoin“, „Ethereum“ ir į visą toliau sekantį dvidešimtuką“, – kalbėjo investuotojas.
Jis taip pat pridūrė, kad norint didžiulės sėkmės ir didelės grąžos, reikia investuoti į didesnės rizikos instrumentus, o ne kriptovaliutas. Nors neslėpė, kad ir šioje rinkoje galima atrasti startuolių, kurie priklauso aukštai rizikos grupei.
„Labai stipriai diversifikuojant, išskaidant investicijas, galima atrasti startuolį, kuris rytoj arba poryt sukurs perversmo, proveržio technologiją ir iš tikrųjų bus vertas investicijos. Bet čia reikia investuoti labai daug laiko į žinias, norint suprasti, kaip tai vyksta. Jeigu nėra galimybių suprasti rinkos, tada geriau rinktis atitikmenį investiciniams fondams – pinigai perduodami valdyti pagal valdytojo pažadus, praeities rezultatus ar ateities tikslus. Tik, aišku, reikia saugotis sukčių“, – teigė asociacijos „Crypto economy organisation“ prezidentas.
Vertybiniai popieriai
Kaip aiškino A. Klimavičienė, jei asmuo renkasi investuoti, pavyzdžiui, į akcijas, jis turėtų aiškiai žinoti, kas tai per finansinė priemonė. Tas pats galioja visiems vertybiniams popieriams ar kitoms finansinėms alternatyvoms.
„Jeigu aš investuoju į akcijas, aš investuoju į verslą. Tai ar aš tikiu tuo verslu, tuo sektoriumi, ta įmone? Čia žodis „tikiu“ ir tas lūkestis yra labai svarbūs, nes grąžos niekas jums nežadės. Jeigu jūs tikite elektromobilių rinka, kad ji turi ateitį, galite investuoti į elektromobilių rinką, bet jeigu investuosite į vieną įmonę, tai jūs irgi rizikuojate.
Gal po dešimties metų visi mes važinėsime „Tesla“ automobiliu, o galbūt bus kiti elektromobilių gamintojai, kurie dominuos. Lygiai taip pat prieš 15 metų „Nokia“ atrodė labai gera investicija, bet jeigu tikintys mobiliųjų telefonų ateitimi visus pinigus būtų investavę į šią kompaniją, šiandien jie nebūtų taip džiaugęsi. Todėl išskaidymas rizikos, net pasirinkus sektorius, labai svarbus“, – patarimais dalijosi finansinių rinkų žinovė.
Jos teigimu, pradedantiesiems saugiausia rinktis investicinius fondus. Ypač tada, jei žmogus menkai domisi finansų pasauliu ir nelabai nori tuo domėtis. Fondai leidžia pasinaudoti kylančiomis finansų rinkomis ir iš jų uždirbti, net jeigu žmonėms investavimas yra neįdomus. Čia nereikia kasdienio domėjimosi, siekiant išsiaiškinti, kada pirkti ar parduoti. Juolab, tam nereikia didelių investicijų. O jei žmonėms įdomu – jie gali patys išsirinkti, kur ir kiek investuoti, tačiau tada atsiranda didesnė rizika.
„Viskas priklauso nuo rizikos ir žmonių požiūrio į riziką. Vieni mėgsta amerikietiškus kalnelius. Pavyzdžiui, kriptovaliutos yra amerikietiški kalneliai – širdis turi būti stipri, kad atlaikytų tuos kilimus aukštyn ir nusileidimus žemyn. Kiti norėtų važiuoti ramiai. Juos tenkina galbūt 5-7 proc. per metus, kad uždirbtų daugiau nei infliacija, bet jie nenori uždirbti 100 proc. ar prarasti 90-ies.
Aišku, jeigu įdomu, galima bent dalį savo portfelio skirti rizikingesnėms klasėms, bet čia vėlgi priklauso nuo žmonių požiūrio į riziką: kam užteks 10 proc. investuojamo portfelio skirti rizikingesnėms investicijoms, o kas norės 20 procentų. Tačiau standartiškai, ilgam laikui investuojant ir nesant labai dideliam rizikos mylėtojui, rizikingos klasės neturėtų sudaryti labai didelės dalies investuotojo portfelyje“, – teigė pašnekovė.
V. Šimkus laidoje „Investavimo akademija“ aiškino, kad dėl jau minėtos centrinių bankų politikos ir dėl rinkoje vyraujančios nežinomybės, artimiausius keletą metų vyks rotacija tarp skirtingų akcijų tipų.
„Ypatingai mažų palūkanų normų aplinkoje labai gerai sekasi toms vadinamoms augimo akcijoms, kurių pelnai yra labai toli į ateitį, kurios labai investuoja į save, moka mažai dividendų ir kuria lūkestį, kad jos labai stipriai augs ir vis didės. Tuo metu aukštesnių palūkanų ir infliacinėje aplinkoje labiau vertinamos įmonės, kurios moka didesnius dividendus ir anksčiau gražina pelną savo investuotojams. Tai – tradicinės mažmeninės prekybos įmonės, pavyzdžiui, „McDonald’s“, „Coca-Cola“ ir kitos.
Bet vėlgi, niekas nežino, kokia bus ateitis, kaip pasisuks ta makroekonominė aplinka ir centrinių bankų politika. Dėl šios nežinomybės mes ir turime labai didelius persistumdymus rinkose ir ko gero, jie dar truks kurį laiką, kol sužinosime, kokiame mes rytojuje gyvensime“, – pabrėžė ekonomistas.