Būdas išsaugoti pinigų vertę

Išankstiniais vertinimais, gegužės mėnesį infliacijos lygis siekė rekordines aukštumas – 18,5 procento. Brangsta viskas – pradedant maisto produktais, baigiant nekilnojamuoju turtu (NT). Daugelis svarsto, ką daryti su pinigais, kad šie kylančių kainų pasiutpolkės akivaizdoje nenuvertėtų. Nors kone kiekvienas žino apie investavimo galimybę – tikrai ne kiekvienas renkasi tokį būdą.

Štai Vilniaus miesto gatvėje kalbinta moteris, paklausta, kaip stengiasi apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo, tikina šiuo metu dėl to nieko nedaranti.

„Gyvenu nuo atlyginimo iki atlyginimo. Kaupiu pensijų fonduose, gal kažkada turėsiu kažkokios naudos“, – sako ji.

Kita moteris pasakoja neturinti atliekamų lėšų investicijoms, o atliekamus pinigus esą išleidžianti nuosavo būsto tobulinimui. Tuo metu kiti stebi NT rinkos pulsą ir dairosi galimybių investuoti į jį.

„Ieškau sklypo, kad investuočiau pinigus į nekilnojamąjį turtą. Nežinau ar čia darymas, ar nedarymas, šiuo metu gal laukiu“, – aiškina vyriškis.

Kai kurie gyventojai pasakoja neinvestuojantys, nes mano, kad pinigų gali prireikti nenumatytoms išlaidoms, o investavus, greitai pinigus atsiimti gali būti sudėtinga. Tačiau yra ir tokių, kurie investuodavo dar iki prasidedant ekonominei suirutei ir tai daro iki šiol.

„Ir anksčiau investuodavau šiek tiek kiekvieną mėnesį, tai ir dabar tą patį darau. Palieku investicijoms tą pačią sumą ir dar į alternatyvias investicijas šiek tiek investavau, kad pinigai nestovėtų vietoje. Kol kainos nepakilo, investuoju ir į save, pavyzdžiui, į mokymus“, – sako mergina.

„Investuoju, truputį diversifikuoju į kriptovaliutas, perku akcijas. Tai darau intensyviau nuo pandemijos pradžios, nes indėliai galbūt neapsimoka šiai dienai, tai todėl tiesiog perku akcijas“, – antrina vyriškis.


Žmona investuoja, vyras – kaupia netikėtumams

Dar gerokai prieš ekonominį sunkmetį investuodavo ir Kotryna Davidovičienė – 38-erių nepriklausoma finansų konsultantė, anksčiau dirbusi įvairiose draudimo įmonėse, bankuose, turinti finansų maklerio licenciją. Jos patirtis finansų srityje išties įspūdinga – 12 metų. Šiuo metu ji kas mėnesį investuoja 100–140 eurų.

„Investuoti – lengva ir paprasta, nes Lietuvoje šiuo metu ir mūsų didieji bankai sukūrę tokius produktus, per kuriuos investuoti galima labai paprastai, nesukant galvos. Netgi nuo vieno euro ar dešimties – tai priklauso nuo banko. Įmokos kas mėnesį tam tikrą dieną nuskaičiuojamos nuo mano sąskaitos ir aš jų net nepastebiu“, – pasakoja moteris.

K. Davidovičienė augina tris vaikus. Šeimoje vyras atideda pinigus vadinamąjai finansinei pagalvei, o ji investuoja. Be to, jiedu su vyru turi gyvybės draudimus ir kaupia pensiją. Moters teigimu, jos investuojami pinigai skirti sotesnei pensijai ir oriai senatvei.

„Tikiuosi, kad galima bus ir pakeliauti, jeigu sveikata leis, ir dar kažkiek pasidžiaugti gyvenimu“, – šypteli ji.

Finansų konsultantė neslepia – sukaupta patirtis leidžia investuoti ir į rizikingesnes finansines priemones. Apie 10 procentų ji investuoja į pačios sudarytą akcijų ir kitų priemonių sąrašą. Tačiau pradedantiesiems rizikingomis investicijomis užsiimti ji nepataria.

„Patarčiau pradėti investuoti dabar ir kuo greičiau, susipažinti, išmokti ir tada jau po truputį susikaups didesnės sumos. Jeigu dabar kaupiate taupomojoje sąskaitoje, gal ilgainiui atsiras daugiau drąsos didesnę sumą iš indėlio sąskaitos investuoti į priemones, kurios jums atneš grąžą“, – pasakoja K. Davidovičienė.

Investuoti labiau linkę vyrai

Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos gyventojai investavo daugiau nei anksčiau. Investicijų į „Swedbank“ valdomus fondus augimas – beveik keturis kartus didesnis, o gyventojų investicijų suma pernai siekė 60 milijonų.

Kaip teigia „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas, iš dešimties klientų investuojančių per šio banko platformą – šeši vyrai ir keturios moterys. Pastarosios investuoja mažesnėmis sumomis. Skirtumas tarp investuotos sumos, kurią investuoja vyrai ir moterys, – apie šimtas eurų. Vidutinis investuotojo amžius – 43 metai.

Gytis Vercinskas, „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas


„Matome, kad vis daugiau klientų atranda investavimą ir turbūt po truputį bliūkšta mitas, kad investuoti reikia daug žinių ir didelio pradinio kapitalo. Investavimą atranda ir jaunimas. Pastebime, kad jie investuoja nedidelėmis sumomis kiekvieną mėnesį. Tie, kas investuoja – investuoja po kelis šimtus eurų“, – teigia G. Vercinskas.

G. Vercinsko teigimu, didėjant infliacijai šalyje, žmonės išties ieško, kur įdarbinti savo pinigus, tačiau specialistas taip pat pataria pradedantiesiems nebandyti investuoti į akcijas, sako geriau rinktis investicinius fondus. O pradėti niekada nevėlu – net ir užklupus ekonominiams sunkumams.

„Sunku objektyviai nustatyti geriausią laiką, kada pradėti arba kada nustoti investuoti. Mano akimis žiūrint, pradėti galima bet kada. Labai svarbu, kaip investuosime. Mūsų pagrindinis pasiūlymas klientams – tai daryti periodiškai. Per skirtingus ekonominius ciklus, investuojant periodiškai, prisiimant tiek didesnę, tiek mažesnę rizikas, per vidutinį laikotarpį gaunama vidutinė rinkos grąža“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.