Tikisi saugesnės senatvės

Apklausa rodo, kad jau investuojančius žmones tai daryti labiausiai skatina noras turėti papildomą pajamų ir apsaugoti santaupas nuo infliacijos, taip pat netikrumas dėl ateities bei siekis užsitikrinti saugesnę senatvę. Remiantis tyrimo duomenimis, finansinis saugumas senatvėje yra svarbus kas antram investuotojui (52 proc.), o noras apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos – keturiems iš dešimtiems (43 proc.).

„Aiškiai matome, kad viena pagrindinių priežasčių, skatinančių žmonės ne tik taupyti, bet ir investuoti yra noras apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo. Kadangi infliacija ir toliau išlieka rekordinėse aukštumose, galime prognozuoti, kad artimiausiu metu investuotojų ratas plėsis. Be to, apklausos metu maždaug kas penktas žmogus teigė, jog svarsto per artimiausią pusmetį įsigyti investicinius fondus ar pavienių įmonių akcijas“, – pastebi G. Vercinskas.

Lyderiauja nekilnojamasis turtas

Tarp populiariausių investavimo būdų šiuo metu yra nekilnojamasis turtas ir bankų siūlomas periodinis investavimas. Apklausos duomenimis, juos renkasi atitinkamai 26 proc. ir 24 proc. investuotojų.

„Apklausa parodė, kad panašus skaičius gyventojų renkasi tiek investicijas į nekilnojamąjį turtą, kam reikia didelio sukaupti kapitalo, tiek periodinį investavimą, kuriam pakanka ir vieno euro per mėnesį. Jeigu pažvelgsime į jau investuojančių gyventojų namų ūkio pajamas, pamatysime, kad investuoja ir tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 500 eurų, ir tie, kurie uždirba daugiau. Taigi kiekvienas atsirenka sau tinkamas priemones”, – sako G. Vercinskas.

Trūksta informacijos

Anot jo, atviri apklausos dalyvių atsakymai rodo, kad palankiausiai kaip investicija yra vertinamas nekilnojamasis turtas. Apie nefizines investavimo priemones gyventojai neturi neigiamo nusistatymo, tačiau neturi ir išreikštų teigiamų nuostatų.

„Kitaip tariant, tai šiuo metu dar yra pilkoji, nepažinta zona, gyventojams trūksta finansinių žinių apie tai. Vieni žmonės sako neinvestuojantys, nes neturi atliekamų lėšų, kiti – dėl to, kad bijo prarasti pinigus. Kartu jie nurodo, kad noras užsidirbti pinigų ir galimybė investuoti mažą sumą, juos paskatintų tai daryti“, – sako G. Vercinskas.

Tačiau dauguma finansinių institucijų jau dabar siūlo periodinį finansavimą, kuris sumažina galimas rizikas ir yra prieinamas net ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Ekonomistai jau ne vienerius metus pastebi, kad daliai Lietuvos gyventojų trūksta finansinių žinių, gebėjimo planuoti savo biudžetą taip, kad užtektų pajamų ne tik kasdienėms išlaidoms, bet ir taupymui bei investavimui.

„Investuoti gali kiekvienas ir tam nereikia didelių sumų. Manau, kad turėdami daugiau žinių, žmonės ne tik galėtų pasirinkti sau tinkamo dydžio ir pobūdžio investicijas, kurios atitiktų jų finansinę situaciją, bet ir, būdami labiau informuoti, sumažintų dėl to kylantį nerimą ar baimę“, – pataria „Swedbank“ ekspertas.

Skiriasi jaunimo nuostatos

Atskira grupė, išryškėjusi apklausos metu, yra 18 ir 24 metų amžiaus jaunimas. Jie gerokai palankiau nei kitos visuomenės grupės žiūri į akcijas, sutelktinį finansavimą ir kt. Tuo metu pagrindinės priežastys, dėl kurių jauni žmonės sako neinvestuojantys – sudėtingas procesas, nežinojimas, nuo ko pradėti.

„Tyrime jaunieji respondentai daug dažniau nei kitos amžiaus grupės nurodė, kad juos investuoti skatina ne rūpestis ateitimi, bet smalsumas. Šią priežastį įvardija keturi iš dešimties jauno amžiaus investuotojai. Pastaruoju metu ir mes pastebime vis didesnį jaunimo susidomėjimą investavimu, jie atsidaro daugiau vertybinių popierių sąskaitų, atlieka daugiau sandorių“, – komentuoja G. Vercinskas.

Apklausoje jaunimas dažniausiai pažymi, kad investavimui galėtų skirti iki 50 Eur per mėnesį. Tuo metu kitose amžiaus grupėse panašus skaičius žmonių teigia galintys kas mėnesį investuoti nuo 50 iki 100 eurų (22 proc. apklaustųjų) ir nuo 1 iki 50 eurų (26 proc). Kas dešimtas respondentas nurodo, kad investavimui negali skirti nieko.

Anot G. Vercinsko, itin svarbi žinia ir tai, kad daliai jaunimo, kaip ir kitoms amžiaus grupėms, vis dar trūksta informacijos apie investavimą, todėl reikia kuo plačiau apie tai kalbėti, aiškinti, kokios yra investavimo priemonės ir kam jos labiausiai tinkamos, kaip investicijas diversifikuoti ir taip valdyti galimas rizikas.

Daugiau diskusijų apie investavimą ir ekspertų patarimų tiek patyrusiems, tiek pradedantiesiems investuotojams kviečiame išgirsti naujoje „Delfi TV“ ir „Swedbank“ laidoje „Investavimo akademija“. Pirmoji laida jau birželio 2 d. 19val „Delfi“ portale ir per „Delfi TV“, vėliau ji bus rodoma kas antrą ketvirtadienio vakarą.

Šaltinis
Temos
Specialus projektas „Investavimo akademija“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)