Tačiau, pasak Aistės Narkevičiūtės, „Nestlé“ atstovės, taip būna ne visada, nes maistingumui įtakos turi daugelis skirtingų faktorių, tokių kaip cukraus ar druskos kiekis. Taigi, kuo mažiau pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų rūgščių arba druskos, tuo produktas yra laikomas palankesnis sveikatai, ir atvirkščiai – šių išvardintų medžiagų perteklius kasdienėje mityboje yra nerekomenduojamas.
Griežta ir aiški sistema neleidžia suklaidinti vartotojų
Informacija apie maistingumą paprastai yra randama pakuotėje pateikiamoje maistingumo lentelėje. Bet ar kiekvienas vartotojas skiria laiko į tai pažiūrėti ir ar visi sugeba šią informaciją teisingai įvertinti? Vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad aiški, suprantama etiketė gali padėti priimti labiau informuotus sprendimus ir atsakingiau planuoti kasdienį mitybos racioną. Dėl šios priežasties, pasak pašnekovės, yra labai svarbu informaciją apie maistingumą pateikti taip, kad ji būtu lengvai suprantama kiekvienam pirkėjui. Jei etiketė yra sudėtinga, nepatraukianti vartotojų dėmesio ar jiems nesuprantama, tada niekada nebus pasiekiamas norimas efektas.
Pavyzdžiui, nepriklausomo tyrimo metu vartotojams pristačius „Nutri-Score“ sistemą, 7 iš 10-ies apklaustų vartotojų teigė, kad rinktųsi tokia etikete paženklintus produktus, nes ši ženklinimo sistema suteikia galimybę palyginti tai pačiai produktų grupei priklausančius produktus ir išsirinkti produktą, turintį didžiausią maistinę vertę“, – sako A. Narkevičiūtė.
Paklausus, kaip šiandien žymimi jų produktai ir kiek yra patys patenkinti šiuo ženklinimu, pašnekovė atsako, kad nuo 2020 metų „Nestlé“ produktai kai kuriose ES šalyse yra ženklinami būtent „Nutri-Score“ ženklu: „Tai buvo savarankiškas sprendimas, nes kol kas Europos Sąjungoje nėra patvirtinta vieninga žymėjimo sistema dėl maisto produktų maistinės vertės ženklinimo. Europos Sąjunga šiuo metu vis dar svarsto galimybę taikyti tokį ženklinimą visoje bendrijoje. Mums jis davė labai aiškų atskaitos tašką, leidusį įvertinti tuo metu buvusį asortimentą ir kaip būtų galima jį tobulinti. Kartu matėme, kad vartotojams ši sistema patinka, ją lengva naudoti apsiperkant ir taip pat padeda išspręsti individualios mitybos iššūkius. Jei reiktų keisti ženklinimą ateityje, norėtųsi, kad pokytis būtų į gerąją pusę – patogesnė, aiškesnė, tikslesnė etiketė, jei tik tokia bus sukurta, priklausant nuo Europos Sąjungos sprendimo“.
Paklausus, kiek pastebi neteisingai arba specialiai klaidinančiai sužymėtų produktų ir kur slypi apgaulė, A. Narkevičiūtė sako, kad klaidingą įspūdį apie produkto maistinę vertę gali sudaryti iš kasdienės kalbos paimti žodžiai, mažai ką bendro turintys su maistingumu, tačiau keliantys įspūdį, kad produktas yra ypač aukštos kokybės.
„Naudojant tokias ženklinimo sistemas kaip mano minėta, kuri paremta aiškiu ir griežtu algoritmu, kurį sukūrė nepriklausomas institutas Prancūzijoje, vartotojų suklaidinti nepavyks: spalva ir raidė priklauso nuo sudedamųjų dalių santykio. Ji yra apskaičiuojama į sistemą suvedus duomenis apie produktą ir yra tokia, kokia yra. Priklausomai nuo maisto produkto ir gėrimo sudėties, produktai yra suklasifikuojami pagal spalvas: nuo žalios iki raudonos, ir raides: nuo „A“ iki „E“. Žaliosios „A“ raidės atveju, tai reikštų sveikatai palankesnį ir naudingesnį pasirinkimą, o raudonoji „E“ raidė nurodytų, kad produktas yra mažiau sveikatai palankus bei naudingas.
Jei gamintojai nori, kad jų produktas būtų įvertintas aukščiau skalėje esančiomis raidomis, jie turi tobulinti produkto receptūrą. Ir tai yra teigiamas procesas, padedantis vartotojams: tobulinant receptus siekiama rasti kiek įmanoma palankesnį medžiagų balansą, ieškoti alternatyvių sudedamųjų dalių“, – įsitikinusi pašnekovė.
Renkantis maisto produktus svarbu atkreipti dėmesį į visą informaciją, nurodomą etiketėje
„Teisingas ir tinkamas maisto produktų ženklinimas yra labai svarbus, kad vartotojai galėtų pasirinkti sveikatai palankesnius, jų mitybos poreikius atitinkančius maisto produktus, todėl, tikėtina, kad didžiajai daliai Lietuvos gyventojų maisto produktų etiketėse pateikiama informacija yra svarbi arba labai svarbi“, – sako Gabija Bulotaitė, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Pasak instituto atstovės, visų Europos Sąjungos valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos rinkai, tiekiamų maisto produktų ženklinimas privalo atitikti visoje ES taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas. Reglamento tikslas – užtikrinti, kad vartotojams būtų pateikta visapusiška ir teisinga informacija apie maisto produktus. Be to, Reglamentas nustato vartotojų apsaugos, susijusios su informacija apie maistą, užtikrinimą, atsižvelgiant į skirtingą vartotojų suvokimą bei jų informacijos poreikį, tuo pačiu metu užtikrinant sklandų vidaus rinkos veikimą.
Informacija, pateikiama maisto produktų etiketėse, yra labai svarbus informacijos apie maisto produktą šaltinis vartotojams, vis dėl to maisto produktų etiketėse pateikiamą informaciją skirtingos vartotojų grupės gali suprasti nevienodai ir tuomet ši informacija gali būti suprasta klaidingai. Tuo tikslu bendrieji ženklinimo reikalavimai koreguojami ir tobulinami, siekiant, kad kuo didesnė dalis vartotojų kuo aiškiau suprastų maisto produktų etiketėse pateikiamą informaciją.
„Renkantis maisto produktus svarbu atkreipti dėmesį į visą informaciją, nurodomą maisto produkto etiketėje, tiek į maisto produktų sudedamąsias dalis, tiek maistingumo deklaraciją, tinkamumo vartoti terminus ir kitus užrašus ar kt., nes ši informacija gali padėti vartotojams pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus. Be abejo, svarbu atkreipti dėmesį į maisto produkto sudedamųjų dalių sąrašą, į kurį įtraukiamos visos maisto produkto sudedamosios dalys pagal svorį mažėjančia tvarka, be to šiame sąraše nurodomos alergijas ar netoleravimą sukeliančios medžiagos arba produktai, kurių pavadinimai pabrėžiami pateikiant juos taip, kad jie aiškiai išsiskirtų iš kitų sąrašo sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, pasirenkant tam tikrą šriftą, stilių arba fono spalvą“, – pažymi G. Bulotaitė.
Renkantis sveikatai palankesnius maisto produktus, pasak Higienos instituto atstovės, svarbi yra etiketėje pateikiama produkto maistingumo deklaracija. Joje reikėtų atkreipti dėmesį į produkto energinę vertę, taip pat riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų, skaidulinių medžiagų kiekį.
Pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus gali padėti ir ant maisto produktų pažymėtas „Rakto skylutės“ simbolis, kurio tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. „Rakto skylutės“ simboliu pažymėti produktai – tai įprasti maisto produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.
Produkto maistingumo žymėjimo reikalavimai
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julianas Gališanskis sako, kas maistingumo deklaracija pateikiama pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tačiau juos siekiama tobulinti, kad informacija taptų dar lengviau matoma ir suprantama vartotojui bei būtų pagrįsta naujausiais moksliniais duomenimis. 2020 m. priimtoje ES strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ numatyta, kad Europos Komisija pasiūlys veiksmus, kaip skatinti sveikatai palankaus maisto vartojimą ir pateiks siūlymą dėl privalomo maistingumo ženklinimo maisto produktų pakuočių priekinėje dalyje, kad būtų gerai matoma vartotojams.
„Šiuo metu Europos Komisija rengia tokį pasiūlymą, kurį teisės akto pavidalu turėtų pristatyti svarstyti Europos Sąjungos valstybėms. Šis pasiūlymas ES valstybėms narėms oficialiai dar nėra pateiktas ir pristatytas, todėl neturime galimybių jį plačiau komentuoti“, – sako ministerijos atstovas.
Maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) VMVT Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė informuoja, kad šiuo metu fasuotiems maisto produktams maistingumo nurodymas maisto produktų etiketėse yra privalomas, išskyrus kai kurias išimtis (kai labai maža pakuotė, rankų darbo nedideliais kiekiais gaminami produktai, neperdirbti maisto produktai iš vienos sudedamosios dalies, maisto priedai, druska, kramtomoji guma, ir pan.). Išimtys taikomos ir alkoholiniams gėrimams, natūraliam mineraliniam vandeniui, maisto papildams.
Privalomoje maistingumo deklaracijoje nurodoma energinė vertė ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai. Ši informacija gali būti papildoma nurodant vienos arba kelių šių medžiagų kiekius: mononesočiųjų riebalų rūgščių; polinesočiųjų riebalų rūgščių; poliolių; krakmolo; skaidulinių medžiagų; vitaminų ar mineralinių medžiagų.
Maistingumo informacija paprastai pateikiama lentelėje, skaičius išdėstant stulpeliu, tačiau, jei etiketėje vietos nepakanka, maistingumo informacija gali būti pateikiama ir eilutėmis.
Taip pat nustatyti reikalavimai tiems atvejams, jei būtų norima tam tikrą maistingumo informaciją pakartoti (pvz., etiketės priekyje). Tais atvejais gali būti pakartojama informacija apie energinę vertę; arba energinę vertę kartu su riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos kiekiais. Tai yra, nurodoma informacija apie tas maisto produkto maistingumo savybes, kurios aktualiausios sveikatai palankios mitybos požiūriu.
Pasak I. Drulytės, vartotojų skundai dėl maistingumo nurodymo nėra dažni. Dažniau šį klausimą kelia inspektoriai, ypač kontroliuodami maisto prekybą internetu.
Dažniausi produktų ženklinimo pažeidimai
VMVT atstovė sako, kad praėjusiais metais Tarnyba yra sulaukusi daugiau kaip 160 pranešimų apie netinkamą produktų ženklinimą. Visais atvejais specialistai atlieka tyrimus, kurių metu aiškinasi ar pranešime pateikta informacija dėl netinkamo, ar klaidinančio maisto produktų ženklinimo yra pagrįsta. Praėjusiais metais nustatė, kad daugiau kaip 60 atvejų, produkcijos ženklinimas buvo pažeidžiantis reikalavimus
Pažeidimai dėl produkcijos ženklinimo gana įvairūs, tačiau dažniausiai jie būna susiję su jokio ženklinimo ant maisto produktų nebuvimu, pastebėjimu, kad buvo keista galiojimo data arba ji nenurodyta visai.
Gana dažnai pasitaiko pažeidimų dėl informacijos lietuvių kalba nebuvimo etiketėse, taip pat vartotojai dažnai pastebi netinkamas maisto produktų laikymo sąlygas (šaldytuvų temperatūra laikoma per žema, žuvis – nepakankamai apdėta ledu ir pan.). Neišryškintos alergines reakcijas galinčios sukelti sudedamosios dalys, tokios kaip pienas, riešutai ir kt. Produkto pavadinime esanti sudedamoji dalis nenurodoma sudėtinių dalių sąraše, („pyragas su vyšniomis“, sudedamųjų dalių sąraše nenurodytos vyšnios ir jų kiekis).
Taip pat pasitaikantis pažeidimas – informacija etiketėje pateikiama per smulkiu šriftu, kuomet tekstą tampa per sunku įskaityti. Pagal reikalavimus šrifto arba tiksliau mažosios raidės tekste dydis ant maisto produktų etikečių turi būti 1,2 mm arba didesnis.
Patikrinimų metu nustačius aukščiau išvardintus ir kitus maisto produktų ženklinimo pažeidimus, pasak I. Drulytės, gamintojai, tiekėjai yra įpareigojami nedelsiant juos pašalinti. Tais atvejais, kai tai padaryti reikalingas ilgesnis laiko tarpas, subjektas įpareigojamas sustabdyti prekybą netinkamai paženklintais maisto produktais iki kol bus pašalinti ženklinimo pažeidimai.
Pranešimų dėl maisto ženklinimo neatitikimo VMVT sulaukia dėl beveik visų grupių maisto produktų, todėl išskirti kelis nebūtų tikslu. Vienas dažniausiai gaunamų pranešimų galėtų būti dėl maisto papildų, tačiau dažniau pranešama dėl nelegalios jų prekybos nei dėl ženklinimo neatitikimų.