Pasak profesoriaus, jeigu atkreiptume dėmesį į rekomenduojamas maistinių medžiagų ir energijos poreikių normas, pamatytume, kad gyventojams mitybos poreikiai nėra norminami pagal sezonus.
„Norminami pagal amžių, lytį, pagal atliekamą darbo sunkumą, fiziologinę būklę, bet nėra rekomendacijų nei žiemai, nei vasarai. Įprastai žmonės žiemą valgo daugiau ir sočiau, o vasarą mažiau“, – sako jis.
Anot R. Stuko, žiemą, kai šalta, reikia daugiau energijos, tad natūraliai maisto suvalgoma daugiau.
„Žmonės patys pastebi, kad neatsitiktinai valgo sotesnį ir riebesnį maistą. Pavyzdžiui, pavasarį visi rūpinasi, kaip numesti per žiemą priaugusius kilogramus, mat žiemą organizmas linkęs kaupti rezervus ir vyksta tarsi apsauginė reakcija, o pavasarį saugotis jau nebereikia“, – sako jis.
Profesorius pataria, kad net ir žiemą renkantis maistą, būtina atsižvelgti į tai, ką konkrečiai vartojame, ir nepersivalgyti riebalų.
„Pavasarį svoris bus didesnis, nes tokio kiekio kalorijų nereikėjo. Porcijos turi būti saikingos ir įvairios. Vasarą ar pavasarį daug daržovių, vaisių, o žiemą kiek kitaip, bet reikia nepamiršti, kad yra raugintų kopūstų, tai – vitamino C šaltinis: saugo mūsų imuninę sistemą ir yra puikus antioksidantas“, – kalba jis.
R. Stukas pastebi, kad šaltuoju laikotarpiu puikiai pasitarnauja šakniavaisės daržovės, kurių vasarą valgome mažiau.
„Tarp jų – ropės, burokai, morkos. Žiemą racionas šiek tiek keičiasi, tačiau tos šakniavaisės daržovės turi mineralinių medžiagų, vitaminų, skaidulinių medžiagų, o jos reikalingos žarnyno gerųjų bakterijų gyvybingumui palaikyti bei normaliam virškinimo procesui vykti. Be to, tai irgi yra energijos šaltinis“, – sako jis.
Profesoriaus teigimu, jeigu mes valgytume daugiau tokių produktų, galėtume išvengti per didelio kiekio riebalų.
Reikia mėgautis maistu, o ne tiesiog prisivalgyti
Mitybos ekspertas pastebi, kad žiemą didelė dalis gyventojų mažiau juda, todėl kūno svoris pradeda augti.
„Valgo daugiau, o juda mažiau. Mes gauname energijos, ji reikalinga organų ir sistemų veiklai palaikyti, kad žmogaus organizmas funkcionuotų, o dalis energijos naudojama fiziniam aktyvumui. Taigi jei ji neišnaudojama, toliau kaupiasi, tad svarbus porcijų dydis. Per žiemos šventes patiekalų daug, Kūčių valgiai dar nėra tokie riebūs, jeigu lygintume su Kalėdų“, – kalba jis.
Prof. R. Stukas priduria, kad reikia mėgautis maistu, o ne tiesiog prisivalgyti, mat sotumas ateis palaipsniui.
„Maistas turi apsivirškinti ir įsisavinti. Svarbu turėti mintyje, kad nereikia persivalgyti per šventes. Šventė nėra vien tik valgymas, ir nors ant stalo matome nekasdieniškų patiekalų, jų reikėtų valgyti nedaug. Nėra gerai, jeigu žmogus persivalgo, tuo labiau nekasdienių patiekalų, tad virškinimo sistema kartais nesusitvarko. Tai aktualu žmonėms, kurie turi virškinimo problemų ar problemų dėl fermentų aktyvumo“, – teigia mitybos ekspertas.
Profesorius pastebi, kad dėl persivalgymo gali paūmėti uždegiminiai procesai: kasos uždegimas, virškinimo trakto gleivinės pažeidimai, skrandžio gleivinės erozijos.
„Taip pat gali būti skirtingų opų arba, jeigu yra tulžies problemų, tai irgi gali paūmėti“, – sako R. Stukas.
