Dietistė Vaida Kurpienė sako, kad viena nesaikingo valgymo per šventes priežasčių – tradicijos, pritaikytos prie dabartinių galimybių.
Kūčių stalas
„Anksčiau tokių dienų, kad galėdavai daug privalgyti, būdavo vos kelios per metus. Na, o šiais laikais, pripažinkime, ypač po karantino ir uždarymų, daug streso, tad tokių pavalgymų būna ne kelis kartus per metus, bet vos ne kasdien. Per šventes reikėtų šiek tiek kitaip elgtis, bet tai nėra paprasta. Pažadame sau, kad valgysime mažiau, bet tesėti pažado nepasiseka dėl labai paprastos priežasties – mes nesuplanuojame, kaip tą darysime“, – paaiškina V. Kurpienė.

Persivalgymo pavojai ima tykoti jau per Kūčias, kai ant stalo nugula mažiausiai dvylika patiekalų. Mitybos specialistė sako, kad įmanoma nepersivalgyti, jei tų patiekalų ragausite tik po šaukštelį.

„Paklauskite savęs, ar visi jie tokie skanūs, kad norėtumėte mėgautis labai daug. Dažniausiai tokių būna vienas ar du. Taigi paragavę po šaukštelį įsidėkite to, kurio norisi suvalgyti daugiau. Būsime įgyvendinę tradiciją, tačiau nebūsime padauginę. Beje, geriau rinktis mažesnes lėkštes, nors daug kas sako, kad jiems gražiau didelės. Aišku, kad gražiau, tai jas ir naudokime, bet kaip polėkštes. Į didesnę lėkštę įsidedama maždaug 50 procentų daugiau patiekalo. Tai tikrai didelis kiekis. O mums atrodo, kad tiek pat“, – pataria specialistė, kaip apsaugoti save nuo persivalgymo.

Kalbant apie indus, jei prie stalo susirenka apie 50 žmonių, anot pašnekovės, didelių dubenų maistui patiekti išties reikės.
Asociatyvioji nuotr.
Visgi prie stalo sėdant šeimai, ji rekomenduoja patiekalus sudėti į mažesnius indus, tik keliose skirtingose vietose: taip atrodys, kad maisto daug, tačiau jo kiekis bus mažesnis.

„Vienas iš pagrindinių dalykų – mes šį mėnesį tiek daug kalbame apie maistą, tačiau jis yra mūsų kasdienybė, tad per šias šventes daugiau bendraukime, skirkime vieni kitiems dėmesio. Kai pakalbinsime kiekvieną, sėdintį prie stalo, kaip jam sekėsi šiais metais, – ne kas nesisekė, o kas gero buvo, kokie didžiausi įspūdžiai, ką atrado, ką norėtų nuveikti kitais metais, ką išmokti ir panašiai, tai ir valgyti laiko liks mažiau. Juk šventės – tai artumas, pabuvimas su šeima, artimaisiais, o ne valgymas“, – sako V. Kurpienė.

Jei mėgstate gausiai nukrauti šventinį stalą, tačiau nenorite persivalgyti, specialistė pataria prisiminti tai, ką ir žinote, – tam tikras maistas sukelia sunkumo jausmą.

„Tokius patiekalus visi žino ir be jokių pamokymų. Kita pusė, kad jie turi ir emocinį krūvį – tuos pačius patiekalus ruošia močiutės, mamos, tad mes, juos gamindami, jaučiame ryšį su šeima, net su tais, kurių jau nebėra šioje žemėje. Jei yra tokių patiekalų, kurių, kaip žinome, reikėtų valgyti mažiau, tai tiesiog mažiau jų ir pasiruoškime: ne kilogramą, o pusę, galbūt dar mažiau. Kitas variantas – gaminant naudoti mažiau riebalų, trumpiau termiškai apdoroti. Didelė dalis valgių, ruošiamų Kūčioms ir Kalėdoms, įprastai gana ilgai apdorojami, nors patys produktai, kalbant apie Kūčių stalą, – žuvys, daržovės, grybai, sėklos – yra vertingi, juos galima valgyti dažnai. Taigi klausimas dažniausiai ne apie patį produktą, o apie jo apdorojimą“, – paaiškina pašnekovė.

Mitybos specialistė, dietistė sako, kad trumpiau apdorojus augalinius produktus (trumpiau kepant ar verdant, nepilant litro aliejaus į patiekalus) jau bus pasiektas organizmui naudingesnis rezultatas.

Arvi keptas kalakutas
Kalėdų patiekalai, anot V. Kurpienės, taip pat turi būti apgalvoti, suderinti, nes kitaip sunkumo jausmo išvengti vargu ar pavyks.
„Jei kepame paukštį, tai ir kepkime, tačiau svarbu, kas garnyrui. Pasiruoškime įvairesnių daržovių, dviejų ar trijų rūšių salotų – priklausomai nuo to, kiek sėdės žmonių prie stalo. Galime jas išdėlioti į kelis skirtingus dubenis. Tai nebūtinai salotos lapas, pomidoras ar agurkas, puikiausiai tinka įvairios šakninės daržovės, pavyzdžiui morkos, salierų gumbai arba kopūstų salotos, kurias dauguma mėgsta. Ridikėlių, ridikų salotos, petražolių šaknų, topinambų, ropių – pastarosios daug senesnės daržovės Lietuvoje nei bulvės. Paruošę įvairesnių salotų ir jas patiekę kaip garnyrą, jausimės sotesni su mažesniu kiekiu maisto. Kai jaučiame sotumo jausmą, daug lengviau nuo savęs pastumti lėkštę“, – pataria specialistė.

Anot V. Kurpienės, yra dar viena gudrybė, kuri padeda išvengti persivalgymo.

„Rekomenduoju sukeisti patiekalus vietomis: pirmiausia valgyti karštą ir tik tada šaltus. Beje, šis patarimas galioja visų vakarėlių metu – per gimtadienius, kitas šventes, nebūtinai per Kalėdas. Jei Jūs priimate svečius, pastebėsite, kad taip maisto suvalgoma daug mažiau. Kodėl? Dėl labai paprastos priežasties – kai patiekiami šalti užkandžiai, žmonės prie stalo dažniausiai sėda išalkę, tad šaltų patiekalų prisivalgo daugiau ir kai atneša karštą, jau visi sotūs, valgo tik dėl to, kad visgi ta žąsis patiekta, pusę dienos gamino, gal prieš dvi dienas prifarširavo, juk reikia valgyti. Ir oi, kaip sunku, tada jau reikia rengtis rūbus be dydžio“, – šypsosi pašnekovė.

V. Kurpienė priduria, kad šis patarimas padės sutaupyti ir pinigų, ir sveikatos. Neįsivaizduojate švenčių be deserto? Dietistė atskleidžia dar vieną gudrybę, kaip ir pasimėgauti, ir neapsunkti.

„Desertus geriau pasiūlyti arba priešpiečiams, arba pavakariams, nes kai suvažiuoja šeima, ji paprastai visą dieną būna. Desertą atskirkite nuo pietų. Įsivaizduokite: suvalgėte tuos šaltus ir dar pyrago. Tada jau maisto ne tik skrandis pilnas, bet maisto – iki kaklo“, – pataria mitybos specialistė, kaip švenčių nepaversti didžiulio valgio kiekio maratonu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją