Lietuviai atskleidė savo seksualinius įpročius: mokslininkė įvertino, kuo galime pasidžiaugti, o dėl ko reikėtų sunerimti

45 pasaulio šalis apjungusiame seksualinio elgesio įpročių tyrime pirmą kartą sudalyvavusi Lietuva pateikė ne vieną staigmeną. Tarp jų – pasitenkinimo lytiniais santykiais vertinimas, jų dažnumas, masturbacija ir kiti intymūs įpročiai. Prie tyrimo prisidėjusi ir jo rezultatus apžvelgusi mokslininkė pastebi, kad turime kuo pasidžiaugti, tačiau prisipažįsta, kad viena su tyrimu susijusi tema yra neraminanti. Tai – negebėjimas priimti kito žmogaus su jo asmeninėmis savybėmis, rodantis visuomenės nebrandumą.

Seksualinis elgesys – svarbi neuromokslo tyrimų sritis

Pasaulio neuromokslininkai, vadovaujami Monrealio Universiteto ir Québec à Trois-Rivières Universiteto tyrėjos dr. Beáta Bőthe, inicijavo plataus masto tyrimą „International Sex Survey“, kuriame renkama informacija apie seksualinio elgesio įpročius 45–iose pasaulio šalyse.

Apie tai, kokių žinių mums suteikia šis tyrimas ir kuo lietuviai išsiskiria tarp kitų pasaulio šalių, pasikalbėjome su prof. dr. Vesta Steibliene – gydytoja psichiatre, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininke, prisidėjusia prie „International Sex Survey“ tyrimo rengimo.

Tarp 82 tūkst. tiriamųjų, 2094 sudaro lietuviai. Mokslininkė pažymi, kad tyrime dalyvavo visi norintys ir nebuvo atliekama reprezentatyvi atranka, todėl tyrimo rezultatai negali atspindėti visų Lietuvos gyventojų populiacijos. Toks tyrimas Lietuvoje buvo vykdomas pirmą kartą, todėl lyginti, kaip keičiasi seksualinio elgesio įpročiai mūsų šalyje, kol kas negalima, tačiau galima juos lyginti kitų šalių kontekste.

Dr. Vestos Steiblienės teigimu, neuromokslininkai jau seniai bando atsakyti į klausimus, kas vyksta smegenyse sekso metu, kaip seksualiniai įpročiai veikia žmogaus elgesį, fizinę ir psichikos sveikatą, kitas kasdienio gyvenimo sritis. Anot jos, todėl seksualinis elgesys, jo išraiškos ir šių išraiškų pokyčiai yra viena iš svarbių neuromokslo tyrimo sričių.

„Seksualinis gyvenimas teigiamai veikia asmens fizinę sveikatą, ypač endokrininę sistemą, kuri glaudžiai siejasi su mūsų nuotaika, miego kokybe, energijos pojūčiu, medžiagų apykaitos procesais organizme ir mūsų gebėjimu valdyti stresą. Visa tai teigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę.“, – sako gydytoja psichiatrė.

Anot jos, seksualiniai santykiai yra ypatingo pasitikėjimo vienas kitu procesas, galimybė artimo santykio su kito asmens kūnu, pagarbos ir atvirumo ženklas. Pilnatvę teikiantis seksualinis gyvenimas padeda stiprinti poros santykius ir emocinį ryšį, o stiprus emocinis ryšys pasireiškia abipusį malonumą teikiančiomis sekso išraiškomis.

„Dalis žmonių dėl tam tikrų priežasčių priima sprendimą atsisakyti seksualinio gyvenimo – ir tai kiekvieno asmeninis sprendimas. Negalima teigti, kad seksualinių santykių neturėjimas yra gerai ar blogai. Turint partnerį ar gyvenant poroje seksualinių santykių pobūdis yra dviejų žmonių pasirinkimas ir vieningų rekomendacijų čia nėra. Tačiau, jeigu pora nusprendžia, kad seksas bus jų santykių dalis – tai būtų idealu, kad abiejų asmenų norai ir troškimai būtų išpildyti“, – sako dr. V. Steiblienė.

Lietuvių pasitenkinimas lytiniais santykiais – išskirtinis: tuo galima pasidžiaugti

Pagal „International Sex Survey“ tyrime dalyvavusių lietuvių pateiktus duomenis, poroje gyvenantys asmenys per pastaruosius 12 mėnesių vidutiniškai lytiškai santykiavo nuo 2–3 kartų per savaitę (26,7 proc.) iki 2–3 kartų per mėnesį (22,7 proc.).

Ankstesnių Amerikoje atliktų tyrimų duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų teigia lytiškai santykiavę iki 1–3 kartų per mėnesį, o apie 50 proc. – kartą ar daugiau per savaitę. Tačiau mokslininkė pažymi, kad daugelis tyrimų jau yra įrodę, kad ne lytinių santykių skaičius, o pasitenkinimas santykiais dažniausiai apsprendžia ir pasitenkinimą seksualiniu gyvenimu.

Įdomu tai, kad daugiau nei pusė (53,5 proc.) tyrimo dalyvių nurodė turėję lytinius santykius su atsitiktiniu partneriu, ir kas dešimtas tiriamasis per pastaruosius 12 mėnesių užsiiminėjo atsitiktiniu seksu vidutiniškai 2–6 kartus per metus.

Anot dr. V. Steiblienės, galima pasidžiaugti, kad net 78,1 proc. poroje gyvenančių tiriamųjų iš Lietuvos buvo patenkinti savo lytiniais santykiais; o bendrai 75,6 proc. nurodė, kad yra patenkinti savo seksualiniu gyvenimu su savo partneriu ar partneriais. Komentuodama ankstesnių tyrimų rezultatus kitose šalyse, mokslininkė pastebi, kad lietuvių pasitenkinimas lytiniais santykiais išsiskiria kaip gerokai aukštesnis.

„Prieš daugiau nei dešimt metų atliktų didelės apimties tyrimų duomenimis, pasitenkinimo santykiais rodikliai buvo gerokai žemesni ir varijavo nuo 15 proc. Japonijoje iki 67 proc. Nigerijoje. Lietuvai kultūriškai artimiausios šalies Lenkijos atveju, 54 proc. respondentų nurodė esantys itin patenkinti santykiais. Galime pasvarstyti, kad per dešimtmetį galbūt išmokome atviriau kalbėti apie savo seksualinius poreikius, geriau save pažįstame ir esame daugiau patenkinti savo seksualiniu gyvenimu“, – sako dr. V. Steiblienė.

Pornografiją lietuviai žiūri kartą per mėnesį: įspėja dėl galimų pavojų

Taip pat tyrime atskleista, kad per gyvenimą masturbavosi 97,8 proc. dalyvių. Per pastaruosius 12 mėnesių 19,3 proc. masturbavosi 2–3 kartus per mėnesį ir atitinkamai 19 proc. – 2–3 kartus per savaitę.

„Panašius procentus galime stebėti ir kitose šalyse pateikiamų mokslinių tyrimų ir apklausų rezultatuose. Įdomu tai, kad kitame tyrime Europoje, kuriame dalyvavo virš 3 tūkst. dalyvių nuo 60 iki 75 metų amžiaus, paaiškėjo, kad vyresnių asmenų masturbacijos procentas išlieka panašus. Apie 50 proc. vyrų ir 35 proc. moterų teigia masturbavęsi per pastarąjį mėnesį“, – tyrimus komentuoja dr. V. Steiblienė.

Lietuvos tiriamieji nurodė, kad pirmą kartą pornografiją žiūrėjo vidutiniškai 15 metų amžiuje ir dabar žiūri pornografiją vidutiniškai kartą per mėnesį. Mokslininkė pastebi, kad tai yra ženkliai rečiau nei Brazilijoje, Kanadoje, JAV bei Malaizijoje, kur žmonės nurodė vidutiniškai pornografiją žiūrėję 2–3 kartus per mėnesį.

Tyrimas taip pat atskleidė, kokiais atvejais pornografijos žiūrėjimas gali būti susijęs su mažesniu pasitenkinimu santykiais. Preliminariais mūsų tyrimo duomenimis, probleminis pornografijos žiūrėjimas, kuomet pornografija yra naudojama nusiraminimui, ar „pabėgimui“ nuo realus gyvenimo sunkumų, yra susijusi ne tik su mažesniu pasitenkinimu santykiais, bet ir kitomis psichikos sveikatos problemomis.

„Problemų pornografijos žiūrėjimas kelia tuomet, kai asmuo išsako, kad pornografija yra svarbi jo gyvenimo dalis, kai naudoja pornografiją siekiant nusiraminti ar suvaldyti kylantį stresą, kai žmogus jaučia, kad, norėdamas pasitenkinti, turi žiūrėti vis daugiau ir daugiau pornografijos. Tai kelia problemų realiame seksualiniame gyvenime, apleidžiamos kitos laisvalaikio veiklos, be to, palaipsniui žiūrima vis „ekstremalesnė“ pornografija, nes matyta anksčiau suteikia mažiau pasitenkinimo“, – teigia gydytoja psichiatrė.

Tyrime atsiskleidė seksualumo įvairovė: norėtųsi daugiau pakantumo

„International Sex Survey“ apibendrinime skelbiama, kad visų tiriamųjų vidutinė santykių trukmė siekia 9,2 metus. Kalbėdama apie santykių patvarumą, gydytoja psichiatrė pažymi, kad poros santykių ilgaamžiškumas siejasi su asmenų, sudariusių santuoką, vidine branda, suvoktu atsakomybės jausmu ir gebėjimu prisitaikyti ir prisiimti įsipareigojimus. Anot jos, šios asmens charakterio savybės formuojasi asmeniui bręstant ir perimant bazines šeimos nuostatas, visuomenės požiūrį ir kitas vertybes.

Seksualinio elgesio įpročių tyrime taip pat atsispindi tiriamųjų lyčių ir seksualinių orientacijų įvairovė. 3,4 proc. visų respondentų nurodė, kad nepriskiria savęs vyriškai ar moteriškai lyčiai, o heteroseksualią orientaciją nurodė 69,6 proc. tiriamųjų – likusi dalis save priskyrė biseksualiai, homoseksualiai ar kitoms orientacijoms.

Kalbėdama apie labiausiai neraminančias sritis, susijusias su tyrimu, dr. V. Steiblienė įvardija stigmatizavimo problemą.

„Mane labiausiai neramina visuomenėje stebimos kitos seksualinės orientacijos stigmatizavimo problema, negebėjimas priimti kito žmogaus su jo asmeninėmis savybėmis, priešiškumas, dažnai net emocinis smurtas, kurio išraiškos stebimos spaudoje, socialiniuose tinkluose. Nepakantumas kitokiam asmeniui tikrai nerodo visuomenės brandos, o labiau po ilgalaikės okupacijos išlikusį nepilnavertiškumo, nepasitikėjimo savimi jausmą, kurį bandoma nugalėti žeminant ir užgauliojant kitus. Norėtųsi mūsų visuomenėje daugiau pakantumo ir tolerancijos, kad kiekvienas galėtų jaustis laisvas išreikšdamas save tiek visuomenėje, tiek asmeniniame gyvenime“, – teigia mokslininkė.

Plačiau susipažinti su tyrimu galima oficialioje jo svetainėje.