Žurnalo „PLOS Medicine“ paskelbtame tyrime atidžiau apžvelgta beveik 8000 Jungtinės Karalystės valstybės tarnautojų, kurie būdami 50 metų neturėjo lėtinių ligų. Klinikinio tyrimo metu mokslininkai paprašė dalyvių pranešti, kiek laiko jie miega, ir taip visus 25 metus jie buvo tikrinami kas ketverius ar penkerius metus.
Žmonėms, kurių miegas buvo stebimas sulaukus 50 metų ir kurie per naktį miegojo penkias valandas ar mažiau, rizika buvo 30 proc. didesnė, kad ilgainiui susirgs keliomis lėtinėmis ligomis, palyginti su tais, kurie miegojo mažiausiai septynias valandas per parą. Sulaukus 60 metų rizika padidėjo 32 proc., o sulaukus 70-ies – 40 proc.
Kaip rašoma CNN publikacijoje, ligos, kurių rizika didesnė, yra šios: diabetas, vėžys, koronarinė širdies liga, insultas, širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinė inkstų liga, depresija, demencija, psichikos sutrikimai, Parkinsono liga ir artritas.
Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, kitas tyrimas parodė, kad suaugusiems, kurie nemiega pakankamai (maždaug septynias–devynias valandas per naktį), rizika susirgti lėtinėmis ligomis, įskaitant nutukimą ir aukštą kraujospūdį, didesnė.
Kitaip nei kitais tyrimais, naujuoju nenustatyta, kad tie, kurie miegojo ilgiau nei devynias valandas, turėjo sveikatos problemų, tačiau mažai tyrime dalyvavusių žmonių miegojo tiek daug, todėl tai galėjo turėti įtakos rezultatams, rašo CNN.
Tyrime išskiriamos ir kitos priežastys, kurios galėjo daryti įtaką rezultatams. Dauguma tiriamųjų buvo baltieji vyrai ir tik maždaug trečdalis – moterys. Be to, tyrėjai teigia, kad valstybės tarnautojai šiek tiek sveikesni nei likusi šalies gyventojų dalis. Taip pat tyrimas buvo pagrįstas pačių dalyvių pateiktais duomenimis, o jie laikomi mažiau patikimais nei tuo atveju, jei mokslininkai galėtų tiesiogiai stebėti, kaip žmogus miega.
Miegas daro įtaką viskam
JAV mokslininkė Sharon Cobb teigia, kad miegas ir lėtinės ligos yra susiję.
„Ilgą laiką pabrėždavome, kad miegas būtinas. Bet dabar mes pradedame tikrai judėti į priekį. Yra daugiau literatūros, kad miegas gali turėti įtakos ne tik psichinei sveikatai. Tai taip pat turi poveikį gretutinėms ligoms“, – sako S. Cobb.
Mokslininkė pabrėžia, kad miego trukmė svarbi, bet ne mažiau svarbi ir kokybė. Tyrimas taip pat nepaaiškina, kas gali sukelti lėtinių ligų žmonėms, kurie miegojo penkias valandas ar mažiau.
Anot Alabamos universiteto sveikatos mokslų docento Adamo Knowldeno, miegas yra atkuriamasis procesas, kuris, be kita ko, gamina ir reguliuoja hormonus organizme.
Kaip teigiama straipsnyje, hormonai reguliuoja tokius dalykus kaip apetitas, medžiagų apykaita, lytinis potraukis, kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis, kūno temperatūra ir cirkadiniai ritmai. Jei dėl miego trūkumo organizmas negamina pakankamai hormonų, manoma, kad tai gali sukelti lėtinių sveikatos problemų, taip pat nuovargį, kūno skausmų ir kraujospūdžio problemų.
Tyrimai rodo, kad miego trūkumas taip pat gali padidinti uždegimų riziką ir sumažinti natūralią organizmo apsaugą nuo infekcijų ar traumų.
„Žmonės galvoja, jei gyvenime nori viską pasiekti, jiems reikia kuo mažiau miegoti arba būti labiau socialiems, bet viskas yra atvirkščiai, – sako A. Knowldenas. – Dauguma tyrimų rodo, kad jūsų gyvenimo kokybė iš tikrųjų pagerėja, jei pakankamai miegate.“
A. Knowldenas pateikia keletą rekomendacijų žmonėms, kuriems sunku užmigti. Pasak jo, pirmiausia reikia sudaryti nuoseklų miego grafiką. Treniruodami savo kūną eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, mes palengviname savo poilsį naktį.
Straipsnyje rašoma, kad miegamasis turi būti tamsus, tylus ir be augintinių, kurie gali trukdyti miegoti.
Mokslininkas siūlo prieš miegą vengti kofeino, alkoholio ir gausaus valgio. Mankšta dienos metu taip pat gali padėti geriau miegoti naktį.
„Kuo labiau galime paskatinti žmones ilsėtis naktį, tuo jiems geriau, – sakė A. Knowldenas. – Miegas daro įtaką viskam.“
Straipsnis parengtas pagal