Svarbus visiems organams

Kaip pasakoja biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta, selenas įeina į šiai dienai mokslui žinomų maždaug 200 hormonų ir fermentų sudėtį bei pats juos aktyvina. Pasak mitybos specialisto, 80 procentų organizmui būtinos energijos gaunama vykstant biocheminiams procesams sąveikaujant su selenu. O šio mikroelemento trūkumas gali paveikti bet kurio organo ar organizmo sistemos veiklą.

„Energija mūsų organizme būtina medžiagų transportui per ląstelę, raumenų susitraukimui, naujų medžiagų formavimuisi. Fiziologiškai energiją naudoja visos organizmo sistemos – širdžiai energija svarbi, kad užtikrintų kraujo cirkuliaciją ir organizmo ląstelių aprūpinimą maisto medžiagomis, plaučiams – dujų apykaitos užtikrinimui, kepenys energiją naudoja nereikalingų metabolizmo šalutinių produktų šalinimui, naujų medžiagų sintezei.

Skrandžiui ir žarnynui energija reikalinga maisto medžiagų virškinimui bei absorbavimui“, – energijai reiklius procesus žmogaus organizme vardija biomedicinos mokslų daktaras.

Artūras Sujeta

Selenas žinomas dėl stiprių antioksidacinių savybių, todėl padeda sustiprinti imuninę sistemą bei jos gebėjimą pasipriešinti įvairioms infekcijoms ir virusinėms ligoms. Seleno papildai gali padėti sustiprinti imuninę sistemą sergančiųjų gripu, tuberkulioze ir hepatitu C.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl savo priešuždegiminių savybių selenas padeda reguliuoti prostaglandinų, hormonų, biologiškai labai aktyvių junginių gamybą ir malšinti uždegimus visame kūne.

Selenas mums taip pat reikalingas tam, kad susidarytų selenoproteinai, veikiantys kaip antioksidantai, apsaugantys ląsteles nuo laisvųjų radikalų – toksinų arba nestabilių molekulių, oksidacinio streso metu pažeidžiančių ląsteles ir DNR. Jeigu seleno organizme trūksta, efektyvi apsauga nebeužtikrinama, greitėja senėjimo procesai, gali mutuoti ląstelės“, – teigia „Camelia“ vaistinės farmacijos specialistė Sigita Izmalkova.

Sigita Izmalkova

Kaip aiškina S. Izmalkova, esant seleno trūkumui, sutrinka ir skydliaukės hormonų gamyba bei pasireiškia miego sutrikimai, atminties pablogėjimas, nuovargis, energijos stoka, tampa vis sunkiau sutelkti dėmesį, sausėja oda ir plaukai, neretai atsiranda šaltkrėtis bei sąnarių ir raumenų skausmas.

„Ši medžiaga aktyvina skydliaukės hormonų ir jodo absorbavimą, saugo skydliaukę nuo laisvųjų radikalų pažeidimo. Skydliaukės audinyje yra didesnis seleno kiekis nei bet kuriame kitame žmogaus organe. Gerai žinoma, kad seleno trūkumas siejamas su su skydliaukės ligomis, tokiomis kaip autoimuninis (Hašimoto) tiroiditas, hipotirozė“, – aiškina A. Sujeta.

Selenas taip pat siejamas ir su Alzheimerio ligos prevencija. Pasak A. Sujetos, būtent šia liga sergančių žmonių pastaruoju metu daugėja, todėl labai svarbu atrasti būdus, kaip išvengti šios degeneracinės ligos.

„Manoma, kad oksidacinis stresas yra susijęs neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir Alzheimerio liga, atsiradimu ir progresavimu. Keli tyrimai parodė, kad pacientų, sergančių Alzheimerio liga, kraujyje yra mažesnė seleno koncentracija. Be to, tyrimais nustatyta, kad tiek maisto produktuose, tiek papilduose esantys antioksidantai, tarp jų ir selenas, gali pagerinti atmintį pacientams, sergantiems Alzheimerio liga“, – aiškina specialistas.

Produktai, pasižymintys seleno gausa

Vartojant įvairiausius maisto produktus neretai net nenutuokiama, kokiomis naudingomis savybėmis ir medžiagų sudėtimi jie pasižymi. Retas žino, kokius produktus valgyti, kad per dieną būtų pasisavintas visas reikalingas spektras mikro ir makro elementų bei vitaminų. Štai, pavyzdžiui, egzistuoja įsitikinimas, kad suvalgius vieną bertoletijos (brazilišką) riešutą, gausime reikiamą paros seleno normą. Galbūt netgi su kaupu. Visgi sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas A. Sujeta sako, kad tai gali būti ne visiška tiesa.

„Vienas tyrimas parodė, kad seleno koncentracija Brazilijos riešutuose labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Todėl tikėtis gauti pilną reikiamą paros normą labai jau optimistiška“, – sako jis.

Daugeliui užmirštamas ir faktas, kad maistinė produkto vertė priklauso ir nuo to, kokiomis sąlygomis šis užaugintas ar paruoštas. Puikus pavyzdys – selenas. Jo kiekį produktuose lemia seleno kiekis dirvožemyje, kuriame buvo auginamas produktas. Gyvūninės kilmės maisto produktuose seleno kiekis priklauso nuo jo kiekio maiste, kuriuo buvo maitinami gyvūnai.

„Lietuva priskiriama tai geografinei zonai, kurios dirvožemyje fiksuojamas seleno trūkumas, todėl paįvairinę mitybos racioną gausime tik dalį reikalingos seleno paros dozės. Likusią seleno paros normą padės gauti pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus vartojami maisto papildai“, – aiškina farmacijos specialistė S. Izmalkova.

Jūros gėrybės, žuvis, žole šertų gyvūnų mėsa, neapdoroti grūdai, kiaušinis, sėklos ir riešutai – tai daugiausiai seleno turintys maisto produktai. Jie yra puikūs šio mikroelemento šaltiniai.

„Jei kalbant konkrečiau, tai 85 gramuose austrių yra 238 procentai rekomenduojamos paros normos (RPN), 160 g oto yra apie 171 proc. RPN, 2 dideliuose kiaušiniuose (100 gramų) yra 56 proc. RPN, 48 gramuose (4 vnt.) sardinių yra 46 proc. RPN, 80-100 gramuose vištienos krūtinėlės yra 12-14 proc. RPN, Šitake grybuose (apie 100 g) yra apie 10-12 proc. RPN“, – vardija biomedicinos mokslų daktaras A. Sujeta.

Rekomenduojama paros norma

Pasak kalbintų specialistų, seleno paros norma turėtų sudaryti apie 100 mikrogramų. Moterims rekomenduojama suvartoti 60 mikrogramų seleno per parą, vyrams – 75 mikrogramus.

Kaip aiškina S. Izmalkova, rizikos grupėje esantiems asmenims kiekis gali būti didesnis, kad būtų subalansuotas trūkumas dėl, pavyzdžiui, nesubalansuotos mitybos, rūkymo, turimų lėtinių ligų. Šiek tiek padidintomis dozėmis seleną rekomenduojama vartoti nėščioms, maitinančioms krūtimi moterims, senyvo amžiaus žmonėms.

Jos teigimu, 200 mikrogramų per parą yra saugi dozė ilgalaikiam vartojimui, jeigu žmogus serga lėtinėmis, virškinamojo trakto ligomis, o 700 – saugi dozė trumpalaikiam vartojimui, kai seleno trūkumas yra labai didelis. Tačiau šią dozę turėtų paskirti gydytojas.

„Tam tikra seleno dozė, pagal klinikinius tyrimus, gali būti ir prevencine vėžio profilaktika – 200-400 mikrogramų. Tačiau dėl jos reikia pasitarti su gydančiu gydytoju. Sergant onkologinėmis ligomis seleno rekomenduojama net iki 800 mikrogramų, bet tik su mediko priežiūra ir paskyrimu. Seleną geriausiai vartoti su kofermentu Q10, vitaminais C ir E, B grupės vitaminais, žaliosios arbatos dviskiaučių ginkmedžių ekstraktais. Jie padės geriau įsisavinti seleną“, – priduria A. Sujeta.

Seleno perteklius

Nors specialistai aiškina, kad selenas nėra toksiškas ir perdozuoti šio elemento praktiškai neįmanoma, tokia rizika išlieka. Visgi, biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas A. Sujeta atkreipia dėmesį, kad perteklius dažniau pasireiškia vartojant papildus, o ne valgant seleno turinčius maisto produktus.

Foto: Shutterstock

Jei suvartojama per daug seleno, gali pasireikšti galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, veido paraudimas, drebulys, raumenų skausmas. Taip pat seleno perteklius gali sukelti selenozę, pasireiškiančią iš burnos sklindančiu česnako kvapu, odos uždegimu, nagų trapumu, dantų spalvos pokyčiais, nervų sistemos, inkstų, kepenų, širdies problemomis, plaukų slinkimu. Sunkiais atvejais ūmus toksiškumas selenui gali sukelti rimtus žarnyno ir neurologinius simptomus, širdies priepuolį, inkstų nepakankamumą ir net mirtį.

„Jei selenas bus vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, rizikos nebus. Visgi, jei sveikas žmogus vartodamas seleną pradeda jaustis prastai, gali būti, kad jo organizme yra pakankamas kiekis seleno – tokiu atveju vartojimą reikia nutraukti ir pasitikrinti kraujo sudėtį bei jame esantį seleno kiekį.

Kaip ir vartojant bet kurį maisto papildą, vartojant seleną nereikėtų persistengti. Jei pacientas serga širdies, inkstų nepakankamumu, dėl seleno vartojimo reikia pasitarti su gydytoju, mat šių papildų vartojimas gali turėti neigiamos įtakos ligų eigai. O sergant onkologine liga, visada reikia pasitarti su gydytoju onkologu. Jis gali turėti įvairios – tiek teigiamos, tiek ir neigiamos įtakos ligos eigai, o tai priklauso nuo konkrečios ligos bei konkrečių vartojamų vaistų.

Kaulų retėjimo ligai, osteoporozei, skirti gydyti vaistai ir kai kurie antibiotikai gali sąveikauti su selenu. Selenas gali silpninti jų poveikį. Tokiu atveju seleno vartojimą gali tekti laikinai nutraukti ar bent gerti su pertraukomis – ne vienoje saujoje“, – pabrėžia „Camelia“ vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė.