Pandemijos metu tapo populiarus

Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija paskatino žmones susirūpinti savo sveikata ir stiprinti imuninės sistemos veiklą, kad ši kuo efektyviau bei sparčiau apsigintų nuo virusinės ligos. Žmonės namų vaistinėles ėmė pildyti įvairiausiais vitaminais, papildais ir vaistais, kad pavyktų išvengti ligos arba jai užklupus, persirgti kuo lengvesne forma. Kaip pasakoja Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr Julius Kalibatas, ženkliai padidėjo žmonių susidomėjimas vitaminu D.

„Atsirado galvojančių, kad vartojant vitaminą D didžiulėmis dozėmis, bus stimuliuojamas atsparumas infekcijoms, apsieisime be vakcinų, įveiksime visus virusus“, – pasakoja šeimos gydytojas.

Vitamino D galią pandemijos metu išryškino įvairūs moksliniai tyrimai. Kaip rašo tarptautinis klinikinės praktikos žurnalas „International Journal of Clinical Practice“, Irano mokslininkų grupė atliko 23 tyrimų, kuriuose dalyvavo 12 tūkstančių žmonių, metaanalizę. Jos išvados parodė, kad pakankamas vitamino D kiekis gali net penkis kartus sumažinti tikimybę sirgti sunkia koronaviruso forma. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad vitaminas D gali ir tris kartus sumažinti riziką užsikrėsti COVID-19 infekcija.

„Po to, kai prasidėjo pandemija, nuolat pabrėžiama, kad vitaminas D padeda normaliam imuninės sistemos funkcionavimui, atsparumui virusinėms ir bakterinėms infekcijoms. Be abejonės, jis padeda imuninei veiklai, bet galvoti, kad vartodami dideles dozes esame visiškai apsaugoti nuo virusų – klaidingas teiginys“, – aiškina prof. habil. dr J. Kalibatas.

Julius Kalibatas

Tad gydytojai vieningai pabrėžia: reikiamą vitamino D paros dozę reikėtų užtikrinti kiekvienam. Tačiau piktnaudžiauti juo taip pat nederėtų. Vitaminas D negali visiškai apsaugoti nuo infekcinių ar bakterinių ligų, tačiau jis labai svarbus ir kitoms organizmo funkcijoms palaikyti.

„Vitaminas D labai svarbus ir nervų sistemai, ir širdies bei raumenų veiklai. O viena pagrindinių vitamino D funkcijų – reguliuoti kalcio ir fosforo apykaitą. Esant vitamino D trūkumui, sutrinka medžiagų apykaita, greičiau vystosi osteoporozė, retėja kaulai, mažiems vaikams pasireiškia rachito simptomai, skeleto deformacija, greičiau vystosi dantų ėduonis“, – aiškina prof. habil. dr J. Kalibatas.

Vis dėlto, šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako: vitamino D trūksta dešimčiai iš vienuolikos žmonių.

Neužtenka būti saulėje

Vitamino D trūkumo priežastys žinomos bene visiems – subalansuotos mitybos ir pagrindinio šio vitamino šaltinio – saulės – stokos. O Lietuvoje ši šviečia tikrai ne ištisus metus. Tačiau vis dar gausu manančių, kad vasaros metu saulės kiekis pakankamas, jog būtų kompensuojamas vitamino D, dar kitaip vadinamo saulės vitaminu, trūkumas. Todėl kapsulėmis, lašais ar tabletėmis žmonės poreikio vartoti vitaminą D nemato ir su nekantrumu laukia vasariškos saulės spindulių.

„Mes turėtume vasaros metu degintis kiekvieną dieną, beveik visiškai nuogi, kur kas daugiau negu pusnuogiai. Reikėtų dar pabrėžti, kad be jokių apsauginių priemonių nuo saulės, po keliasdešimt minučių. Tai yra nerealu. Išgirdę žagteltų ir dermatologai, raginantys saugotis odos vėžio.

Net jeigu jūs į darbą lakstote su trumpu sijonėliu ir trumpomis rankovėmis – vargu, ar pasigamina reikalingas vitamino D kiekis. Nebent atostogų Graikijoje ar Ispanijoje metu, kur daug saulės, valgote vitamino D prisotintą maistą, tada jo galite ir nevartoti. Bet tik tuo metu“, – sako gydytojas. V. Morozovas.

Vitamino D trūkumą galima kompensuoti valgant tuos produktus, kuriuose jo gausu. Pasak prof. habil. dr J. Kalibato, vitamino D gausu kepenyse, svieste, kiaušinio tryniuose. Mūsų pramonė siūlo ir kai kuriuos maisto produktus, kurie papildomai įsotinti vitaminu D. Pasak gydytojo V. Morozovo, didžiausias vitamino D šaltinis – jūrinės žuvys ir jūros gėrybės. Tačiau jis pastebi, kad lietuvius persekioja mitai ir jie šių produktų atsisako arba vartoja nepakankamai.

„Mes esame įsitikinę, kad mūsų žuvys visos pilnos organizmui kenksmingo švino, kitų sunkiųjų metalų, radiacijos ir kitokių žalingų medžiagų. Todėl lietuviai ant stalo krauna savo mylimą kiaulę ir bulves. Reikia nuvilti, bet reikiamo vitamino D kiekio jie čia tikrai negauna. Tyrimai jau seniai atlikti, nustatytos rekomenduojamos dozės, tad vitaminą D, pabrėžiu, reikia vartoti visiems ir tai daryti nuolat“, – aiškina specialistas.

Nereikia skubėti pirkti multivitaminų

Suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 2000 tarptautinių vienetų (angl. International units, IU) vitamino D per parą. Sergant šią dozę galima padidinti iki 4000 IU. Kūdikiams iki pusės metų rekomenduojama 400 IU, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600 IU, 1–10 metų vaikams – 600–1000 IU.

V. Morozovas įsitikinęs, kad siekiant organizmą praturtinti vitaminu D, nereikėtų pirkti multivitaminų, kuriuose apstu ir kitų vitaminų grupių.

„Sako, kad Niujorko kanalizacinėje sistemoje gyvena krokodilas albinosas, Vilniuje – baziliskas. Tai kuo mes daugiau tų multivitaminų vartojame, tuo labiau vitaminizuotas mūsų šlapimas. O kadangi visa tai nuteka į kanalizaciją, tai vilniečiai gerdami multivitaminus tikrai gali reikiamais vitaminais aprūpinti galimai ten gyvenantį baziliską. Ties tuo nauda ir baigiasi.

Aš kalbu apie jauną, sveiką žmogų. Taip, kadangi sensta mūsų visuomenė, tikrai mūsų senjorai neturi tiek įgūdžių taip sveikai maitintis, jais reikia pasirūpinti, o medžiagų įsisavinimas prastesnis, todėl multivitaminus jie vartoti gali. Bet bendrai, reikėtų subalansuoti mitybą ir galvoti apie meilę sau, o ne piliulėms“, – pasakoja gydytojas.

Reikia vengti perdozavimo

Gydytojai vieningai pabrėžia: viską reikia vartoti su saiku. Ši taisyklė galioja ir vartojant vitaminą D, mat jo perteklius gali kauptis žmogaus organizme.

„Dažniausiai perteklius pasireiškia tuo, kad pradeda visur, kur neturi, kalkėti. Pavyzdžiui, inkstų kanalėliuose susidaro akmenys. Jeigu labai stipriai perdozuojama, prisidėjus kalciui netgi gali ištikti ir traukuliai. Tačiau tai labai retos būklės.

Vitamino D reikėtų suvartoti labai didelį kiekį per trumpą laiką arba gerokai viršyti normas ilgai vartojant. Perteklius dažnesnis vaikams, kai mamos perdozuoja dėl per didelio rūpesčio, bet vartojant rekomenduojamomis dozėmis tokias būkles pasiekti labai sudėtinga“, – aiškina jis.

Vitaminas D

Visas ligas nurašo D vitamino trūkumui

Gydytojas V. Morozovas taip pat pastebi, kad šio vitamino trūkumas gali pasireikšti pačiais įvairiausiais sveikatos sutrikimais, todėl neretai pacientai numoja ranka į rimtas ligas ir negalavimus bei kaltina vitaminą D.

„Kai ateina pacientas, kuriam diagnozuotas antro laipsnio nutukimas, jis geria penkis puodelius kavos per dieną, turi neišmatuojamą kraujospūdį ir sako: aš noriu išsitirti vitaminą D, nes man kažkodėl silpna, tai atleiskite, bet jam silpna tikrai ne dėl vitamino D trūkumo. Bet kadangi mes visada norime kažką apkaltinti dėl blogos savijautos, tai vitaminas D šioje vietoje tinka kuo puikiausiai“, – ironizuoja jis.

Žinoma, gydytojas pabrėžia, kad šis tyrimas visgi turi reikšmės tais atvejais, kai pacientą kamuoja retos būklės sveikatos sutrikimai arba šio vitamino trūkumą reikia atstatyti labai greitai. Pavyzdžiui, prieš apvaisinimo procedūras, plaukų nuplikimo terapijas.

„Tačiau bendrapopuliacinis tyrimas neturi prasmės. Vien dėl to, kad pacientams silpna, pila prakaitas, nėra jėgų – toks tyrimas pagal svarbą atsiduria dvidešimtoje vietoje. Todėl mano patarimas būtų ne užsiiminėti vitamino D tyrimais, o visiems be išimties šį vitaminą vartoti“, – aiškina specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)