Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė docentė daktarė Jūratė Staikūnienė-Kozonis sako, kad žiedadulkės ore sklando nuo kovo mėnesio.
„Alergiški žmonės pavasario laukia su nerimu. Pirmiausia pas mus žydi medžiai: lazdynai, skroblai, vadinamieji kačiukai, paskui – beržai. Kaip išvengti alergijos? Reikia ruoštis iš anksto, nuo rudens, jau nuo spalio mėnesio. Yra toks gydymo metodas kaip alergenų imunoterapija – organizmas pripratinamas. Tačiau dabar tam jau netinkamas laikas, šiuo metu minėtas metodas turėtų būti baigiamas. Tie, kurie nespėjo pasiruošti šiam sezonui, turi tai žinoti, kad galėtų pasiruošti kitam“, – sako J. Staikūnienė-Kozonis.
„Tai natūralus gydymo metodas, vartojami natūralūs alergenai – gali būti beržų, žolių, piktžolių žiedadulkių. Vartojama patogiai – dedama po liežuviu. Daromos ir infekcijos, bet jau gydytojui prižiūrint. Vienų metų niekada nepakanka. Gydymas trunka ne mažiau kaip trejus ar net penkerius metus. Manau, labai verta išsitirti, kurios žiedadulkės sukelia alergiją. Tada galima stebėti žiedadulkių prognozes ir pagal tai numanyti, kokia bus situacija. Be abejo, labai daug reikšmės turi oras – jei ilgai šilta, daug dienų nelijo, o jei dar pakilo vėjas, žiedadulkių bus daugiausia. Galimybės visiškai išvengti susidūrimo su žiedadulkėmis, deja, nėra“, – aiškina medikė.
Docentė pataria mamoms, kurios pastebi vaikų alergijas, nesikliauti vien interneto platybėmis, mat tik tyrimas aiškiai parodo, kas sukelia alergiją – maistas, žiedadulkės ar kitos aplinkybės. O alergiškų vaikų, anot gydytojos, pastaruoju metu daugėja.
„Alergiškų vaikų vis daugiau ir jų alergijos vis sunkėja. Būna, pavasarį atveda net ir dvejų metų vaikučius ašarojančiomis raudonomis akimis, o jų alergija jau užsitęsusi. Manau, mūsų gyvenimo būdas turi labai daug įtakos alergijoms. Anksčiau buvo labai populiari higienos hipotezė – galbūt mes per švariai gyvename ir mūsų imuninė sistema neturi darbo, tad ima kovoti ne su bakterijomis, o su nekenksmingomis aplinkos medžiagomis. Kita – kad neretai per daug saugome vaikus, ilgai neduodame alergiją sukeliančių maisto produktų – žuvų, kiaušinių, riešutų. Dabar manoma, kad tokį maistą vaikas turėtų pradėti valgyti kuo anksčiau, jei neturi alergijos. Dar viena prielaida susijusi su vadinamaisiais barjerais. Tai reiškia, kad mūsų kvėpavimo takai ir oda, veikiami aplinkos, tampa pažeidžiami. Tam tikras ląstelių sluoksnis dengia kvėpavimo takus, jų yra ir ant nepažeistos odos, o įvairūs detergentai, visa buitinė chemija, konservuojamosios medžiagos, kurių gausu aplinkoje, sudirgina ląsteles ir jos tampa pralaidžios. Tuomet visi alergenai, kurių taip pat yra aplinkoje, gali lengviau sukelti alergijas. Kuo natūraliau gyventume, tuo mažiau turėtume alergijų“, – dėsto medikė.
J. Staikūnienė-Kozonis sako, kad galima tik sumažinti sąlytį su žiedadulkėmis paisant tam tikrų taisyklių.
„Padeda ir akiniai nuo saulės, ir jei persirengiame iš lauko grįžę į namus, jei nusiplauname rankas, veidą. Be to, vakare reikia išplauti plaukus, nes antraip eisite miegoti su žiedadulkėmis. Svarbu ir vėdinimas – geriau namus vėdinti arba vėlai vakare, arba anksti ryte. Nereikėtų pamiršti ir kitų ventiliacinių sistemų, pavyzdžiui, važiuojant mašina verčiau neatidaryti langų, o įjungti kondicionierių su oro filtrais, beje, svarbu juos laiku pakeisti. Tokios priemonės labai efektyvios, tikrai neverta visiškai užsidaryti namuose“, – žiniomis dalijasi Alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė.
„Švarinti orą ir sumažinti alerginių reakcijų pavojų namuose veiksmingai padeda inovatyvūs antialerginių dulkių siurblių sprendimai ir specialios antialerginės skalbimo programos. Pavyzdžiui, „Electrolux“ dulkių siurbliuose naudojami aukščiausios klasės HEPA plaunamieji filtrai „Allergy Plus“ sulaiko net 99,95 proc. pačių smulkiausių dalelyčių, tokių kaip žiedadulkės, pelėsio sporos, dulkių erkučių ekskrementai ir alergenai. Antialerginiu poveikiu pasižymi ir mūsų laidiniuose dulkių siurbliuose esantys „S-bag anti-allergy“ dulkių maišeliai. Jie ne tik sulaiko dulkių daleles, bet ir išfiltruoja 15 kartų mažesnius nei žmogaus plauko skersmuo alergenus, o tai ypač svarbu sergant astma, turint alergijų“, – dalijasi I. Bernotas.
Ekspertas primena, kad pačius filtrus būtina plauti, laiku keisti specialius maišelius dulkėms surinkti. Be to, norint maksimaliai sumažinti alergenų kiekį aplinkoje, nereikia pamiršti skalbyklių, kurios turi dezinfekavimo funkciją.
„Antialerginės skalbimo programos pasižymi tuo, kad, esant tam tikrai fazei, kelias minutes palaikoma aukštesnė nei 60 laipsnių temperatūra, prieš kurią kenksmingi mikroorganizmai neatsilaiko. Žmonėms, kurių oda itin gležna ir jautri, skalbiant patariu nepamiršti garų su papildomo skalavimo faze – pašalins ne tik diskomforto jausmą galinčius sukelti ploviklio likučius, bet ir žiedadulkes bei kitus alergenus“, – informaciją pateikia I. Bernotas.
Anot pašnekovo, kai kurios skalbimo mašinos, palaikydamos aukštesnę nei 60 laipsnių temperatūrą, išdžiovina ir dar dezinfekuoja skalbinius, pašalina praktiškai visas bakterijas ir virusus – tai yra 99,9 procentų. Šį skaičių 2021 metų tyrime įvardijo kompanija „Swissatest Testmaterialien AG“, išbandžiusi skalbiniuose užsiliekančių grybelio Candida albicans, MS2 bakteriofagų ir bakterijų Escherichia coli atsparumą minėtoms programoms“, – informaciją pateikia I. Bernotas.
